Gyvensenos bei aplinkos įtaka sveikatai
5 (100%) 1 vote

Gyvensenos bei aplinkos įtaka sveikatai

GYVENSENOS BEI APLINKOS ĮTAKA SVEIKATAI

Sveikatos determinantai

Sveikata priklauso nuo pradinių biologinių individo savybių ir nuo daugumos mūsų visuomenės sektorių poveikio, nuo populiacijos kaip visumos, nuo individualios bei kolektyvinės patirties ir veiksmų. Žmonių pasirinkimą nulemia išoriniai veiksniai, kuriuos sudaro jų individuali biologinė – genetinė prigimtis, fizinė aplinka, socialinės – ekonominės aplinkybės ir gyvenimo sąlygos, taip pat įvairūs politiniai ir kultūriniai atributai bei šių veiksnių poveikyje išbūtas laikotarpis ir turėta galimybė apsispręsti sveikatos labui.

G. Dahlgren ir M. Whitehead parengė visuomenės organizacinių struktūrų sluoksnių poveikio sveikatai schemą: amžiaus, lyties ir genetinio pagrindo negalima pakeisti, o kitus veiksnius, tokius kaip individuali gyvensena, socialinės ir visuomeninės struktūros, bendroji socialinė-ekonominė, kultūrinė ir aplinkos padėtis (žemės ūkis ir maisto gamyba, švietimas, darbo aplinka, bedarbystė, vandens kokybė ir sanitarinė būklė, sveikatos priežiūra, būstas) keisti, reguliuoti galima.

PSO strategija:

SVEIKATINGUMO PRIELAIDOS

iki 2015 m. regiono gyventojams turėtų būti sudarytos didesnės galimybės gyventi sveikoje fizinėje ir socialinėje aplinkoje namuose, mokykloje, darbovietėje bei vietinėje bendruomenėje.

· Padidinus asmeninius ir šeimyninius sugebėjimus skatinti ir saugoti sveikatą, turėtų būti padidintas gyvenimo namuose saugumas ir kokybė bei sumažintas dėl fizinės namų aplinkos galimas pavojus sveikatai.

· Neįgaliems žmonėms turėtų būti sudarytos didesnės sveikatos apsaugos ir teisės į butą, darbą, visuomeninį ir socialinį gyvenimą galimybės, numatytos Jungtinių Tautų standartinėse taisyklėse dėl lygių galimybių neįgaliems asmenims.

· Nelaimingų atsitikimų namuose turėtų sumažinti kaip numatyta 10 tiksle.

· Bent 50% vaikų turėtų būti sudarytos galimybės lankyti vaikų sveikatingumo darželius, o 95% – bendrojo lavinimo sveikatingumo mokyklas.

· Ne mažiau kaip 50% didmiesčių, miesto tipo gyvenviečių ir bendruomenių turėtų sudaryti aktyvių sveiko miesto ar sveikos bendruomenės narių tinklą.

· Ne mažiau kaip 10% vidutinio dydžio ir stambių kompanijų turėtų įsipareigoti laikytis sveikos kompanijos / įmonės principų.

Šį tikslą galima įgyvendinti, jei:

• bus sukurti mechanizmai, įgalinantys žmones lemti savo gyvenimo ir darbo vietos ruošimą ir gerinimą bei dalyvauti propaguojant sveikatingumą ir gerovę savo bendruomenėje.

• Socialinėms organizacijoms teks lemiamas vaidmuo didinant socialinį susitelkimą bei gerinant bendruomenei priklausančių išteklių prieinamumą.

• Veiks aplinkosauginiu požiūriu veiksmingos aprūpinimo geriamuoju vandeniu bei nuotėkių apdorojimo ir pašalinimo sistemos, bus laikomasi statyboms keliamų reikalavimų, užtikrinant

saugumą nuo pavojų ir namuose, ir mieste.

• Visi susiję sektoriai rems sveikatingumo klausimų integraciją į išsamią koncepciją, leidžiančią mokykloms propaguoti studentų, personalo, šeimų ir bendruomenių fizinę, socialinę ir emocinę sveikatą.

• Dalyvaujant partneriams iš sveikatos apsaugos, aplinkosaugos, ekonomikos, ekologijos, švietimo, miestų planavimo ir miestų ūkio valdymo sričių, bus skatinamas ir remiamas sveikesnių miestų kūrimo procesas.

Siūlomos rodiklių formavimo sritys

· Su namuose ir darbe pasitaikančiais nelaimingais atsitikimais bei su profesiniais susirgimais susieti tokių atvejų ir mirtingumo indikatoriai.

· Nacionalinė namų statybos statistika.

