Gyvybės įvairovė doc algimantas paulauskas
5 (100%) 1 vote

Gyvybės įvairovė doc algimantas paulauskas

Doc. Algimantas Paulauskas

6. GYVYBĖS ĮVAIROVĖ

Organizmų įvardijimas ir klasifikavimas

Taksonomija

Dvinario (binarinio) vardo suteikimas

Kas yra rūšis

[Link]Klasifikacija

Rūšies struktūra. Rūšis kaip sistema

Rūšis — kokybinis evoliucinio proceso etapas

Moneros

Protistai

Grybai

Augalai

Gyvūnai

Paskaitos temos

Organizmų įvardijimas ir klasifikavimas

Tarkime, kad jūsų paprašytų suklasifikuoti jums žinomus gyvus organizmus. Greičiausiai jūs pradėtumėte nuo sąrašo sudarymo ir kiekvienai rūšiai duotumėte pavadinimą. Tada organizmus skirstytumėte į atskiras grupes. Tačiau kuo jūs remsitės – spalva, dydžiu ar tuo, kad šie organizmai susiję su jumis? Nuspręsti, kiek bus grupių, kokios jos ir kokia jų išdėstymo tvarka – nelengva, turbūt dažnai jūs turėtumėte keisti nuomonę ar net viską pradėti iš naujo. Taip pat ir biologams nebuvo lengva nuspręsti, kaip klasifikuoti gyvus organizmus, todėl klasifikacijos istorijoje atsirado nemažai pakeitimų.

Paskaitos temos

Taksonomija (gr. taxis – išdėstymas, sutvarkymas + nomos – dėsnis) – augalų ir gyvūnų sistematikos skyrius, tiriantis organizmų klasifikacijos principus, metodus ir taisykles, nustatantis taksonominius rangus. Dabar naudojami moksliniai pavadinimai yra kilę iš lotynų kalbos. Pirmasis taksonomija susidomėjo žymus graikų filosofas Aristotelis. Daug vėliau, XVII a., anglų gamtininkas Džonas Rėjus (John Ray) taip pat manė, kad kiekvienam organizmui turi būti duotas nuolatinis pavadinimas. Jis sakė: ,,kai žmonės nežino gamtinių objektų pavadinimų ir jų savybių, jie negali suprasti ir tiksliai aprašinėti“.

Paskaitos temos

Dvinario (binarinio) vardo suteikimas

XVIII a. viduryje europiečių kelionių į tolimas pasaulio šalis dėka buvo aptikta daug naujų organizmų rūšių. Būtent tuo metu Karlis Linėjus (1707-1778) sukūrė rūšių įvardijimo dvinarę (binarinę) nomenklatūrą. Pavadinimas, duodamas rūšiai, yra dvinaris, nes turi dvi dalis. PavyzdŽiui, dvi skirtingos lelijų rūšys vadinamos Lilium bulbiferum (raudonoji lelija) ir Lilium canadense (kanadinė lelija). Pirmasis Žodis, Lilium, reiškia gentį – tai klasifikacijos vienetas, rangas, kuriam gali priklausyti daug rūšių. Antrasis žodis – tai tos genties rūšiai būdingas epitetas. Šiuo epitetu apibūdinamas organizmas. Mokslinis pavadinimas rašomas pasvirusiu šriftu (kursyru).

Paskaitos temos

Kas yra rūšis

Yra keli rūšies nustatymo būdai, ir kiekvienas būdas turi savų privalumų ir trūkumų. Linėjus manė, kad kiekvienai rūšiai būdingi tik tam tikri bruožai, kurių neturi panašioms rūšims priklausantys individai. Paukščiai nuo kitų organizmų skiriasi kūno, kojų, snapo ar sparnų forma, dydžiu ir spalva. Tačiau žinoma, kad ir tarp tos pačios rūšies individų yra skirtumų. Skirtumai tarp patinų ir patelių, tarp jauniklių ir suaugusiųjų kartais trukdo nuspręsti, kuriai rūšiai priklauso vienas ar kitas organizmas .

Biologinis rūšies apibrėžimas remiasi nuostata, kad bendrus bruožus tėvai perduoda palikuonims. Šis apibrėžimas, teigiantis, kad rūšies individai kryžminasi tarpusavyje ir dalijasi bendrą genų rinkinį, tinka tik lytiškai besidauginantiems organizmams ir netaikomas besidauginantiems nelytiškai. Lytiškai besidauginantys organizmai ne visuomet yra izoliuoti dauginimosi prasme, kaip gali atrodyti. Kai rūšies geografinio paplitimo sritis plati, rūšies viduje gali egzistuoti skirtingi tipai, kurie kryžminasi tarpusavyje, jei tik populiacijos susisiekia. Tokių stebėjimų dėka mokslininkai davė populiacijoms porūšių statusą, ir iš trijų žodžių sudarytą vardą. Pavyzdžiui, Elaphe obsoleta bairdi ir Elaphe obšoleta obsoleta yra du tos pačios gyvačių rūšies Elaphe obsoleta porūšiai. Galbūt iš tikro šie porūšiai yra atskiros rūšys. Netgi aiškiai besiskiriančios rūšys kartais susikryžmina. Taigi pagal tai, ar individai kryžminasi tarpusavyje, ar ne, negalima spręsti apie jų priklausomybę tai pačiai ar skirtingoms rūšims.

