Gyvybės įvairovė priklauso nuo individų gebėjimo prisitaikyti gyventi tam tikru būdu tam tikromis sąlygomis. Vienaląsčiai pirmuonys ir dumbliai gali gyventi tvenkinyje, grybai tarp miško pievutėje, vabzdžiai – medžiuose, gali skraidyti. Visi šie organizmai prisitaikę prie savo gyvenimo būdo, kaip ir dauguma žydinčių augalų ar stuburinių gyvūnų prisitaikę prie savojo. Visi organizmai gali gauti maisto iš išorinės energijos, turėti galimybę apsisaugoti nuo nepalankių aplinkos poveikių bei tiesioginių priešų ir turi turėti galimybę daugintis.
Remdamiesi sukaupta rašytine patirtimi, molekulinės biologijos ir kitų sričių tyrimais, biologai nustatė svarbiausių organizmų grupių ryšius ir išaiškino bendrąją gyvybės formų įvairovės istoriją, įvardijo žinomas rūšis dvinare nomenklatūra, rado evoliucinio giminingumo ryšius, nustatė rūšių priklausymą atitinkamam rangui, sutarė dėl penkių karalysčių sistemos: moneros (virusai, bakterijos ir archėjos), prostitai (dumbliai, pirmuonys, oomicetai, gleivūnai), grybai, augalai ir gyvūnai. Šios sistemos pagrindiniai klasifikavimo kriterijai yra ląstelės tipas (turi branduolį ar neturi), organizmo sudėtingumas (iš vienos ar iš daugelio ląstelių sudėtas organizmas), mitybos būdas (įvairus autotrofinis, įvairus heterotrofinis, fotosintezė), judrumas, gyvenimo ciklas, zigotos išorinės apsaugos ir pačios zigotos buvimas, nervų sistemos buvimas ar nebuvimas.
Gyvų organizmų karalystės
Monerų karalystė jungia vienaląsčius organizmus, kurių ląstelės tipas yra prokariotinis, mitybos būdas įvairus autotrofinis arba įvairus heterotrofinis, judrumas nebūtinas, nors kartais juda žiuželiais, gyvenimo ciklas įprastas nelytinis, zigotos nėra, nereikalinga ir jos išorinė apsauga, nervų sistemos neturi. Kitaip sakant tai yra prokariotiniai judrūs ar nejudrūs maistą siurbiantys ar fotosintetinantys belyčiai vienaląsčiai organizmai arba dalelės – virusai, bakterijos ir archėjos.
Protistų karalystė jungia vienaląsčius organizmus, kurių ląstelės tipas eukariotinis (ląstelė su branduoliu), mitybos būdas – fotosintezė arba įvairus heterotrofinis, kai kurie juda žiuželiais arba blakstienėlėmis, gyvenimo ciklas įvairus, zigotos išorinės apsaugos nėra, nervų sistemos nėra, tik kai kurie iš jų perduoda dirginimus. Kitaip sakant, tai eukariotiniai, siurbiantys, fotosintetinantys ar ryjantys maistą vienaląsčiai arba daugialąsčiai organizmai – į augalus panašūs dumbliai, i gyvūnus panašūs pirmuonys, į grybus panašūs oomicetai ir gleivūnai.
Grybų karalystė vienija vienaląsčius arba daugialąsčius organizmus, kurių ląstelės tipas eukariotinis. Pagal mitybos būda tai heterotrofiniai saprofitai, nejudrūs. Jų gyvenimo ciklas haploidinis, zigotos išorinės apsaugos nėra, nervų sistemos nėra. Kitaip sakant, tai eukariotiniai, nejudrūs maistą siurbiantys, lytiškai diferencijuoti daugialąsčiai arba vienaląsčiai organizmai – pelėsiai, mielės, kūlės, rūdys, skalsės, kepurėtieji grybai, kerpės.
Augalų karalystė apjungia daugialąsčius organizmus, kurių ląstelės tipas eukariotinis, mitybos būdas – fotosintezė. Jie nejudrūs – nekeičia augimo vietos. Gyvenimo ciklas – kartų kaita. Turi gerą išorinę zigotos apsaugą. Nervų sistemos nėra. Kitaip sakant, tai eukariotiniai, nejudrūs, fotosintetinantys, lytiškai diferencijuoti daugialąsčiai – samanos, sporiniai ir sekliniai induočiai.
Gyvūnų karalystė apima daugialąsčius organizmus, kurių ląstelės tipas eukariotinis, mitybos būdas heterotrofinis ryjant. Juda susitraukiant kūno audinių skaidulų pluoštams. Gyvenimo ciklas diploidinis, yra išorinė zigotos apsauga, jau turi nervų sistemą. Kitaip sakant, tai eukariotiniai, judrūs, maistą ryjantys, lytiškai diferencijuoti daugialąsčiai – kirmėlės, moliuskai, vabzdžiai, žuvys, paukščiai, žinduoliai.
Klasifikavimas
Pirmas žingsnis klasifikuojant gyvuosius organizmus yra tų organizmų pavadinimas. Neįvardijus organizmų, neįmanoma sudaryti jų sąrašo. Turint sąrašą tektų spręsti, kuo remdamiesi organizmus grupuosime, kokios bus grupės, kokia tvarka jas išdėstysime, kiek tų grupių bus. Tai sprendžia biologijos mokslo dalis – augalų ir gyvūnų sistematikos skyrius – taksonomija (taxis – išdėstymas, sutvarkymas, nomos – dėsnis), tiriantis organizmų klasifikacijos principus, metodus ir taisykles, nustatantis taksonominius rangus.
Taksonomijos pradininku laikytinas graikų filosofas Aristotelis, kuris, aprašydamas augalus, suteikdavo jiems vardus. Vėliau, jau XVII a., Džonas Rėjus teigė, kad kiekvienam organizmui turi būti duotas nuolatinis pavadinimas.XVIII a. viduryje K. Linėjus sukūrė rūšių įvardijimo dvinarę nomenklatūrą. Pavadinimas duodamas rūšiai, yra dvinaris, nes turi turėti dvi dalis. Pavyzdžiui, dvi skirtingos žirnių rūšys vadinamos Pisum savitum – sėjamasis žirnis ir Pisum arvense pašarinis žirnis. Pirmasis žodis Pisum reiškia gentį – klasifikacijos rangą, aukštesnį vienetą, kuriam gali priklausyti keletas ar daug rūšių. Antrasis žodis (savitum, arvense) – tai tos genties rūšiai būdingas epitetas, kuriuo kiek galima tiksliau apibūdinimas organizmas. Mokslinis rūšies pavadinimas lotynų kalba rašomas kursyvu. Gentis rašoma didžiąja raide, o rūšies epitetas –
mažąja. Rūšis vadinama visu vardu dviem žodžiais – Pisum savitum arba Pisum arvense, nes iš vieno, pvz., iš antrojo, pavadinimo žodžio nesužinotume, apie ką kalbame, o vien iš pirmojo žodžio nesuprastume, apie kurį iš žirnių kalbame. Lotynų kalba vartojama tam, kad visose šalyse būtų suprantama, apie kurią rūšį kalbama.