Biologiniai sveikatos pagrindai

Spartus „naujosios genetikos” technologijų įsigalėjimas ir plitimas gali ne tik sukelti ligų profilaktikos ir jų kontrolės revoliuciją, bet ir kartu nulemti moralinių ir etinių dilemų atsiradimą. Žmogaus genomas – raktas, padedantis geriau suvokti sveikatą, ilgaamžiškumą, aplinką ir sveikatos priežiūrą. Genetinės sveikatos determinantai labiausiai veiksmingi gyvenimo pradžioje bei jo viduryje ir lemia kūdikių ir vaikų mirtingumą. Patikslintos žinios ir genetinių veiksnių, visą gyvenimą lemiančių sergamumą ir mirtingumą, nustatymas pabrėžia išsamių diskusijų etiniais šios problemos klausimais svarbą. Šių etinių diskusijų išvadomis turėtų remtis Europos strategija.

Genetiniai veiksniai daugiausia lemia kūdikių ir vaikų mirtingumą. Vidutiniškai apie 40 iš 1000 gyvų gimusiųjų, t.y. apie pusė milijono vaikų su rimtais įgimtais ar genetiniais sutrikimais, kasmet gimsta Europoje, ir, esant mirtingumui 2,5 iš 1000 gyvų gimusiųjų, mažiausiai 25% šio mirtingumo Vakarų Europos šalyse sudaro įgimtos ir genetinės anomalijos. Strategijos, pasitelkiančios genetikos išradimus įgimtų ligų kontrolei ir profilaktikai, turėtų ateityje sumažinti šiuos rodiklius.

„Naujojoje genetikoje“ derinama aukšto lygio molekulinė biologija su genetinių tyrimų metu gautomis žiniomis apie paveldimumą. Geno lokalizacija chromosomoje ir jo DNR identifikavimas yra lemtingi žingsniai, sudarant diagnostinius testus tiems, kurie gali turėti defektyvią šio geno kopiją. „Naujoji genetika“ vystys šį darbą ir toliau, gilindama žinias apie normalaus geno funkciją ir apie mechanizmus molekuliniame lygyje tų ligų, kurias visiškai ar nevisiškai nulemia defektyvūs genai.

Šiuo metu
yra kreipiamas dėmesys į specifines genų nulemtas vėlesniuoju gyvenimo laikotarpiu plintančias ligas. Paveldėjimo veiksniai yra mažiau aiškiai apibrėžti. Tai gali lemti keli genai, o aplinkos veiksniai gali turėti svarbiausią reikšmę. Tarp tokių ligų yra diabetas, širdies – kraujagyslių ligos, vėžys, šizofrenija ir Alzhaimerio liga.

Tyrinėjimai ir mokslo vystymasis suteikia galimybes tolesniems klinikiniams pasiekimams trijose pagrindinėse srityse:

· atranka ir testavimas. Per artimiausius 10-15 metų bus sudaryta daug testų vieno geno sutrikimams ir genetinei visuomenėje paplitusių ligų predispozicijai. Tai padės išplėsti populiacijos atrankos programas. Individų, neturinčių būdingos simptomatikos paplitusių ligų predispozicijai testavimas, suteiks galimybių pritaikyti jiems tokį gyvenimo būdą, kad būtų sumažinta susirgimų rizika. Šie testai padėtų profilaktiškai atlikti ankstyvas intervencijas, prieš atsirandant simptomams.

· Simptominis testavimas. Vis dažniau taikomas genetinis testavimas, siekiant patvirtinti tikslią individų su simptomatika diagnozę.

· Neįprasto gydymo režimai. Yra keletas intervencijos rūšių:

· jei molekuliniai ligos procesai paneigiami, specifinių objektų nustatymas skatina efektyvesnį gydymą, racionaliai naudojant vaistus;

· specifinė genų terapija taip pat teoriškai galima, nors geresniems pasiekimams dar reikia laiko.

Prenatalinė diagnostika leidžia parinkti intervencijos priemones. Tačiau tai sunku nustatyti dėl atitinkamos nėštumo trukmės. Ateityje diagnostikos prieš pastojant vystymasis leis genetinėms tarnyboms, pateikiant būsimo nėštumo rezultatus, tapti labiau etiškai priimtinomis nuo pat pradžios.

„Naujoji genetika“ atveria galimybes XX a. pradžioje naudoti genetinius pasiekimus daugelio medicinos sričių praktikoje ir moksliniuose tyrinėjimuose. Tai turės didelę reikšmę organizuojant medicinos tarnybas, paskirstant darbuotojus, iškels daug etinių klausimų, kuriuos reikės išspręsti.

