Hamletas1
5 (100%) 1 vote

Hamletas1

Medžiaga „Hamleto“ siužetui buvo paimta iš danų viduramžių metraštininko Sakso Gramatiko lotynų kalba parašytos kronikos „Danų žygiai“. Shakespeare’as turbūt buvo susipažinęs su šios istorijos prancūzišku atpasakojimu, parašytu novelės forma. Beje, panašūs į „Hamleto“ siužetiniai motyvai – kerštas, tariama beprotystė, vaidinimas vaidinime – yra ir Thomaso Kydo (Kidas) „Ispaniškojoje tragedijoje“ (1592).

„Hamletas“ yra vienintelė Shakespeare’o tragedija, kurioje nuo pat pradžios įvedama mirties tema. Jau pirmajame veiksme Danijos princui Hamletui pasirodo jo tėvo šmėkla, kuri patvirtina Hamletui jau anksčiau kilusį įtarimą: nužudęs brolį Klaudijus vedė karalienę Gertrūdą (Hamleto motiną) ir taip, įvykdęs šlykštų nusikaltimą, atsidūrė soste. Tėvo šmėkla reikalauja, kad Hamletas atkeršytų, ir jis prisiekia atkeršysiąs. Toks nežemiškas personažas leido dramaturgui iš pat pradžių sukurti paslaptingumo ir įtampos aplinką. Veikėjas iš ano pasaulio, iš mirusiųjų karalystės, ima vadovauti žemės įvykių eigai. Tai suteikia kūriniui savitą filosofinį atspalvį.

Pirmajame veiksme atsiskleidžia ir pagrindinio herojaus Hamleto įdomus prieštaringas charakteris: jis yra tikrasis sosto įpėdinis, kurio vietą užgrobė dėdė, tačiau, būdamas Vitenbergo universiteto studentas, jaunuolis labiau linkęs svarstyti, kaip dera dvasingai asmenybei, nei valdingai veikti, kaip darė jo tėvas – politikas ir karys. Valdžios ir dvasingumo prieštaravimas Hamleto dvasioje yra akivaizdus.

Shakespeare’as meistriškai vaizduoja per brolio lavoną sostą užėmusį Klaudijų, kurio sklandi išmintinga kalba yra didžiausia priešybė jo doroviniam nuopuoliui, valdžios troškimui ir gašlumui, pastūmėjusiam į žmogžudystę.

Pirmajame veiksme taip pat įvedama intymi meilės tema, suteikianti įvykių plėtotei dar didesnę įtampą. Čia sužinome apie ankstesnius Hamleto mėginimus suartėti su Ofelija, kurios švelnių jausmų Hamletui nepalaiko merginos tėvas kancleris Polonįjus ir brolis Laertas, manydami Hamletą esant lengvabūdį suvedžiotoją.

Pirmojo veiksmo pabaigoje Hamletas ryžtasi padaryti sprendimą veikti, nors jam iškilusią užduotį jis ne sava valia priverstas atlikti:

Sugverusi gadynė! Ir, deja.

Aš gimęs tam, kad pataisyčiau ją.

(Vertė A. Chuhginas)

Antrojo veiksmo pradžioje parodomas Polonijaus tėviškas rūpinimasis sūnumi Laertu bei dukra Ofelija. Nors Polonijus yra karaliaus žmogžudžio ištikimas pavaldinys, jam netrūksta žmogiškai patrauklių bruožų. Jis yra protingas ir net gudrus (liepia tarnui surinkti duomenis apie tai, kaip Laertas gyveno Paryžiuje), bet kartu išsiblaškęs ir naivus, nuoširdžiai tikįs, kad Hamletas pamišo iš meilės Ofelijai. Ieškant Polonijaus ir Ofelijos kaltės, tegalima apkaltinti judviejų aklą paklusnumą: Polonijaus vergišką nuolankumą karaliui, Ofelijos – savo tėvui.

