Hanibalo barko indėlis į karo meną
5 (100%) 1 vote

Hanibalo barko indėlis į karo meną

Įvadas

Senovės antikoje kuriantis ir keičiantis imperijoms, neišvengiamai vykdavo karai, mūšiai dėl didesnių imperijos teritorijų, turto, vergų ir t.t. Augančioms imperijoms reikėjo vis daugiau materialinių resursų, reikėjo vis daugiau žmonių, karių. Imperatorių užmojai buvo vis didesni. Ta puikiai atspindi ir III a. prieš Kristaus gimimą. Kai šiaurinėje ir pietinėje viduržiemio jūros pusėse kūrėsi ir plėtėsi dvi galingos imperijos, tai Kartaginos ir Romos. Joms besiplečiant neišvengiamai susidūrė ir šių imperijų interesai į naujų teritorijų, bei viduržiemio jūros valdymą. Pietinėje pusėje įsikūrusią Kartaginos imperiją tuo laikmečių valdė ir jos kariuomenei vadovavo žymus karvedys, generolas Hamilkaras Barka (270 – 228m. pr.m.e), kuriam mirus imperijos ir kariaunos valdymą į savo rankas perėmė jo sūnus Hasdrubalis Barka (245 – 207m.pr.m.e) ir žymusis Hanibalas Barka (247 – 182 pr.m.e.). Vadovaujant šiai karvedžių dinastijai, vyko žymieji punų karai. Kuriuose kare prieš Romos imperiją ypatingai pasižymėjo generolas Hanibalas Barka. Kartaginiečių generolas Hanibalas buvo vienas iš didžiausių karvedžių istorijoje, labiausiai pasižymėjęs antrajame punų kare (218-202m. pr. m. e.) savo žygiu į Romą per Alpes.

Šiame darbe aptariamas Hanibalo Barkos indėlis į karo meną, bei karo istoriją.



Hanibalas Barka (247 – 182m pr.m.e)

Hanibalas Barka – Kartaginos generolas

Hanibalas Barka gimė garsaus karvedžio Hamilkaro Barkos šeimoje, 287m. pr. m. e. Kartaginos mieste. Tuo metu Kartagina pralaiminėjo ilgą ir labai svarbų karą. Kartagina buvo svarbiausias ir labiausiai klestintis Viduržiemio jūros uostas ir valdė turtingiausias provincijas, bet keletas pralaimėjimų prieš Romėnus taip vadinamame pirmajame Punų kare, lėmė tai, kad Kartagina buvo išstumta iš svarbiausios provincijos – Sicilijos, o kilus pilietiniam karui Kartaginoje Roma užėmė ir Sardinijos, bei Korsikos salas. Manoma, kad šie mūšiai paliko įspūdį jaunajam Hanibalui. Jis buvo jauniausias Kartaginos generolo Hamilkaro sūnus. Dešimties metų tėvas jį išsivežė į Ispaniją. Kartagina ten valdė keletą miestų, tai Andalūzija, Gadiras, Malaga, Naujoji Kartagina. Hamilkaras užkariavo naujas teritorijas šiai laisvajai imperijai. Tokiu būdu kompensuodamas patirtus Kartaginos pralaimėjimus jūros teritorijose. Romėnai manė, kad Hanibalo tėvas privertė savo sūnų prisiekti amžiną neapykantą Romos imperijai. Tačiau šiai neapykantai visa Kartagina turėjo gerų priežasčių. Kai Hamilkaras mirė, vadovavimą perėmė Hanibalo brolis Hasdrubalis (manoma, kad jis buvo Hamilkaro įsūnis). Naujasis vadovas stengėsi išsaugoti Kartaginos pozicijas diplomatiškai, pasinaudodamas Hanibalo santuoka su Iberijos princese. 221m. pr.m.e. Hasdrubalis buvo nužudytas ir Hanibalas tapo Kartaginos armijos Ispanijoje vadu. Kartaginos valdžia patvirtino jo vadovavimą ir Hanibalas gryžo prie savo tėvo metodų t.y. prie agresyvios karinės politikos ir karai vėl prasidėjo. Hanibalas puldinėjo įvairias tautas. 220m. jis užgrobė Salamanką. Sekančiais metais užkariavo Saguntumą, kuris buvo Romėnų sąjungininkas. Saguntumo miesto užgrobimas buvo Hasdrubalio ir Romos susitarimo pažeidimas. Romėnai pareikalavo Kartaginos valdžią uždrausti Hanibalui vadovauti Kartaginos armijai. Būtent šio miesto apgultis užsitesusi aštuonis mėnesius, bei jo užėmimas buvo pagrindinė antrojo Punų karo priežastis.