Europos strategija numato SV nuostatomis besivadovaujančių genetinių tarnybų vystymą, kurios remtųsi tarptautinio bendradarbiavimo galimybėmis, dalytųsi žiniomis, patirtimi. Kiekviena šalis turi jausti genetinės tarnybos reikmę ir sukurti nacionalinę politiką jos vystymui, paremtą tarnybų darbo gerinimo principais.

Vystant tokią politiką, atsiranda penkios pagrindinės nuostatos:

• etinių problemų, iškilusių vystant tam tikras tarnybas, išsprendimas;

• gyventojų reikmių supratimas, atsižvelgiant į etninius gyventojų poreikius bei visuomenės įtraukimas į tam tikrų tarnybų sukūrimą ir siekis labiau išvystyti tarnybų atsiskaitomumą visuomenei;

• profesionalių darbuotojų atitinkamų sveikatos žinių užtikrinimas;

• genetinių tarnybų prieinamumas gyventojams, įskaitant ir aukštos kvalifikacijos genetinio testavimo tarnybų prieinamumą pirminės priežiūros grandžiai bei galimybę siųsti pacientus iš šios grandies į specializuotas tarnybas;

• tarnybų darbo kokybės gerinimas.

Kiekviena genetikos vystymo programa turi atsižvelgti į tas prioritetines sritis, kurios gali turėti didelį poveikį sveikatai.

Kai kurios etikos problemos turi būti išspręstos šiuo spartaus vystymosi periodu. Labai svarbu tikrinti ir įvertinti etinius, mokslinius ir socialius požiūrius į genų inžineriją, įskaitant ir klonavimo technologiją. Genetinės žinios turi būti glaudžiai siejamos su medicinos etikos principais. Turi būti atsižvelgiama į žmogaus orumą, savarankiškumą ir teises.

Genetinė atranka ir testavimas gali suteikti svarbią pagalbą sveikatos planavimui kiekvienoje šalyje, bet tai neturi būti atliekama prievarta. Genetinis konsultavimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į vietines pažiūras ir įsitikinimus bei turėtų būti kuo mažiau direktyvinis. Konfidencialus, nediskriminuojantis genetinių rezultatų panaudojimas turi būti apsaugotas, jeigu būtina, net ir teisiškai. Turi būti sudarytos deklaracijos ar praktikos kodai, kuriuose būtų kaupiamos medikų ar gyventojų pateiktos naujos etinės problemos, skirtos genetikams.

Fiziniai ir socialiniai – ekonominiai sveikatos determinantai

Gera sveikata ir gerovė reikalauja švarios ir harmoningos aplinkos, kurioje būtų visi, atsižvelgiant į jų svarbą, fiziniai, psichologiniai, socialiniai ir estetiniai veiksniai. Fizinė aplinka turi būti skirta gyvenimo sąlygų gerinimui ir gerovės kėlimui. Žmonių sveikata labai priklauso nuo kokybiško maisto, vandens, oro, pastogės. Nors fizinės aplinkos poveikis sveikatai jau ankščiau buvo žinomas, visuomenės supratimas apie aplinkos keliamus pavojus ypač padidėjo pastaraisiais metais. Galima teigti, kad tai yra naujų mokslinių tyrinėjimų, parodančių akivaizdų ryšį tarp fizinės aplinkos ir sveikatos, rezultatas, taip pat ir naujų technologijų, galinčių būti pavojingomis, pasekmė. Svarbios ir politinės akcijos, raginančios vystyti sveikesnę aplinką, judėjimai skatinantys efektyvesnes, mažiau teršiančias technologijas; aplinkos mokesčių įvedimas; informacijos ir telekomunikacijos priemonių sutelkimas bei NVO parama, leidžianti vykdyti pakeitimus. Dar nėra visiškai išaiškinta žmonių veiklos įtaka aplinkai ir atitinkamai žmonių sveikatai ateityje.

Visuotinė patirtis rodo, kad aplinkos pažeidimų, kurie gali atsirasti dėl
klimato pokyčių, išvengimas, yra daug ilgesnis kelias negu pastangos sustabdyti veiksnius, neigiamai veikiančius klimatą. 1992 m. Brazilijoje, Rio de Žaneire, vykusioje Jungtinių Tautų konferencijoje pateiktas pranešimas apie aplinką ir jos vystymą davė pradžią svarbiems politikos pokyčiams, raginantiems saugoti pasaulinę aplinką ir palaikyti jos vystymąsi.