Čia aptariama klasifikacija – organizmų priskyrimas atskiriems rangams, remiantis filogeneze – organizmų istoriniu vystymusi. Šiuo požiūriu rūšis yra žemesnis už gentį rangas. Tos pačios genties rūšys turi šiuolaikiškus bendrus protėvius nei rūšys, priklausančios kitoms taksonominėms grupėms. Taksonai (gr. taxis – iš-dėstymas, sutvarkymas) yra tam tikri klasifikacijos rangai, apimantys giminingų organizmų grupes; Rosa ir Felis yra genties lygio taksonai. Bendras protėvis yra tas, iš kurio atsirado bent jau dvi kilmės linijos (pvz., visos rožės kilo iš vieno protėvio).

Paskaitos temos

Klasifikacija

Klasifikacija, prasidedanti organizmo įvardijimu, apima taksonomiją, nes gentis ir rūšis yra du klasifikacijos rangai. Anksčiau minėti asmenys buvo sistematikai, prisidėję prie klasifikacijos plėtojimo. Aristotelis gyvus organizmus suskirstė į 14 grupių – žinduolius, paukščius, žuvis ir taip toliau. Po to jis grupės viduje suskirstė organizmus pagal dydį. Rėjus naudojosi natūralesne sistema, jis grupavo gyvūnus ir augalus pagal esamus jų giminystės ryšius. Linėjus skirstė augalus į rangus pagal žiedo dalių skirtumus; rangai – rūšis, gentis, eilė (augalų klasifikacijoje), būrys (gyvūnų klasifikacijoje) ir klasė –
naudojami ir dabar. Jo tyrimai buvo paskelbti knygoje Augalų sistema (Systema Naturae, 1780).

Dabar naudojamasi ne mažiau kaip septyniais pagrindiniais rangais: rūšimi, gentimi, šeima, eile (augalų klasifikacijoje) arba būriu (gyvūnų klasifikacijoje), klase, tipu (gyvūnų klasifikacijoje) arba skyriumi (augalų, grybų klasifikacijose) ir karalyste. Gentyje gali būti kelios rūšys, šeimoje – kelios gentys, ir taip toliau – kuo aukštesnis rangas, tuo daugiau jo smulkesnių taksonominių vienetų. Taigi egzistuoja rangų hierarchija. Tam tikram klasifikaciniam rangui priklausantys individai skiriasi nuo kitų organizmų bendru požymių rinkiniu. Požymis – tai struktūrinė (sandaros), chromosominė ar molekulinė ypatybė, skirianti vieną grupę nuo kitos. Tai pačiai karalystei priklausantys organizmai turi tuos pačius bendrus požymius; tai pačiai rūšiai priklausantys organizmai turi tuos pačius tam tikrus požymius.

Kiekvienas iš septynių pagrindinių klasifikacijos rangų gali būti padalytas į tris papildomus, pvz., antbūris, būrys, pobūris ir triba. Atsižvelgiant į tai, turime per 30 klasifikacinių rangų.

Klasifikacija ir filogenezė Organizmų grupės klasifikacija ir jų filogenetinis medis tiksliai atspindi jų evoliucinę raidą. Rūšis yra labiausiai gimininga kitoms tos pačios genties rūšims, tolimesnė kitų genčių rūšims, priklausančioms tai pačiai šeimai, ir taip toliau, nuo būrio (eilės) į klasę, nuo tipo (skyriaus) į karalystę. b Diagrama nurodo, kur yra bendri protėviai, turintys pirminių (protėvių) požymių.

,,Rūšies“ sąvokos formuluotė. Rūšis – evoliucinio proceso kokybinis etapas. Naujos rūšies suformulavimas reiškia niveliavimosi, kuris vyksta kryžminantis įvairių rūšies arealo dalių individams, nutrūkimą ir naujo evoliucijos reiškinio, turinčio savą evoliucinį “likimą”, susidarymą.

