Gyvenimo tikslas
5 (100%) 1 vote

Gyvenimo tikslas

Gyvenimo tikslas

Mano manymu, svarbiausias dalykas, kurį reiketų aptarti galvojant apie savo gyvenimo tikslą yra pomirtinio gyvenimo egzistavimas. Be pomirtinio gyvenimo gyvenimas netektų prasmes ir viskas nublanktų.

Akivaizdu, mokslas kol kas neįrodė žmogaus nemirtingumo, juoba dar niekas nepaneigė pažinimo teorijos teiginio, kad dėl mūsų proto sandaros tai taip ir liks neįrodyta, tad turėtume pripažinti ne kategorišką, o sąlyginį teiginį:

jei netikime nemirtingumu, negalime tikėti ir gyvenimo prasme;

nes logika verčia manyti, kad žmogaus gyvenimo tikslas peržengia jo gyvenimo ribas, o dorovės kodeksas draudžia bet kam, kad ir Dievui paversti asmenybę tam tikra priemone;

antra vertus, jei nėra nemirtingumo, o gyvenimo tikslas pasiekiamas tik po gyvenimo, tuomet asmenybė išties tėra priemonė. Vis dėlto jei mes tikime arba norime tikėti gyvenimo prasme ir drauge nenorime nusižengti nei logikai, nei dorovei, tuomet privalome tikėti nemirtingumu.

Kad gyvenimas turi prasmę, tiki galybė asmenų < . . . > … menkai tetiki nemirtingumu. < . . . > Kol žmogus jaunas ir kupinas jėgų arba net pertekęs jų, savaime suprantama, jis nelinkęs svarstyti, kas bus po mirties, jis net visiškai užmiršta ją; kita vertus, jis dar neįgudęs mąstyti ir atsidavęs gyvenimui visa savo esybe, jis nesąmoningai linkęs manyti, kad šis gyvenimas ir yra visa realybė. Tai labai aiškiai parodo vaikai: jie mano, kad tai, kas vyksta jų namuose, pakartojama ir visur kitur; jų patirtą gyvenimo būdą jie mano esant vienintelį.

Ryšys tarp tikėjimo gyvenimo prasme ir tikėjimo nemirtingumu akivaizdus, tad kaip netikikintis nemirtingumu gali tikėti gyvenimo prasme? Jeigu jis dar nėra įgudęs mąstyti ir nesugeba prisikasti iki savo klaidos; vis dėlto jis turi pajusti ją kaip kažką negera, kaip tam tikrų minčių disharmoniją. Nėra jokių abejonių, visas logikos klaidas mes pirmiausia pajuntame, tik po to pradedame jų ieškoti ir aiškintis. Kaip tad paaiškinti šią psichologijos mįslę, kad gausybė asmenų netiki nemirtingumu, bet vis dėlto laiko įmanomu tikėjimą gyvenimo prasme ir nejaučia čia jokios loginės klaidos?

Aiškindamasis šį nesusipratimą, vadovausiuos dviem psichologijos faktoriais, kurie trukdo pajusti šią klaidą. Pirmasis, kad slapčia mes sprendžiame apie viską pagal tai, kaip tai įsivaizduojame, t.y. būdą, kuriuo dėl savo proto sandaros įsivaizduojame daiktus, mes nesąmoningai linkę laikyti daiktų egzistavimo būdu.

Jei paklaustume bet kurio žmogaus, ar jis įsivaizduoja daiktą, kuris egzistuotų ne erdvėje, dargi ne erdvėje, turinčioje tris matus – ilgį, plotį ir aukštį, tai beveik visuomet išgirstume atsakymą: mes negalime įsivaizduoti jokio daikto ne erdvėje, dargi ne trimatėje erdvėje.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 455 žodžiai iš 885 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.