Per visą antrąjį veiksmą plėtojama Hamleto beprotybės tema. Dėdamasis pamišėliu, Hamletas ne tik nuslepia savo ketinimą atkeršyti, bet ir užsigarantuoja laisvę (po bepročio, juokdario saugia kauke) kandžiai kritikuoti visuomenę: Danija, pasak jo, yra kalėjimas; visas pasaulis yra požemiai, kurių baisiausias užkampis – Danija. Hamleto pesimizmas tolydžio didėja. Jaunuolis teigia žmogų esant tobulą ir dievišką, tačiau pastebi, kad žmogus gali padaryti didžiausią niekšybę. Todėl žmogus Hamletui atrodo veikiau „dulkių kvintesencija“. Veiksmo pabaiga pradedama „vaidinimu vaidinime“: norėdamas atskleisti karaliaus nusikaltimą, Hamletas paprašo aktorių suvaidinti pantomimą „Gonzagos mirtis“, kurioje karalių nužudo jo sūnėnas ir vėliau veda karaliaus našlę.

Trečiajame veiksme, Polonijaus surengtame Ofelijos ir Hamleto pasimatyme, pastarasis pradeda savo monologą garsiuoju „Būt ar nebūt?“ Būti, vadinasi, gyventi jaučiant atsakomybę, klausantis savo sąžinės balso, o tai žada vien kančias ir neviltį. Nebūti – reiškia išsivaduoti per mirtį arba sąmoningai nepaisyti savo sąžinės, t.y. gyventi prisitaikant, susitaikant su neteisybe ir smurtu. Supratęs, kas prieš jį rezgama, Hamletas žiauriai pasielgia su Ofelija. Mylinčiai merginai tai skaudus smūgis, juo labiau kad ji nesuvokia, kas sukelia tokią Hamleto pagiežą. Kodėl Hamletas čia nebevaidina? Gal jis trumpam užsimiršta esąs tariamas beprotis?

Hamleto surežisuotas vaidinimas padaro norimą poveikį. Klaudijus negali nuslėpti savo sutrikimo, jo monologas patvirtina, kad jis yra kamuojamas gilėjančių sąžinės priekaištų – vadinasi, Klaudijus nėra jau toks žlugęs nusikaltėlis. Epizode su motina, kur kaip kaltės simbolis vėl pasirodo Hamleto tėvo šmėkla, Hamletas daugiau nebeapsimeta bepročiu ir meta motinai visus širdyje susikaupusius skaudžius kaltinimus. Motina irgi nėra tokių tvirtų nervų kaip ledi Makbet. Todėl karaliaus akyse ji stengiasi net sušvelninti kaltę sūnaus, nužudžiusio Polonijų.

Didžiųjų Shakespeare’o kūrinių skaitytoją labiausiai žavi psichologiškai sudėtingi, t.y. nevienpusiškai pavaizduoti herojai. Klaudijus turėtų pašalinti Hamletą, bet tai nėra paprasta, nes, karaliaus teigimu, Hamletą myli liaudis. Šia reikšminga užuomina Shakespeare’as leidžia suprasti, jog valstybės negalima sutapatinti su tauta: jeigu valstybė ir
jos valdovai yra doroviškai puolę, tai tauta ir toliau puoselėja sąžinės balsą bei dvasios tyrumą.

Hamleto samprotavimai ir savistaba toliau plėtojami ketvirtojo veiksmo monologe (IV scenoje), kuriame jis savąjį kerštą lygina su jaunojo Norvegijos princo Fortinbraso garbėtroškos paskatintu karo žygiu. Kodėl gi Hamletas anksčiau nevykdo savo ketinimo, juk įkalčių jam užtenka? Todėl, kad be dvejonių, be noro įsisąmoninti viską iki galo, nebūtų buvę Hamleto, žymiausio Shakespeare’o sukurto personažo. Nebūtų ir vėlesnio Hamleto mito. Dvejonės sudaro visą Hamleto esmę. Jo nepatenkina iki galo neįsisąmoninti veiksmai. Nesame tikri ir dėl to, ar Fortinbrasas Hamletui galėtų būti tikras idealas. Gal Hamletas tarpais nujaučia kaip tik tai, jog ta pati paskata – valdžios siekimas, noras visus pajungti savo valiai – pastūmėjo veikti tiek žudiką Klaudijų, tiek paties Hamleto tėvą (užėmusį Norvegijos valdas) ir į Lenkiją besibraunantį Fortinbrasą? Ko gero, valdžia Hamletui apskritai nekelia pasitikėjimo?

Šiuo metu Jūs matote 58% šio straipsnio.
Matomi 999 žodžiai iš 1715 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.