Rūšis — tai individų, turinčių bendrų morfofiziologinių požymių ir galinčių kryžmintis vieni su kitais, visuma; individų visuma sudaro populiacijų sistemą,kuri turi bendrą (ištisinį arba iš dalies pertrukusį) arealą; gamtinėmis sąlygomis rūšys viena nuo kitos atskiros praktiškai absoliučia biologine izoliacija (nesikryžmina).

Šią formuluotę būtina papildyti naujais teiginiais. Kiekviena rūšis taip pat sudaro genotipų, formuojančių ekologinių nišų visumą atitinkamose biogecocenozės, sistemą. Šios genotipų sistemos bendras evoliucinis likimas. Pagaliau didesnė dalis rūšių politipinės, t.y. jas sudaro daugeliu morfofiziologinių požymių besiskiriančios individų grupes; (kartais šios grupės atsiskiria iki porūšių).

Dabar visiškai: ištirta tik nedaug gyvų organizmų rūšių, todėl sunku aprašyti rūšis pagal visus pateiktos formuluotės reikalavimus. Rūšys gamtoje skiriasi morfologiniais, fiziologiniais, ekologiniais, etologiniais požymiais, geografiniu .paplitimu. Teoriškai svarbiausias rūšies požymis jos visiška izoliacija gamtinėmis sąlygomis, dėl kurios rūšis turi savą nepriklausomą likimą.

Paskaitos temos

Rūšies struktūra. Rūšis kaip sistema

Nagrinėjant elementarų evoliucijos vienetą — populiaciją, buvo įrodyta, kad rūšies individai būna .susiskirstę į sąlygiškai izoliuotas grupes. Populiacijoje visada galima išskirti trumpalaikes individų grupes pagal artimą genetinę giminystę.- Tokios gyvūnų grupės dažniausiai vadinamos demais, o augalų —biotipais.

Galima tirti ir aukštesnes nei populiacija vidurūšines struktūras. Gyvūnų tai būtų rasės ir porūšiai,-o augalų — ekotipai ir porūšiai.

Kiekviena rūšis — tai ne populiacijų konglomeratas, o sudėtinga sistemą. kuriai būdinga daugialypė biochorologinių grupių hierarchija. Evoliuciniu-genetiniu atžvilgiu šią sistemą integruoja retkarčiais grupių apsikeitimas genetine informacija.

Porūšių susidarymas. Vidurūšinės formos— porūšiai — susiformuoja dėl populiacijų skirtumų (dažniausiai. dėl skirtumų tarp didelių populiacijų grupių).

Porūšis — tai rūšies gretimų populiacijų grupė, taksonomiškai besiskirianti nuo visų kitų rūšies populiacijų grupių.

Porūšių požymiai gali būti įvairiausi: vienų — tai sandaros ar išvaizdos savitumai, kitų — fiziologijos ar gyvūnų elgsenos ypatumai. Visi jie formuojasi veikiant elementariems evoliucijos veiksniams kur lemiamas “balsas” priklauso gamtinei atrankai.

Paskaitos temos

Rūšis — kokybinis evoliucinio proceso etapas

Nors įvairiose organizmų grupėse rūšies morfofiziologinis ,,turinys“ skirtingas, bet rūšis centrinis ir svarbiausias kokybinis evoliucinio proceso etapas. Rūšis gali ir tusi būti nagrinėjama kaip kokybinis evoliucinio proceso etapas, nes tai mažiausia nedaloma, genetiškai uždara sistema gyvojoje gamtoje. Rūšies biologinė prasmė ta, kad ji sudaro apsaugota genofondą (įvairūs, gerai išsivystę izoliacijos mechanizmai apsaugo rūšį nuo galimo genų srauto iš kitų genofongų).

Maždaug prieš 3,5 mlj. metų Žemėje atsirado gyvybė. Iš mažų vienaląsčių organizmų atsirado naujos gyvybės formos, kurios atsakydamos į aplinkos poveikius kito, sukurdamos ankstesnę ir dabartinę bioįvairovę. Ši gyvojo pasaulio įvairovė- nuo bakterijų iki šikšnosparnių, nuo šungrybių iki medžių, nuo lėlių iki
banginių- yra stulbinanti. Ji priklauso nuo prisitaikymo gyventi tam tikru būdu. Pavyzdžiui, vienaląsčiai pirmuonys ir žaliadumbliai gali gyventi tvenkinyje, grybai- pievoje, misdami organinėmis medžiagomis, vabzdžiai skraidydami, kad susirastų maisto ir išvengtų priešų.

Visi gyvi organizmai tenkina pagrindinius savo poreikius: gauti maisto medžiagų ir energijos, apsisaugoti ir daugintis.

Susidurdami su aibe gyvų organizmų Žemėje suprantame, kad būtina įvardinti atskiras rūšis ir jas suklasifikuoti.

