H fordo darbai ir gyvenimas
5 (100%) 1 vote

H fordo darbai ir gyvenimas

Paprastai manoma, kad automobilis išrastas Europoje, tačiau amerikietis Henris Fordas iš tikrųjų gali būti laikomas automobilizmo tėvu. Pasaulio pramonės raidos istorijoje H. Fordo vardas reiškia konvejerio, vieno svarbiausių XX a. išradimų, įvedimą. Visiškai nepritardamas nuomonei, kad automobilis – tai prabanga, jis troško, kad fordais važinėtų kiekvienas.Kartą jis ištarė frazę: “Aš noriu gaminti automobilį daugeliui žmonių… Jo kaina bus tokia maža, kad nebus nė vieno, negalinčio sau leisti jo nusipirkti”. Būtent siekdamas gaminti kuo pigesnį automobilį H. Fordas pradėjo šiuolaikinę masinę gamybą. H. Fordas sukūrė tinklą atstovų, kurie ne tik pardavinėjo, bet ir aptarnavo jo automobilius. Jis suprato, kad automobilių pramonė glaudžiai susijusi su naftos pramone bei kelių infrastruktūra, dėl to skatino šių bei kitų giminingų šakų plėtrą. Kaip teigia kai kurie autoriai, H. Fordas sukūrė vidutinę Jungtinių Valstijų klasę ir sumažino prarają tarp visuomenės sluoksnių, įvedęs savo gamyklose 5 JAV dolerių minimalią dienos algą – tai dvigubai viršijo tuometinį vidurkį.

H. Fordo gyvenimo kelias tęsėsi nuo JAV pilietinio karo iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Per tą laiką Amerikos ir viso pasaulio ekonomika nuo žemės ūkio perėjo prie gana išvystytos pramonės, žmonės iš kaimų kėlėsi į miestus. Kai H. Fordas 19 amžiaus pabaigoje paliko savo tėvų fermą, kaime gyveno kas antras JAV gyventojas, o Antrojo pasaulinio karo pradžioje – jau tik kas aštuntas. H. Fordas buvo vienas tų žmonių, kurie tiesiogiai prisidėjo prie šio proceso.

“Automobilių karalius” gimė 1863 metų liepos 30 d. pasiturinčio fermerio šeimoje netoli nuo Detroito, Dirkorno miestelyje. Jis buvo pirmas vaikas šeimoje, iš viso auginusioje šešias atžalas. Augdamas gana pelningame tėvų ūkyje, jis ne tik naudojosi kaimo gyvenimo teikiamais malonumais, bet ir turėjo atlikti kai kuriuos žemės ūkio darbus. Fordas gana anksti suprato, kad žemdirbystė neturi jokių perspektyvų, be to, jis tiesiog negalėjo pakęsti ūkininkavimo.

Henris dar vaikystėje pajuto labai stiprų potraukį prie mechanikos: jos mokytis berniukas pradėjo nuo laikrodžių: niekas nežino, kiek laikrodžių jis išardė, kol išmoko juos vėl surinkti taip, kad jie rodytų laiką,o ne pasaulio šalis. Laikui bėgant berniukas pagarsėjo kaip puikus laikrodininkas, pas kurį taisytis savo mechanizmų ateidavo ne tik jo draugai, bet ir jų tėvų draugai. Tačiau tikroji jaunojo mechaniko aistra buvo garų varikliai – pirmą jis išvydo būdamas 12 metų. Būdamas septyniolikos, baigęs mokyklą, Henris pateko į Draidoko mechanikos dirbtuves. Jau tada jo galvoje sukosi mintis apie masinę kokio nors daikto gamybą. Pradėjęs dirbti ekspertu vietinėje Vestinhauzo lokomobilių taisymo bei surinkimo kompanijoje, H. Fordas pamatė, kad lokomobiliai sveria labai daug, yra labai brangūs, ir tik stambus žemvaldys gali leisti sau tokį pirkinį. Henris įsitikino, kad garo variklis netinka lengvam ekipažui. Jis paliko darbą, kuris, jo manymu, niekur neveda. Tuo metu jį sudomino dar viena naujovė – dujų variklis, puiki garo variklio alternatyva. 1885 m. į H. Fordo rankas pirmąsyk pateko atvežtas remontuoti Oto (dujų) variklis. Henris jį išnagrinėjo ir sukūrė savo modelį, kuris ir tapo vienu rimčiausių žingsnių į būsimą H. Fordo pramonės imperiją.

