Gyventojų migracijos raida
5 (100%) 1 vote

Gyventojų migracijos raida

TURINYS

ĮVADAS

TEORIJA

1. IGALAIKĖ MIGRACIJA

1.1. Bendros tendencijos

1.2. Išvykimo šalys, bendruomenės

1.3 Perspektyvos

2. NEREGULIARI MIGRACIJA IR TRUMPALAIKĖS IŠVYKOS Į UŽSIENĮ

2.1. Nereguliarios migracijos mastas

2.2. Migracijos priežastys

2.3. Migracija dėl darbo

2.4 .„Protų nutekėjimas“

3. NELEGALI MIGRACIJA

3.1. Migrantų tranzitas per Lietuvą

3.2. Nelegali migracija iš Lietuvos

4. MIGRACIJOS PADARINIAI IR PERSPEKTYVOS LIETUVOJE

TYRIMAS, JO REZULTATAI

Tyrimo metodika

Tyrimo analizė

IŠVADOS

LITERATŪRA

ĮVADAS

Aktualumas. Lietuva tai šalis turinti labai turtingą gyvavimo, o kartu ir migracijos istoriją. Visos tam tikru laikotarpiu aktualios tarptautinės, ekonominės ir socialinės aplinkybės turėjo įtakos Lietuvos visuomenės socialinei demografinei, bei etninei kultūrinei aplinkai, o kartu ir migracinio potencialo Lietuvoje susiformavimui. Jos istorinis kelias buvo labai sunkus ir prieštaringas, tačiau lietuvių tauta praėjo visus išbandymus ir išmoko gyventi ypatingomis sąlygomis. Esant skirtingiems šalių išsivystymo lygiams (tai pagrindinė ekonominė priežastis), skirtingam apsirūpinimo darbui jėga, vykstant politiniams pertvarkymams (karams, revoliucijoms), kintant gamtinėms sąlygoms (potvyniai, užterštumas, stichinės nelaimės), Lietuvoje formavosi tarptautinės migracijos srautai.

Visais laikas vyko gyventojų judėjimas. Tiek prieš milijonus metų, tiek ir dabar, žmonės migravo ir tebemigruoja, kadangi visada žmogus ieškojo palankesnių gyvenimo sąlygų. Keičiantis istoriniams laikotarpiams keitėsi migracijos požymiai. Šiuo metu dėl įvairių priežasčių išaugo migracijos mastas, taip pat pasikeitė migracijos geografija ir tipai.Lietuvoje vykstantys politiniai, socialiniai ir ekonominiai pokyčiai daro įtaką tarptautinei migracijai. Gyventojų judėjimas daro nemažą įtaką šalies ekonomikai, mokslo lygiui taip pat demografijai.

Problemos.

• Migracijos srautų didėjimas

• „protų nutekėjimas“

• Jaunimo migracija

Tyrimo objektas. Tyrimo objektu pasirinkome emigraciją. Ši migracijos forma labiausiai liečia Lietuvą ir yra aktualiausi, kadangi emigracijos srautai nuolat auga, todėl tai yra opiausia su migracija susijusi problema.

Tyrimo tikslai. Emigracija, vienaip ar kitaip, yra palietusi didžiąją dalį Lietuvos gyventojų, todėl pagrindinis tyrimo tikslas yra ištirti gyventojų požiūrį į emigraciją ir išaiškinti jos priežastis.

Tyrimo dalykas.

1. Žmonių nuomonė apie migraciją

2. Priežastys, dėl kurių emigruojama ir priežastys, sulaikančios nuo migracijos

Tyrimo uždaviniai. Ištirti kuo didesnę dalį gyventojų ir sužinoti jų nuomonę emigracijos klausimu. Taip pat išsiaiškinti priežastis, kurios juos stabdo nuo emigracijos.

Tyrimo kontingentas. Tyrimo kontingentas- darbingo amžiaus žmonės (nuo 18 metų). Toks kontingentas parinktas atsižvelgiant į tai, kad šios socialinės grupės atstovai dažniausiai migruoja.

Tyrimo metodai. Tyrimas buvo atliktas anketacijos būdu, tiek grupinės, tiek pavienės. Tokiu būdu buvo siekiama per trupą laiko tarpą apklausti kuo daugiau respondentų.

Darbo struktūra. Darbą sudaro dvi dalys: teorija ir metodinė dalis. Teorinė dalis susideda iš keturių skyrių: ilgalaikė migracija, nereguliari migracija ir trumpalaikės išvykos į užsienį, nelegali migracija, migracijos padariniai ir perspektyvos Lietuvoje. Metodinę dalį sudaro : metodika ir tyrimo analizė.

1. ILGALAIKĖ MIGRACIJA

1.1.Bendros tendencijos

Ilgalaikė migracija – tai viena galimų migracijos formų. Ją būtų galima apibrėžti, kaip ilgalaikį išvykimą ir negrįžimą atgal. Ilgalaikę migraciją galima suklasifikuoti į priverstinę ir savanorišką. Priverstine migracija yra vadinama tokia migracija, kai asmuo yra priverstas keisti savo gyvenamą vietą dėl tam tikrų faktorių, kaip pavyzdžiui, karo stovis šalyje, terorizmas ar kiti veiksniai. Prie savanoriškos migracijos priskiriamas gyvenamos vietos pakeitimas, siekiant pagerinti gyvenimo sąlygas, kai negresia joks pavojus.

1. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, galima įžvelgti tam tikras ilgalaikės migracijos tendencijas. Skirtingais istoriniais laikotarpiais migracijos pobūdis mūsų šalyje skyrėsi tiek priežasčių, tiek migracijos krypčių atžvilgiu. Jei karo , tarpukario ar pokario metais Lietuvos gyventojai buvo priversti palikti šalį, vengdami pavojaus , norėdami apsisaugoti, tai šiuo metu lietuviai emigruoja ieškodami geresnių gyvenimo sąlygų. Tokius „emigrantus galima skirstyti į dvi grupes – jaunus asmenis, kurie nepakankamai vertinami kaip jauni specialistai, yra baigę aukštuosius mokslus užsienyje arba kuriems sunkiau susirasti jų poreikius atitinkantį darbą Lietuvoje, ir vidutinio amžiaus asmenis, kurie išvyksta praradę darbą“. (A. Garla „Vakaro žinios“ 2001 03 26).

] Taigi galima būtų teigti, kad tiek dabar, tiek prieš pusę amžiaus, pagrindinė ilgalaikės migracijos priežastis – geresnių gyvenimo sąlygų ieškojimas.

Be abejo, yra galima ir ilgalaikė imigracija. Jos mastai nėra tokie dideli, kaip emigracijos, tačiau ypač dabar, Lietuvai įstojus į Europos Sąjunga, ji suintensyvėjo.

“2003 m. užsieniečiams išduota 1 415 leidimų nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (2002 m. – 1 021). Daugiausia išduota Rusijos piliečiams – 645 (2002 m. –
541), Baltarusijos – 198 (2002 m. – 120), asmenims be pilietybės – 185 (2002 m. – 115), Ukrainos piliečiams – 177 (2002 m. – 120) “. 2003 m. buvo gauti 644 prašymai suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (2001 m. – 425, 2002 m. – 546), iš jų 183 – suteikti pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusą (2001 m. – 256, 2002 m. – 294), 461 – išduoti leidimą laikinai apsigyventi šalyje dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių (2001 m. – 169, 2002 m. – 252). [ A. Sipavičienė „Nelegali migracija Lietuvoje: retrospektyva ir šių dienų problemos“ Vilnius: [LFSI] 2000. ISBN 9986-523-81-8]

1.2.Išvykimo šalys, bendruomenės

2. Migracijos srautai yra pasiskirstę nevienodai. Greičiausiai mažai tėra tokių pasaulio valstybių, kur nėra įsikūrusio nei vieno lietuvio. Dėl įvairių priežasčių lietuviai kuriasi net atrodytų atokiausiuose pasaulio kampeliuose. Tačiau didžiausią “migracijos srautų kitimą, be abejo, lemia darbo jėgos judėjimas“ [E. Slavėnas „Politologija“ 2000, nr. 3.

] ir ekonominiai faktoriai.

Pagrindiniai ilgalaikės migracijos srautai yra nukreipti į ekonomiškai stiprias, dažniausiai Europos sąjungos ar Šiaurės Amerikos valstybes. Tokia tendencija vyrauja, nes čia lietuviai tikisi rasti geresnes gyvenimo sąlygas, čia geresnės darbo sąlygos ir tobulėjimo galimybės, taip pat šiose šalyse jau egzistuoja nemažos lietuvių bendruomenės, iš kurių galima sulaukti paramos.

3. „Už Lietuvos ribų šiuo metu įregistruotos 35 valstybių lietuvių bendruomenės. Gausiausia tebėra JAV bendruomenė, tačiau sparčiai didėja ir Vakarų Europos lietuvių būrys. Būtent tas į daugelį Europos šalių siūbtelėjęs migracijos srautas pagyvinęs kai kur visai nykstančias ankstesnes bendruomenes, tapo pagrindu visiškai naujų bendruomenių Norvegijoje, Švedijoje, Danijoje, Olandijoje, Belgijoje, Šveicarijoje ir kitur. Dvi didžiulės naujos bendruomenės atsirado Ispanijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje“ .[ E. Slavėnas „Politologija“ 2000, nr. 3.]. Tai nėra visos organizacijos, į kurias susibūrę svetur gyvenantys lietuviai. Nemažai tokių bendruomenių, dažniausiai nedidelių, egzistuoja neoficialiai, jos nėra įregistruotos, tačiau sėkmingai gyvuoja ir toliau gyvuos, kursis naujos, o senosios sėkmingai plėsis, kadangi emigracijos srautai šiuo metu nemažėja.

Lietuvoje taip pat egzistuoja ne viena imigrantų bendruomenė ar centras, kurie teikia paramą, vienija Lietuvoje nuolat gyvenantiems kitataučiams. Yra žinoma rusų, baltarusių, lenkų ir kitų šalių centrai.

1.3.Perspektyvos

4. Nors migracijos intensyvumas kinta, tačiau jos srautai neišnyksta ir neišnyks. „Gerėjant gyvenimui Lietuvoje, mažėja emigracija, pradeda grįžti anksčiau išvykę gyventojai. Nežymiai daugėja atvykstančių gyventi į Lietuvą užsieniečių, ypač iš ES valstybių narių“. (A. Garla „Vakaro žinios“ 2001 03 26.)

Vyksta nuolatinis judėjimas.

5. Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM ) atlikta apklausa „beveik trys ketvirtadaliai (73 proc.) apklaustųjų neketina vykti gyventi ir dirbti į užsienio šalis. Taip pat vis mažiau šalies gyventojų ketina ilgesniam laikui išvykti gyventi ir dirbti į užsienį „.[E. Slavėnas „Politologija“ 2000, nr. 3.]. Tokį respondentų apsisprendimą būtų galima sieti su vis gerėjančia Lietuvos ekonomine padėtimi, todėl vis daugėja žmonių , kurie yra patenkinti savo finansine padėtimi.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1206 žodžiai iš 3976 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.