Moksliniai įrodymai buvo labai svarbūs, gerinant žmonių tiesioginį supratimą apie socialinių — ekonominių determinantų poveikį sveikatai bei jų įtaką sveikai elgsenai ir neuroendokrininės patogenezės grandims. Įrodyta, kad skurdesnės socialinės-ekonominės grupės labiau veikiamos sveikatos rizikos faktorių ir yra labiau imlios blogos elgsenos pavyzdžiams negu turtingesnės socialinės-ekonominės grupės. Dar reikės daug nuveikti, norint sukurti socialinę-ekonominę aplinką, palankią sveikatai ir gerovei, ir ypač siekiant panaikinti socialines-ekonomines aplinkybes, kenkiančias sveikatai. Šioje dalyje pateikiami kai kurie galimi sveikatos pokyčiai, sukelti ir fizinės, ir socialinės-ekonominės aplinkos bei nurodomi būdai, galintys padėti to išvengti.

Paveldima gali būti pati liga arba polinkis ja sirgti. Vertinant sveikatą kaip pusiausvyrą tarp individo ir aplinkos, genų fondą galima laikyti ilgos evoliucijos produktu. Taigi susergama, kai:

· individas turi genų, trukdančių prisitaikyti prie aplinkos (pvz., sergant hemofilija);

· žalingi aplinkos arba gyvenimo būdo veiksniai yra stipresni už individo galimybes prisitaikyti (netinkama mityba, toksinai, virusinės infekcijos);

· susidaro žalingos aplinkos ir genetinio polinkio kombinacija (diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos).

Fizinė aplinka

Strateginiuose planuose ir programose nurodoma, kad reikia siekti ilgalaikės sveikatos, aplinkos ir ekonominių sektorių korporacijos, siekiant, kiek įmanoma, sumažinti riziką sveikatai, kylančią dėl įvairių teršimų. Oras, vanduo, žemė turi būti regimi kaip visumos dalis, o išvengta rizika vienoje dalyje neturi būti perduota kitai. Politikos, saugančios aplinką, reikalauja investicijų į visus sektorius, siekiant palaikyti institucines struktūras, žmonių išteklius ir atstatomąsias galimybes, panaikinant oro, vandens ir dirvos taršą ir specifines problemas, pvz., radiaciją.

Aplinkos keliama rizika sveikatai negali būti skirstoma tik į geografinę ar visuomenės daromą įtaką. Dėl teršimo dažniausiai kenčia vargšai. Nustatyta, kad yra tam tikri atitikimai tarp aplinkos gerinimo rezultatų ir nelygybės sumažėjimo.

Oras

Oro užterštumas yra glaudžiai susijęs su rizika pakenkti plaučių funkcijoms, sukelti respiracines ligas ir mirtį nuo jų. Apie 30 – 40 % miestuose gyvenančių regiono žmonių yra veikiami tokių oro teršalų koncentracijų, kurios viršija PSO ar ES rekomendacijas .

Didėjantis oro užterštumas sieros dioksidu turi ypatingą poveikį. Azoto oksidai bei volatilo organiniai junginiai taip pat teršia regioną, ypač rytinę jo dalį. Apie 90 % visos sieros emisijos susidaro deginant kurą, ypač energetikoje. Kelių transportas išskiria daugiausia azoto oksido ir volatilo organinių junginių. Tokios medžiagų emisijos yra linkusios didėti, ypač rytinėje regiono dalyje. Rūgščių kaupimasis, ypač sieros ir azoto, sukelia didelį neigiamą poveikį natūraliems aplinkos ištekliams, ypač svarbiems ekonomikai: miškams, dirvoms ir vandens telkiniams. Labiausiai žmonių sveikatai kenkia metalų judėjimas: kadmio ir gyvsidabrio grandinė iš dirvos į maistą ir švino bei vario iš visuomeninių vandentiekio sistemų į geriamąjį vandenį. Sveikatai ypač svarbūs gyvsidabrio ir švino sukelti nervų sistemos sutrikimai, kadmio sukelti inkstų sutrikimai, vario sukelti kepenų sutrikimai. Alergijos, sukeltos mišriųjų teršalų, taip pat labai svarbi sveikatos problema.

Individualių ir kolektyvinių vartotojų elgesio laimėjimai, kaip ir pokyčiai produkcijos gamybos metoduose, yra labai reikšmingi, gerinant oro kokybę. Kiekviena šalis narė turi užtikrinti tokius kriterijus ir gaires, kurie yra tuo metu būtini. Oro kokybės normos turėtų būti nustatomos ir emisijos lygiai reguliuojami, atsižvelgiant į PSO ir ES nurodymus oro kokybei. Dėl biudžeto mokesčių politikos operacijų, tokių kaip emisija, apmokestinimas, galima sumažinti teršimo plitimą. Turi būti naudojamos geriausios galimos technologijos bei kuriamos naujos, norint užkirsti kelią plintančiam teršimui.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2084 žodžiai iš 6676 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.