1895-1896 m. H. Fordas pagamino savo pirmą automobilį, kurį pavadino ‘Quadricycle’ . 1896 birželio 4 dieną jis savo surinktu automobiliu pervažiavo visą Detroitą. Knygoje “Mano gyvenimas ir darbai” Fordas pasakoja apie savo pirmąjį kūrinį: “Mano ‘gazolinis vežimaitis’ buvo pirmas ir ilgą laiką vienintelis automobilis Detroite. Žiūrima buvo į jį kaip į visuotinę nelaimę, nes kėlė didelį triukšmą ir baidė arklius; be to, jis trukdė gatvės eismui. Man tik sustojus, aplink tuoj susirinkdavo minia. Jei palikdavau bent minutei, netrukus kas nors bandydavo važiuoti. Galų gale buvau priverstas pririšti jį grandine prie žibinto stulpo, jei tekdavo kur nors palikti. Paskui dar būdavo nemalonumų su policija; kodėl būtent,- nežinau. Kiek man žinoma, tuomet dar nebuvo jokių greičio apribojimų. Kad ir kaip ten būtų, privalėjau iš administracijos gauti specialų leidimą ir taip naudojausi privilegija būti vieninteliu oficialiai patvirtintu Amerikos vairuotoju.” Nuvažiavęs automobiliu kelis tūkstančius kilometrų, H. Fordas jį pardavė už 200 JAV dolerių – tai buvo jo pirmieji pinigai, gauti už automobilį.

H. Fordo sėkmę pastebėjo keletas verslininkų ir pasiūlė jam prisidėti, steigiant Detroito automobilių kompaniją, kurioje jis gavo vyriausio inžinieriaus pareigas. Šioje kompanijoje jis išdirbo iki 1902 metų, o 1903m. jis ir dar vienuolika investuotojų buvusioje vagonų gamykloje įkūrė “Ford Motor Company”. Šios nedidelės įmonės kapitalą sudarė tik įrankiai, kai kurie įrenginiai, planai, techniniai duomenys, patentai, keletas automobilių modelių ir vos 28 tūkst. JAV dolerių grynaisiais, kuriuos investavo steigėjai. Be H. Fordo, korporacijos akcininkai dar buvo anglies prekybos agentas, šio agento buhalteris bei bankininkas, du broliai, kuriems priklausė nedidelė firma, gaminusi variklius, dailidė, du advokatai, klerkas ir dar keletas žmonių. Pirmas
serijinis automobilis, gavęs A indeksą, atsirado tais pačiais metais. Per pirmuosius 15 gamybos mėnesių buvo išleista 1700 automobilių – visai neblogas rezultatas tiemslaikams. Iš pradžių kompanijai įsitvirtinti buvo gana sudėtinga, nes XX a. pradžioje JAV veikė Licencijuotų automobilių gamybos asociacija, kuriai vadovavo George’as Seidenas. Jis turėjo įsigijęs mechaninių ekipažų gamybos patentą. Patentas buvo išduotas 1895 metais ir gynė teisę gaminti “mechaninius ekipažus su Braitono tipo vidaus degimo varikliais “.

Asociacija iš H. Fordo pradėjo reikalauti, kad jis arba dėtųsi prie jų, arba visai nutrauktų automobilių gamybą. Tačiau H. Fordas nei stojo į asociaciją nei nutraukė gamybą. Teismai truko net iki 1911 metų, kai H. Fordo advokatams pavyko įrodyti, kad Fordas naudoja ne Braitono, o vokiečio Nikolauso Otto sukurtus vidaus degimo variklius. G. Seldeno patentas buvo panaikintas.

Nuo 1903 iki 1908 metų H. Fordas ir gamyklos konstruktoriai sukūrė 18 modelių, kai kurių šių modelių pirkėjai niekada ir nepamatė. Per tą laiką H. Fordas įsitikino, kad reikia kurti nedidelius ir nebrangius automobilius, mat paklusęs verslo partnerių reikalavimams jis suprojektavo gana prabangų šešių cilindrų limuziną “Ford K”, kuris dėl didžiulės kainos (2600 JAV dolerių) vos netapo paskutiniu “Ford Motor Company” automobiliu, jeigu tuo pačiu metu atkaklusis H. Fordas nebūtų projektavęs “Ford N”. N modelis buvo gana primityvios konstrukcijos, turėjo 4 cilindrų variklį ir dvivietį atvirą kėbulą. Tačiau jis kainavo penkis kartus mažiau už K modelį, ir pinigai, gauti iš jo pardavimo, leido kompanijai nepaskęsti.

Nepaisydami visiško brangaus “Ford K” žlugimo, kompanijos akcininkai vis dar reikalavo gaminti “žaisliukus turtingiesiems”, dėl to tarp H. Fordo ir Alexandero Malcomsono atsirado tokių rimtų prieštaravimų, kad anglies pardavimo agentas, pagrindinis akcininkas netgi pasitraukė iš kompanijos. Nėra to blogo, kas neišeitų į gerą: H. Fordas sugebėjo išpirkti jo dalį ir įsigyti kontrolinį akcijų paketą. 1906 metais jis turėjo 58,6 % akcijų ir tapo kompanijos prezidentu. H. Fordas buvo ne tik puikus inžinierius, bet ir labai gabus vadybininkas, jis mokėjo labai gerai parinkti kadrus, puikiai organizuoti gamybą ir jausti paklausą. Jis suprato, jog galima uždirbti labai gerus pinigus tik tuomet, jei automobilis Amerikos rinkoje taps prieinamas ne tik turtingiems, bet bus ir masinio vartojimo produktas. Tik tuomet, jei automobilis bus pakankamai pigus. Realizuodamas šią savo idėją, H.Fordas į gamybą pradėjo tiekti pačias pažangiausias technologijas ir gamybos organizavimo principus, apie kuriuos kalbėsime šiek tiek vėliau.

1908 metų spalio 1 dieną prasidėjo naujo modelio „Ford T“ gamyba, pelniusi kompanijai pasaulinę šlovę. „Ford T“ – atviras keturvietis automobilis, kainuojantis 360 tuometinių JAV dolerių. Perkant jį su priedais, tekdavo pridėti dar apie 150 JAV dolerių. Iki metų pabaigos buvo pagaminti 307 T modelio automobiliai. „Ford T“ H. Fordas pavadino „universaliuoju“ automobiliu. Universali mašina turėjo pasižymėti šiomis savybėmis:

1. Aukštos klasės medžiaga turėjo tarnauti kiek galima ilgiau. Iš paties tvirčiausio, netrapaus ir labiausiai atsparaus vanadinio plieno gaminti ašis ir automobilio kėbulą. Vanadinis plienas yra pats tinkamiausias iš visų plieno rūšių, tačiau jo kaina neturi turėti įtakos.

2. Paprastumu – nes ne visi vartotojai yra mechanikai.

3. Motoras turėjo būti pakankamai pajėgus.

4. Visišku patikimumu, nes automobilis turi tenkinti įvairiausius poreikius tiek esant geriems, tiek blogiems keliams.

5. Lengvumu. Fordo automobilyje vienam cilindrinio paviršiaus kubiniam coliui tenka tik 7,95 svaro bendro svorio; dėl to fordas patikimas – ar važiuotų per smėlį, ar per purvą, per ledą ar sniegą, vandenį, per kalnus, laukus ar lygumas be kelių.

6. Važiuoti turi būti saugu. Reikia visada būti greičio valdovu, užbėgti už akių bet kokiam pavojingam atvejui tiek vidury miesto, tiek pavojingame kelyje. Su fordo planetarine pavara gali susitvarkyti kiekvienas. Dėl to ir gimė posakis – fordą gali vairuoti vaikas. Jį galima apsukti bet kur.

7. Kuo sunkesnis variklis, tuo daugiau reikia benzino ir tepalų. Kuo mažesnis svoris, tuo mažesnės sąnaudos. Nedidelis fordo svoris pradžioje buvo laikomas trūkumu, dabar nuomonė pasikeitė.

Pirmuosiuose “Ford T“ visus stebino kairioji vairo padėtis. Tais laikais buvo galvojama, kad vairas iš dešinės saugiau ir patogiau, nes ant grindinio buvo gerokai daugiau vežimų ir pėščiųjų, nužengusių nuo šaligatvio, negu priešpriešais važiuojančių automobilių. Vairuotojui buvo svarbiau gerai matyti kas dedasi dešinėje. Perkeldamas vairą į kairę, H. Fordas palengvino įlipimą į mašiną iš šaligatvio pusės, tuo tarsi pranašaudamas naują erą – kelius užtvindžiusių automobilių erą. Beje, fordukai ilgą laiką neturėjo durelių.

Reklamuodamas “Ford-T“ , H. Fordas pabrėždavo konstrukcijos paprastumą ir tai, kad automobilis neturėjo ne itin reikalingų dalių, todėl mažiau gesdavo.