Iki šių dienų naudojamas XVIIIa. Sukurtas švedų biologo Karlio Linėjaus susistemintas rūšių įvardijimo būdas. Rūšies pavadinimą sudaro du lotynų kalbos žodžiai, pavyzdžiui: žmogus vadinamas Homo sapiens. Kodėl gi lotynų kalba?-

Tai universali kalba, kurią žino įvairiose šalyse gyvenantys mokslininkai. Organizmų apibudinimo ir klasifikavimo pagal tam tikras taisykles mokslas vadinamas taksonomija. Pavyzdžiui, žirnio mokslinis pavadinimas yra Pisum sativum. Pirmas žodi nurodo gentį, o antrasis nurodo rūšį tos genties viduje.

Paprastai organizmai klasifikuojami remiantis jų ryšiais su kitomis giminingomis rūšimis. Rūšys atskiriamos iš jų sandaros, medžiagų apykaitos, dauginimosi ypatumų ir evoliucinio giminingumo.

Klasifikacija- tai rūšies priskyrimas genčiai, šeimai, būriui arba eilei (augalų klasifikacijoje), klasei, tipui (gyvūnų klasifikacijoje) arba skyriui (augalų ir grybų klasifikacijoje), karalystei ir domenui. Panašios rūšys priskiriamos genčiai, panašios gentys- šeimai, panašios šeimos- būriui, ir taip toliau iki penkių karalysčių.

Penkių karalysčių klasifikavimo sistema:

1. Moneros-tai vienaląstės bakterijos, kurios absorbuoja maistą (kai kurios atlieka fotosintezę).

2. Protistai- tai pirmuonys ir įvairaus sudėtingumo dumbliai, kurie absorbuoja, fotosintetina arba ryja maistą.

3. Grybai, kuriems priklauso daugialąsčiai, maistą įsisiurbiantys organizmai.

4. Augalai, kuriems priklauso daugialąsčiai fotosintetikai, kaip: samanos, paparčiai, sumedėję ir žoliniai žydintys augalai.

5. Gyvūnai- daugialąsčiai, maistą ryjantys organizmai. Pavyzdžiui: pintys, kirmėlės, vabzdžiai, žuvys, varliagyviai, ropliai, paukščiai ir žinduoliai.

Paskaitos temos

Moneros

Remiantis molekulinių tyrimų duomenimis, yra paskirti trys evoliuciniai domenai: bakterijos, archėjos ir eukarijai. Manoma, kad visi šie trys domenai yra atsiskyrę nuo bendro protėvio ir evoliucionavę savaip.

Iki mikroskopo išradimo nieko nebuvo žinoma apie bakterijas, kurios priklauso monerų karalystei. XVII a. danų gamtininkas Antonijus van Levenhukas išradęs pirmąjį mikroskopą tyrinėjo visokiausius pavyzdžius ir priėjo išvados, kad “maži gyvūnėliai“ gali atsirasti iš negyvos medžiagos, tačiau bakterijos nesidaugino sterilizuotoje skystoje terpėje, neturėdamos tiesioginio sąlyčio su oru. Dabar mes žinome, kad visur, kur tik pažvelgsime yra begalė bakterijų, pvz.: ore, vandenyje, dirvoje ir ant įvairių daiktų

Daugelis žmonių virusus ir bakterijas priskiria tai pačiai organizmų grupei, tačiau tai visiškai skirtingi organizmai. Virusai yra neląsteliniai organizmai, kurie auga tik gyvų ląstelių viduje, o bakterijos- laisvai gyvenantys ląsteliniai organizmai.

Bakterijos yra bebranduoliai organizmai (prokariotai), kurie yra prisitaikę gyventi bet kokioje aplinkoje. Pavyzdžiui, 1300 metų senumo juodligės bakterijos spora gali sukelti stiprią infekciją ir dabar. Ji prieš daugelį metų, nepalankių sąlygų paveikta, išdžiuvo (sudarė endosporą) ir dabar jai palankiomis sąlygomis spora dygdama tampa bakterijos ląstele, kuri toliau dauginasi.

Taigi išdžiuvusios bakterijos, patekusios į aplinką išgyvena atšiauriausiomis aplinkos sąlygomis – dykumos karščiuose ir sausrose, virimo temperatūroje, ašigalių ledynuose ir veikiant ultravioletine spinduliuote.

Kai kurios bakterijos nuo kitų organizmų skiriasi deguonies poreikiu, jos negali augti aplinkoje, turinčioje deguonies. Šios bakterijos sukelia labai sunkias ligas: botulizmą, stabligę, dujinę gangreną. Visi žinome apsinuodijimą maistu, kuriame yra botulino, kuris ir išsiskiria dygstant endosporoms maisto konservuose. Ši liga mirtina, nors pasitaiko retai.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 2141 žodžiai iš 6586 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.