Šiaulių universitetas
Humanitarinis fakultetas
Filosofijos katedra
Helenizmo etikos bruožai
Etikos istorijos referatas
Eglė Jasiūnaitė
FVM – 1 gr.
Vertino : doc. S. Šimaitis
Šiauliai
2006
Turinys
Įvadas 3
Helenizmas. 4
Stoicizmas. 4
Stoicizmo etika. 5
Stoicizmo esmė. 6
Epikūrizmas. 6
Epikūrizmo etika. 6
Epikūrizmo esmė. 7
Skepticizmas. 7
Skepticizmo etika. 8
Skepticizmo esmė. 9
Eklektizmas. 9
Išvados 9
Literatūros sąrašas: 11
Įvadas.
Šiame darbe rašoma apie helenizmo laikotarpį kuris prasidėjo nuo III amžiaus prieš mūsų erą ir baigėsi I amžiuje prieš mūsų erą. Per šį laikotarpi išryškėjo keturios jo kryptis – stoicizmas, epikūrizmas, skepticizmas ir eklektizmas. Šias kryptis aš aprašysiu savo darbe – kiekvienos jų pradininkus, siekėjus, mokyklas, jų etines pažiūras ir esmę.
Darbo tikslas išnagrinėti ir aprašyti helenizmo etikos kryptis.
Helenizmas.
Graikų kultūra nuo Aleksandro Didžiojo laikų artimiau susidūrė su svetima kultūra ir iš dalies jai pasidavė. Nuo tada iš heleniškos ji tapo – helenistine. Praradusi grynumą, ji laimėjo ekspansyvumą.
Filosofijos istorijoje helenizmo laikotarpis prasidėjo nuo III amžiaus prieš mūsų erą.
Išryškėja keturios helenizmo kryptis : 1. Stoicizmas
2. Epikūrizmas
3. Skepticizmas
4. Eklektizmas
Helenizmo filosofai buvo iki sokratinės materialių elementų teorijos subjektyvi atšaka : stoicizmas tesę ugnies teoriją, epikūrizmas – senovės atomizmą, skepticizmas – Herakleito įvykių tėkmę.
Stoicizmas.
Helenizmo epochoje stoikai sudarė naują mokyklą, dviejų senųjų – Akademijos ir peripatetikų mokyklos – varžovę. Jų monistinė ir materialistinė sistema buvo ankstesnio laikotarpio idealistinių sistemų priešingybė. Į sistema sutilpo visos filosofijos dalys, tačiau didžiausias dėmesys buvo skirtas etikai. Zenonas įkūrė stoikų mokyklą Atėnuose, paveikslais išpuoštoje kolonų salėje – stoje, apie 300- uosius metus ir gyvavo apie penkis šimtmečius.
Stoikai iš kinikų perėmė pažiūrą, kad dorybė yra vertinga pati savaime, o visa kita, kas nėra dorybė – neturi vertės. Jų mokykla, galima sakyti, tiesiogiai išaugo iš kinikų, nes mokyklos įkūrėjas pradžioje priklausė kinikams, vėliau sukūrė savo teoriją ir įsteigę savo mokyklą.
Jos raida skirstoma į tris laikotarpius:
1. senoji Atėnų mokykla
2. vidurinioji mokykla, kuri suklestėjo II ir I a.pr.m.e. Rodo saloje.
3. vėlyvoji mokykla, Romeje
Ryškiausi atstovai : Zenonas iš Kitijo (apie 336 – 264 pr.m.e.), Kleantas iš Aso (264 – 232 pr.m.e.), Chrisipas (apie 280 pr.m.e.). Vėliau – Plutarhas, Ciceronas, Seneka, Markas Aurelijus.
„Šiaip jau stoicizmui dažnai vienašališkai buvo prikišamas materialistinis panteizmas ir fatalizmas.“1
Stoicizmo etika.
Stoikai teigia, kad laimė negali būti tikra, kol priklauso nuo išorinių aplinkybių. Galimi tik 2 būdai jai užtikrinti – įveikti išorines aplinkybes arba tapti nuo jų nepriklausomam.
Vieninteliu tikruoju gėriu stoikai laiko dorybę. Jie manė, kad gamta yra protinga, harmoniška, dieviška. Žmogus bus arčiausia tobulybes kai prisitaikys prie visuotines harmonijos. Visų pirma gyvenimas turi atitikti žmogaus prigimtį, tuomet jis bus darnoje su gamta. Ši darna ir yra dorybės esmė.
Stoikų idealas buvo protingas ir doras, todėl laimingas, laisvas, turtingas žmogus, nes turi tai, kas vertinga. Kas neturi visos dorybes, neturi jos išvis.
Pasaulio protas yra dievas, jis apsireiškia kaip apvaizdas.
Stoikai teigia, kad jei žmogus nori būti laisvas, jis turi pereiti stoiškos minties mokyklą.
„Stoikų etikai būdinga griežta rimtis, išmintingas blaivumas, bet drauge ir optimizmas, tikėjimas, kad galima ir net lengva pasiekti gėrį. Juk gėris yra ne anapus mūsų, o mumyse, ir tik nuo mūsų jis priklauso. Be to, ir pasaulis yra sutvarkytas protingai, ir žmogaus prigimtis iš esmės yra gera ir protinga. Tad lengva būti doram ir patirti džiaugsmą. “2
Stoikai mano, kad pasaulio raidą valdo lemtis ir likimas.
1. Alois Halder „Filosofijos žodynas“ 189 psl.
2. Wladyslaw Tatarkiewicz „Filosofijos istorija.Senoves ir viduramžių filosofija.“ 152 psl.
Stoicizmo esmė.
Stoicizmą sudaro racionalizmo ir materializmo sąjunga. Racionalizmas stoicizmą sieja su Platono ir Aristotelio filosofija, o materializmas – skiria nuo jos.
Stoicizme buvo originalus atitikimo prigimčiai principas, išminčiaus idealas, originali laisves ir dorovinio matymo samprata, aistros teorija, visuomenine etikos samprata.
Epikūrizmas.
Ši helenistinė sistema labiau už stoicizmą nutolo nuo idealizmo ir tapo iki
kraštutinumų pozityvios ir blaivios mąstysenos reiškėja. Etikoje – skelbė hedonizmą, fizikoje – materializmą, logikoje – sensualizmą.
Jis atsirado iš dviejų šaltinių:
1. iš gyvenimo kulto ir laimes troškimo
2. iš blaivaus proto, pasitikinčio tik tuo, kas jam tiesiogiai duota
Savo mokyklą Epikūras įkūrė 306 metai sode ir pavadino „Epikūro sodu“. Jo sistema susilaukė daugiau išpažinėjų, nei teisėjų. Žinomiausi jo mokiniai buvo – Metrodoras iš Lampsako, Zenonas, Filodemas, Horacijus, Lukrecijus.
Epikūrizmo etika.
Etikos principas – malonumas. Visi mes, gyvos būtybės, natūraliai siekiame išvengti skausmo ir pasiekti malonumą. Todėl galima sakyti, kad gyvenimo tikslas yra malonumas. Epikūras malonumą apibūdino kaip nerimo ir skausmo nebuvimą, todėl jo etikoje nerandama tarpine būsena tarp malonumo ir skausmo. Malonumas pasiekiamas tik tada kai pašalinamas fizinis skausmas (kurį sukelia stygius) ir dvasinis (kurį sukelia baimės). Malonumą galima pasiekti tik tada jei numalšinus skausmus ir patenkinus poreikius jie daugiau nebedidėja. Jie teigė, jos egzistuoja atomai jutimų pasaulyje.