Konstrukcijos paprastumas pirmiausia pasireiškė varikliu. Visi keturi jo cilindrai išlieti viename bloke (vietoj atskirų cilindrų, tipiškų kitoms to meto mašinoms).
aušinamas vandeniu, tačiau be siurblio, varančio vandenį aplink cilindrus ir per radiatorių. Aušinimo sistema termosifoninė – cilindrų sušildytas vanduo išstumia iš radiatoriaus atvėsusį vandenį vėl į cilindrus gaubiančias ertmes. Degalai į variklį teka patys iš bako, įrengto po sėdynėmis; nei rankiniu siurbliu, kaip darė tada vairuotojai, nei išmetamosiomis dujomis nereikia sudaryti bake slėgio. Pavarų dėžėje tik dvi pavaros – to lengvajam automobiliui visai pakanka. Vietoj keturių išilginių lakštinių lingių panaudotos dvi skersinės. Automobilyje nėra akumuliatoriaus, žibintų lempos srovę gauna iš uždegimo sistemos. 2900 kub. cm darbinio tūrio variklis išvystydavo 20AG/1600 aps./min. galingumą, o `fordukas` skriedavo 70km/h greičiu.

Tiek apie patį automobilį. Ford-T modelis istorijoje išsiskyrė tuo, kad tai buvo pirmasis konvejerine surinkimo technologija gaminamas sudėtingas mechaninis įtaisas.Ford T gamybos augimas ir jo kainos kitimas 1908 – 1917 metais. 1 lentelė

Konvejerio idėja H. Fordui kilo Čikagos skerdykloje, kurioje pakabintas ant slenkančio grandininio konvejerio galvijų skerdenas dorojo vieną ir tą pačią operaciją atliekantys vienoje vietoje stovintys darbininkai. Jis sumanė tą pačią schemą pritaikyti automobilio mazgų, o vėliau – viso automobilio surinkimui. Iš pradžių H. Fordo sumanymu niekas netikėjo. Jo esmė – automobilio gamybą suskirstyti į daugelį operacijų, kiekvieną operaciją patikėti vienam dviem darbininkams, kuriems nereikėtų atsinešti detalių iš sandėlio, jas rūšiuoti ir derinti. Gaminamos detalės ir surenkami mechanizmai turi judėti pro darbininkus ant grandinių, juostų, ritinynų. Taip atsirado konvejeris. Tada H.Ford galėjo samdyti nekvalifikuotus darbininkus ir sėkmingai didinti gamybos našumą. Tai leido mažinti automobilio kainą, pritraukti daugiau pirkėjų. 1913 m. balandžio mėnesį buvo pirma kartą paleistas konvejeris: išilgai judančios transporterio juostos buvo susodinti 29 darbininkai, montavę automobilio elektros generatorių. Anksčiau generatoriaus surinkimas užtrukdavo 20 minučių, o paleidus konvejerį – tik penkias. Tokia racionalizacija palaipsniui apėmė visą H. Fordo gamyklą. Dar prieš kalėdas prie konvejerio buvo pradėtas rinkti visas automobilis. Jo gamybos trukmė sumažėjo dvigubai, o iki kitų metų vasaros tas procesas dar dukart sutrumpėjo. Automobilio korpuso surinkimas vietoj 12,5 val. sutrumpėjo iki pusvalandžio. Fordo gamykla tapo pačia našiausia pasaulyje, todėl jis galėjo dvigubai sumažinti savo gaminamo “Ford-T” modelio kainą. Aišku, H. Fordo gaunamas pelnas šoktelėjo į padanges. Jis padvigubino ir savo darbuotojų atlyginimus.1920-1921 metais, kai “Ford-T” kaina sumažėjo iki 335 dolerių, “River Rouge” kompleksas per metus išleido 1250000 “Ford-T”. Prieš karą daugelyje pasaulio šalių galėjai sutikti “Ford-T”, o po karo jie tiesiog užplūdo pasaulį. JAV maždaug 60% lengvūjų automobilių buvo T modelio “fordukai” (1927m. iš 20 mln. JAV registruotų automobilių 11 milijonų buvo Ford). Nors H. Ford manė sukūręs idealą, pirkėjai ilgainiui ėmė galvoti kitaip. Jiems nepatiko tai, kuo didžiavosi Henry – primityvi konstrukcija, minimalus komfortas, nesudėtingas valdymas. Jie dar pirko “fordus”, nes artimiausias konkurentas kainavo 30-40% brangiau, bet jau dairėsi į “ševrole”, “kraislerius”,”overlendus” – spalvingus,su 6 cilindrų varikliais, elektriniais starteriais, minkštesne pakaba ir didesnius. Galų gale net H. Ford suprato – jo užsispyrimas gali kainuoti pernelyg brangiai. Pagaminęs 15007033 “Ford-T”, “River Rouge” kompleksas sustojo 6 mėnesiams, kad po to pradėtų kito modelio gamybą.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 2159 žodžiai iš 6502 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.