GYVSIDABRIS (Hydrargyrum), Hg, periodinės elementų sistemos II grupės cheminis elementas. Atominis skaičius 80, atominė masė 200,59. Išorinių elektronų konfigūracija 5d106s2. Oksidacijos laipsnis junginiuose +1, +2. gyvsidabris sudaro 8,3·10-6% Žemės plutos masės. Gamtoje paplitęs junginių, dažniausiai mineralo cinoberio HgS, pavidalu. Grynuoliai, randami kai kuriose uolienose lašelių pavidalu, labai reti.
Gyvsidabris – sidabriškai baltas blizgantis skystas metalas. Virimo temperatūra 356,95ºC, lydymosi –38,87ºC, tankis 13595 kg/m³. Specifinė varža 94,07·10³ Ώ·m. Kietas gyvsidabris panašus į šviną. Chemiškai nelabai aktyvus; cheminės savybės panašios į tauriųjų metalų. Sausame ore nekinta. Kaitinamas lėtai oksiduojasi. Lengvai reaguoja su halogenais ir siera, su kai kuriais organiniais junginiais sudaro gyvsidabrio organinius junginius. Tirpsta azoto ir karštoje koncentruotoje sieros rūgštyse, taip pat ir karališkajame vandenyje. Tirpina daugelį metalų ir virsta amalgama. Gaunamas pirometalurginiu būdu – deginant cinoberį: HgS+O₂gHg+SO₂
arba hidrometalurginiu būdu – elektrolizuojant HgS, ištirpintą šarminiame natrio sulfido tirpale. Gyvsidabris vartojamas termometruose, manometruose, densitometruose, Vestono elementuose, poliarografuose, gyvsidabrio lempose, gyvsidabriniuose jungikliuose, lygintuvuose, gyvsidabrio ventiliuose. Gyvsidabrio katodai naudojami natrio šarmui ir chlorui gauti elektrolize. Gyvsidabris yra katalizatorius organinėje sintezėje, šaldymo agentas plutonio reaktoriuose. Jo junginiai vartojami dažų pramonėje, fotografijoje, sprogstamųjų medžiagų gamyboje, medicinoje. Organizme gyvsidabrio yra milijoninės procento dalys; kai kuriose žuvyse (menkėse, lynuose) jo susikaupia iki kelių šimtatūkstantųjų procento dalių. Nuodingas. Apsinuodijama gyvsidabrio junginiais arba garais (gyvsidabris garuoja kambario temperatūroje). Patekęs į organizmą, gyvsidabris kaupiasi inkstuose, kepenyse, smegenyse, kauluose ir trikdo jų funkcijas. Iš organizmo išsiskiria su šlapimu, išmatomis, seilėmis, prakaitu. Pirmoji pagalba apsinuodijus – skrandžio plovimas, priešnuodžiai (pienas, kiaušinio baltymas). Iš patalpų gyvsidabris šalinamas mechaniškai (gaudykle, siurbliu šepetėliu) ir chemiškai – geležies trichlorido FeCl₃ 20% tirpalu, druskos rūgštimi parūgštintu kalio permanganato tirpalu. Gyvsidabris – vienas seniausių žmogaus vartojamų metalų. Apie XVI a. pr. m. e. iš aukso, sidabro ir gyvsidabrio lydinių buvo gaminami papuošalai, VI a. pr. m. e. amalgamavimu iš rūdų būdavo išgaunami taurieji metalai. Alchemikai gyvsidabrį laikė būtinu visų metalų komponentu; jie atrado gyvsidabrio oksido HgO, gyvsidabrio chlorido HgCl₂ ir gyvsidabrio sulfato gavimo būdus.
Gyvsidabrio chloridai,
gyvsidabrio ir chloro junginiai. Vienvalenčio gyvsidabrio chloridas, Hg₂Cl₂, kitaip kalomelis. Gyvsidabrio dichloridas, sublimatas, HgCl₂, bespalviai kristalai. Tirpsta vandenyje. Nuodingas. Gaunamas iš gyvsidabrio sulfato HgSO₄ ir natrio chlorido arba gyvsidabrį veikiant chloru. Yra dezinfekuojanti priemonė, katalizatorius organinėje sintezėje; iš jo gaunami kiti gyvsidabrio junginiai.
Gyvsidabrio oksidai,
HgO, Hg₂O, HgO₂, gyvsidabrio ir deguonies junginiai. Gyvsidabrio oksidas HgO, kristaliniai geltoni arba raudoni (spalva priklauso nuo smulkumo) milteliai. Nuodingas. Vandenyje beveik netirpsta. Kaitinamas skyla į gyvsidabrį ir deguonį. Gaunamas iš gyvsidabrio nitrato. Vartojamas kaip oksidatorius, cheminėje analizėje, organinėje sintezėje, medicinoje. Iš jo gaminamos apsauginės laivų korpusų dangos. (Di)gyvsidabrio oksidas, Hg₂O, juodi labai nepatvarūs milteliai. Gyvsidabrio peroksidas, HgO₂, raudoni milteliai, iš kurių lengvai atskyla deguonis.
Gyvsidabrio oksido elementas,
galvaninis elementas, kurio teigiamasis elektrodas – gyvsidabrio oksidas, neigiamasis – cinkas, o elektrolitas – kalio šarmas. Pradinė įtampa 1,25-1.40 V; iškrauti galima iki 0.9 – 1,0 V; saugojimo laikas iki 5 metų. Dėl nedidelių gabaritų ir masės gyvsidabrio oksido elementas paplito raketinėje technikoje.
Gyvsidabrio organiniai junginiai,
Organiniai junginiai, kuriuose gyvsidabrio atomas tiesiog susijęs su anglies atomu. Pagal angliavandenilio radikalą būna alifatiniai, aromatiniai, heterocikliniai. Dar skirstomi į simetrinius, RHgR (čia R-angliavandenilio radikalas) ir mišriuosius, RHgX (čia X-Cl, Br, J, CN, NO₃). Žemesnieji RHgX tipo gyvsidabrio organiniai junginiai – sunkūs skysčiai, aukštesnieji – kristalinės medžiagos, RHgX tipo – aukštos lydymosi temperatūros kristalinės medžiagos. Daugelis gyvsidabrio organinių junginių , ypač simetrinių, gerai tirpsta organiniuose tirpikliuose, netirpsta vandenyje. Gyvsidabrio organiniai junginiai, palyginti su kitų metalų organiniais junginiais, stabilūs: nesuyra, veikiami šarmų ir silpnų rūgščių, nesioksiduoja. Gyvsidabrio organiniai junginiai gaunami, gyvsidabrio druskas veikiant magnio ar ličio organiniais junginiais, vandenilio atomą organiniuose junginiuose pakeičiant gyvsidabriu, gyvsidabrio druskas prijungiant prie nesočiųjų angliavandenilių: