Gyvų organizmų reikšmė dirvodarai
5 (100%) 1 vote

Gyvų organizmų reikšmė dirvodarai

11

GYVŲ ORGANIZMŲ REIKŠMĖ DIRVODARAI

Gyvų organizmų reikšmė dirvodaroje labai įvairi. Jos esmę sudaro sudėtingi biocheminiai procesai, kuriuos vykdo besikeičiančios organizmų kartos. Dirvožemyje gyvena daugybė įvairaus dydžio ir aktyvumo gyvų organizmų: augalai, mikroorganizmai, kerpės ir gyvūnai. Didžiausią įtaką dirvodarai turi augalai.

AUGALŲ REIKŠMĖ DIRVODARAI

Svarbiausia augalų funkcija yra organinės medžiagos sintezė, įsisavinant mineralinius junginius bei panaudojant saulės energiją, ir negyvų organinių liekanų pagausinimas dirvožemyje. Pagal fotosintezės būdu susintetintos anglies kiekį ploto vienete per dieną skiriami tokie žaliųjų augalų produktyvumo laipsniai:

1) dykumos ir arktinės tundros – iki 0.5 g/m2

2) dirvonuojančios stepės, laukai – 0.5-3.0 g/m2

3) miškai, sukultūrinti laukai, prerijos – 3-10 g/m2

4) intensyviai sukultūrinti laukai, užliejamos salpos, tropikų miškai – 10-20 g/m2

Planetos žalieji augalai per metus sausumoje akumuliuoja 2.13  1017 kcal. Saulės energijos Ši enrgija įvairiose planetos gamtinėse zonse pasiskirsto tiesiog proporcingai augalų susintetintos organinės medžiagos kiekiui.

Labai svarbią reikšmę dirvodarai turi joje dalyvaujančių augalų cheminė sudėtis (1 lentelė). Pelenų , angliavandenių , lignino, lipidų, dervų, rauginių medžiagų ir kitų junginių įvairiuose augaluose yra nevienodai. Medienoje ir samanose yra daug lignino, chemiceliuliozės daugiausia varpinėse žolėse ir samanose. Medienoje yra daug celiuliozės ir labai mažai baltymų. Pastarųjų daugiausiai yra ankštinėse žolėse. Augalinių liekanų cheminė sudėtis turi didelę įtaką jų skaidymosi intensyvumui, veikiant bakterijoms, grybams ir gyvūnams. Pavyzdžiui,baltymai skaidosi greitai, ligninas ir lasteliena – lėtai. Iš angliavandenių greičiausiai skaidosi gliukozė; krakmolas ir celiuliozė – lėčiau. Skaidantis ir mineralizuojantis augalinėms liekanoms, į dirvožemį lengvai įsisavinamų junginių formoje patenka daugelis cheminių elementų, galinčių dalyvauti sekančiame mažosios biologinės medžiagų apykaitos cikle. Šie elementai sudaro augalų mineralinę dalį ir randami jų pelenuose.

Augalų cheminė sudėtis įvairiose gamtinėse zonose labai nevienoda. Mažiausiai mineralinių medžiagų turi sukaupę tundroje augantys augalai, o daugiausia – druskožemiuose.

Kai kurių žaliųjų augalų cheminė sudėtis (% sausoje medžiagoje)

1 lentelė

Augalai ir jų dalys Pele-nai Angliavandeniai Baltymai Ligninas Lipidai, rauginės medžiagos

Celiuliozė Chemiceliuliozė ir kiti

Spygliuočių mediena 0.1-1 45-50 15-25 0.5-1 25-30 2-12

Spygliai 2-5 15-20 15-20 3-8 20-30 15-20

Lapuočių mediena 0.1-1 40-50 20-30 0.5-1 20-25 5-15

Lapai 3-8 15-25 10-20 3-10 20-30 5-15

Daugiametės žolės:

Varpinės 5-10 25-40 25-35 5-12 15-20 2-10

Ankštinės 5-10 25-30 15-25 10-20 15-20 2-10

Samanos 3-10 15-25 30-60 5-10 20-25 5-10

Žolių organinės liekanos kasmet patręšia viršutinius dirvožemio horizontus. Medžių kasmetinės organinės liekanos – tai nuokritos (lapai, spygliai, smulkios šakutės ir kt.), kurios kartu su samanomis kaupiasi dirvožemio paviršiuje.Šis skirtumas nulemia organinių liekanų irimo produktų sąveiką su dirvožemiu: junginių, susidariusių, skaidantis medžių nuokritoms ir samanoms, įtaka dirvožemiui daugiausiai pasireiškia jo išplovimo metu; šaknų irimo produktai su dirvožemio mineraline dalimi sąveikauja jų susidarymo vietoje. Augalų biomasės kiekis, jos cheminė sudėtis, pasiskirstymas dirvožemyje kartu su kitomis gamtinėmis sąlygomis (klimatu, dirvodarinėmis uolienomis, hidrologija) ir nulemia dirvodaros tipą. Miškuose vyrauja judrių mineralinių ir organinių junginių išnešimas, nes kasmetinis nuokritų kiekis yra mažesnis už miško prieaugį. Todėl miškų dirvožemių humusingas horizontas A1 nestoras. Dėl nevienodo nuokritų kiekio, skirtingos jų cheminės sudėties ir skaidymosi greičio ąžuolynuose, beržynuose susidaro derlingesni dirvožemiai, negu eglynuose. Ten, kur žolių šaknų organinių liekanų daug, viršutiniuose dirvožemio sluoksniuose geros sąlygos storam, humusingam akumuliaciniam horizontui susidaryti. Samanos, sugerdamos daug vandens, trukdo augalų liekanų skaiydmuisi ir sudaro daugiau ar mažiau susiskaidžiusių durpių klodus.

MIKROORGANIZMŲ REIKŠMĖ DIRVODARAI

Didelę dalį mikroorganizmų sudaro bakterijos, aktinomicetai, grybai, dumbliai, kerpės ir pirmuonys. Mikroorganizmų kiekis skirtinguose dirvožemiuose yra nevienodas. Jis priklauso bnuo klimato ir dirvožemio naudojimo. Dirbamuose dirvožemiuose mikroorganizmų yra du kartus daugiau, negu dirvonuojančiuose.

Mikroorganizmų rūšinė sudėtis skirtinguose dirvožemiuose irgi yra nevienoda (2 lentelė). Einant iš šiaurės į pietus, bendras mikroorganizmų kiekis dirvožemiuose didėja. Panašiai dirvožemių zonose pasiskirsto bakterijos ir aktinomicetai, o grybai – atvirkščiai: jų kiekis dirvožemiuose didėja šiaurės kryptimi. Pagrindinė mikroorganizmų masė telkiasi viršutiniuose dirvožemio horizontuose (0-10-20 cm), kur yra daugiausia humuso.

Mikroorganizmai, aktyviai dalyvaudami mažojoje biologinėje medžiagų apykaitoje, išskiria biogenines medžiagas, būtinas fermentų ir baltymų sintezei, vitaminus ir
kitus svarbius junginius. Todėl nuo jų veiklos daug prikklauso dirvožemio derelingumo savybės.

Mikroorganizmų kiekis kai kuriuose dirvonuojančiuose dirvožemiuose

(2 lentelė)

Dirvožemis

Gylis

cm

Humuso

 Mikroorganizmų tūkst. Vnt. 1g. dirvožemio

Bendras bakterjų skaičius

Aktinomice-tai

Grybai

Velėninis jaurinis 0-5

20-30 3.4

1.4 1600

168 177

33 40.0

0.9

Juodžemis 0-5

20-30 9.2

7.7 8950

835 835

126 37.0

19.5

Plikžemis 0-5

20-30 2.2

1.0 1500

560 780

360 20.0

2.4

Bakterijų reikšmė dirvodarai.

Dirvožemyje iš mikroorganizmų vyrauja bakterijos. Artimajame horizonte jų gyvosios masės svoris svyruoja nuo 3 iki 7 tha. Bakterijų veikla dirvožemyje susieta su jų mitybos ir kvėpavimo savybėmis.

Pagal mitybos būdą bakterijos būna autotrofinės ir heterotrofinės. Autotrofinės bakterijos anglį įsisavina iš atmosferos anglies dioksido, naudodamos Saulės arba mineralinių junginių oksidacijos cheminę energiją. Heterotrofinės bakterijos minta (įsisavina anglį) iš organinių junginių, juos skaidydamos į paprastesnius junginius.

Pagal kvėpavimo būdą bakterijos būna aerobinės ir anaerobinės. Aerobinės bakterijos kvėpuoja laisvu (molekuliniu) oro deguonimi. Anaerobinėms bakterijoms laisvas deguonis nebūtinas, jos sugeba įsisavinti kitų junginių deguonį.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 914 žodžiai iš 1759 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.