Antrasis Punų karas

Antrasis Punų karas vyko 218-202 m.pr.m.e. Kol romėnai stengėsi nušalinti Hanibalą, jis tuo metu užsiėmė naujų teritorijų užėmimu. Jis paskyrė savo brolį Hasdrubalį (tikras brolis), vadu Ispanijos žemėse ir 218m. gegužės mėn visiškai užkariavo Iberijos pusiasalį. Sužinojusi tai Roma paskelbė antrąjį Punų karą Kartaginos imperijai ir nusiuntė dalį savo pajėgų į Sicilijos salą, kur tikėjosi Hanibalo atakos. Hanibalas nusprendė nutraukti savo žygį į Kataloniją ir užpulti Romą, kol ji nėra tinkamai pasiruošusi karui. Žaibišku žygiu jis kirto Pirėnų kalnus, vesdamas apie 50 000 pėstininkų, 9000 raitelių ir 37 dramblių armiją, kirto Rhono upę, tuo tarpu romėnų armijai buvo paskirtas vadovauti Konsulas Publijus Kornelijus Skipio ir jo brolis, kurie išplaukė iš Romos į Marselį, ir atsidūrė dešinėje Rhono upės pakrantėje, tačiau tada suprato, kad Hanibalas jau kirto upę ir atsidūrė kairėje jos pusėje, taip įžygiuodamas į Galiją, kur prie jo karinių pajėgų prisijungė karingoji Keltų tautai, kuri nekentė romėnų, bei jo armijos kariais tapo apie 30 000 galų. Hanibalas atliko herojiškiausią žygį per Alpes rudenį, kirsdamas šiuos kalnus, per 14 dienų su drambliais, bei 38 000 pėstininkų, bei 8000 raitelių armija pasiekė upės Po krantus ir Turino miestą. Sicilijoje tuo tarpu Konsulas Titus Sempronius ruošėsi įsiveržti į Afriką, bei Kartaginą, tačiau sužinojęs apie Hanibalo planus, buvo priverstas savo kariuomenę perkelti prie Po upės. Perėjęs Alpių kalnus Hanibalas įžengė į Italijos žemes. Tuo tarpu Konsulas Scipio grįžo į Romą ir įsitvirtino prie Ticino upės su 2 legionais, bei kai kuriais sąjungininkais galais. Laukė dar dviejų legionų iš Romos siekdamas išsaugoti Romos kolonijas Placentiją ir Kremoną. Prie Ticino upės Kartaginos
generolo ir Konsulo Scipio pajėgos. Romėnų karvedys pasiuntė kavaleriją, bei lengvuosius pėstininkus sustabdyti kartaginiečių, tačiau šiame mušyje jis patyrė sutriuškinimą. Kadangi Hanibalas tinkamai panaudojo savo sunkiąją kavaleriją, išstatydamas ją centre, tai atnešė jam pergalę. Manoma, kad mūšis prie Ticino upės nebuvo labai didelis, abiejuose pusėse kovojo maždaug po 8000 karių. Romėnų konsulas buvo sužeistas ir atsitraukė į Placentijos koloniją, tačiau karas persikėlė prie Trebios upės. Pergalė prie Ticino upės privertė daugelį galų pereiti į Hanibalo pusę, taigi jo kariuomenė dar labiau sustiprėjo. Generolas nusiuntė savo brolį Mago su 1000 pėstininkų ir 1000 raitelių į priekį prie Trebios upės parengti pasalą romėnams, tuo pačiu pasiuntė ir lengvąją numidiečių kavaleriją, kuri pastoviai užpuldinėdavo romėnų stovyklas, taip trukdydami ilsėtis kariams, romėnai neturėdavo laiko net pavalgyti. Numidiečiai persekiojo romėnų kariuomenę, net jiems persikėlus, per šaltą Trebios upės, manoma, kad tai buvo 218m. gruodį, kuris pasitaikė šaltas. Tokiu būdu Hanibalas ganėtinai išvargino konsulo Tito Sempronijaus legionus, kai jie jau turėjo būti pasirengę itin dideliam mūšiui, prie kurio glaudėsi ir sunkiai sužeistas konsulas Scipio bei jo armijos likučiai. Hanibalas pasirinko itin gerai apgalvotą kovai prieš romėnus taktiką, numatydamas, kad romėnai naudosis savo standartine 3 linijų formuote. Atitinkamai išdėliodamas savo 8000 lengvųjų pėstininkų priešakyje, už jų išsidėstė 20 000 pėstininkų iš Afrikos, Ispanijos ir Galijos, o flangus dengė 10 000 raitelių, bei 37 karo drambliai. Tuo tarpu romėnų konsulas savo valdžioje turėjo 4 legionus t.y. 16 000 romėnų ir apie 20 000 sąjungininkų karių, romėnų flangus dengė 4000 raitelių iš kairės, bei apie 3000 galų iš dešinės. Hanibalas tinkamai numatė ir panaudojo flangų taktiką, kadangi romėnų flangai buvo kur kas silpnesni, nei pagrindinė linija, su sunkiąja kavalerija kartaginiečiai nesunkiai juos įveikė ir tai jiems suteikė galimybę, pasinaudoti apėjimu iš šonų, tuo pačiu metu prisijungė ir pasaloje buvusios pajėgos, taigi romėnai pateko į pražūtingą apsuptį. Išvargintos šalčio ir bado romėnų armijos moralė greitai smuko ir jie nebebuvo pajėgus gintis iš visų pusių. Konsului Scipio su 10 000 karių šiaip ne taip pavyko prasiskynti kelią naktį iš šio pražūtingo mūšio. Tuo tarpu Konsulas Titus kovėsi centre ir jokių šansų jam nebeliko, taigi pergalės dainas dainavo Kartaginos armija. Romėnai prarado apie 20 000 legionų karių. Tuo tarpu Hanibalo nuostaliai buvo kur kas mažesni, daugiausiai rekrūtai galai. Šiuo mūšiu Hanibalas įrodė koks jis puikus karvedys ir strategas, bei kokia grėsmė kyla visai Romos imperijai.

Šiuo metu Jūs matote 39% šio straipsnio.
Matomi 1272 žodžiai iš 3223 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.