Helmintai
5 (100%) 1 vote

Helmintai

Helmintai

Helmintai – parazitinės kirmėlės. Gyvulys, kurio organizme laikinai arba nuolat gyvena parazitas, vadinamas seimininku. Pagal parazito vystymosi ypatybes, jo prisitaikymą parazituoti, skiriami šie parazitu seimininkai: tarpinis šeimininkas, kurio organizme vystosi parazito lerva; galutinis seimininkas, kurio organizme parazitas subręsta lytiškai. Kai kuriu rūšių parazitai turi daugiau negu vieną tarpinį šeimininką, kuriame formuojasi skirtingų stadijų lervos. Toks šeimininkas vadinamas papildomuoju, arba antruoju tarpiniu šeimininku.

Pavyzdžiui, Diphyllobothrium latum vystytis reikia trijų šeimininkų: suaugę helmintai parazituoja mėsėdžių, kiaulių ar žmonių plonojoje žarnoje, o jų lervos vystosi ciklopų ar diaptomų organizme, o po to gėlavandenių žuvų organizme. Su užsikrėtusių pagrindinių šeimininkų išmatomis išsiskiria lerva koracidija ir skverbiasi į pirmojo tarpinio šeimininko organizmą. Žuvys šių helmintų lervomis užsikrečia prariję užsikrėtusius ciklopus. Žuvų raumenyse, ikruose vystosi galutines stadijos lerva – plerocerkoidas.

Žmonės suvalgę, arba mėsėdžiai, suėdę tokią termiškai neapdorota žuvį, užsikrečia šiuo helmintu.

Dėl aplinkos poveikio, evoliucijos procese dalis parazitų prisitaikė parazituoti daugelio seimininkų organizme,pvz., kepeninė siurbikė galinti parazituoti daugelio naminių ir laukinių gyvulių kepenyse ir tulžies latakuose. Tačiau yra ir tokiu parazitų, kurie parazituoja tiktai vieno seimininko organizme, pvz., kiaulių metastrongilai. Toks šeimininkas vadinamas obligatiniu.

Daugindamiesi helmintai dažniausiai išskiria kiaušinėlius, kurie patenka į išorę. Kai kurių helmintų kiaušinėliai patenka į šeimininko organizmą, bet jame nesivysto. Tokie seimininkai vadinami rezervuariniais, pvz., mėsėdžių nematodo kiaušinėliai gali patekti į graužikų organizmą. Tačiau iš kiaušinėlių išsivysčiusios lervos toliau nebesivysto ir gali ilgai išlikti gyvybingos rezervuarinio seimininko audiniuose. Mėsėdžiai, prariję tokį graužiką, užsikrečia toksokaroze.

Pagal parazitavimo trukmę parazitai gali būti laikini. Tokie parazitai vystosi ir gyvena aplinkoje, o šeimininkas jiems reikalingas tik mitybai,pvz., vištų erkės.

Parazitai, kurie vystosi ir maitinasi ant šeimininko organizmo nuolat, vadinami stacionariniais.

Parazitams būdinga skirtingos anatominės bei morfologinės savybės ir skirtingas vystymasis. Pagal tai skirstomi į atskiras grupes:

Tipas: plokščiosios kirmėlės (Platyhelminthes);

Klasė: siurbikės- trematodai (Trematoda);

Klasė: kaspinuočiai- cestodai (Cestoda);

Tipas: apvaliosios kirmėlės- nematodai (Nemathelminthes);

Tipas: dygiastraubliai (Acanthocephala).

Cestodai

Cestoda klasės helmintų sukeliamos ligos vadinamos cestodozėmis. Ligą gali sukelti ne tik pagrindinių šeimininkų organizme parazituojantys subrendę cestodai, bet ir tarpinių šeimininkų organizme išsivysčiusios cestodų lervos, pvz., Echinococcus granulosus subrendęs cestodas parazituoja mėsėdžių plonojoje žarnoje. O jų lervos- visų naminių ir daugelio kitų gyvūnų, taip pat žmonių kepenyse ir plaučiuose.

Daugelis kaspinuočių būriui (Pseudophyllidea) priklausančių cestodų parazituoja žuvų organizme. Veterinarijoje svarbūs yra šunų, lapių, kačių ir daugelio žuvimi mintančių žinduolių organizme aptinkamas parazituojantis platusis kaspinuotis Diphyllobothrium latum ir paukščių organizme parazituojantis Ligula intestinalis. Jų gimda yra atvira, todėl kiaušinėliai iš jos nuolat išskiriami į aplinką. Naminių gyvulių organizme parazituoja grandiniai cestodai Cycklophyllidea.

Cestodai yra hermafroditiniai juostiniai helmintai. Jie neturi kūno ertmių ir virškinimo trakto. Cestodų kūnas sudaryta iš galvutės, kaklelio ir kūno. Pagal cestodų rūšį, strobilė būna iš kelių ar keliolikos šimtų narelių.

Cestodai gali būti nuo kelių milimetrų (Echinococcus granulosus) iki keliolikos metrų (Taenia saginata) ilgio. Daugelio rūšių cestodų skoleksas būna ovalu. Ji gali būti su dviem ar keturiais siurbtukais, ant kurių gali būti chitininių kabliukų, arba su dviem prisiurbimo vagelėmis – botrijomi. Viršutinėje skolekso dalyje gali būti straubliukas, o ant jo – viena ar dvi eilės chitininių kabliukų. Kabliukų forma budinga kiekvienai cestodų rūšiai.

Strobilė gali būti iš kelių ar daugelio proglotidų. Pagal cestodo rūšį, nareliai būna įvairių formų. Pirmieji būna mažesni, o paskutiniai subrendę vadinami apvaisintais. Kaklelio zonoje formuojasi vis nauji ir nustumia senesnius toliau.

Iš išorės cestodus dengia kutikulinė – tegumentas. Per jį vyksta maisto medžiagų absorbcija. Po tegumentu yra raumeninių ląstelių sluoksnis ir parenchima, kuri užpildo tarpus tarp organų.

Narelio šonuose yra du šalinimo kanalai, kurie narelio apačioje jungiasi skersiniu kanalu. Šalinimo sistema protonefridinio tipo. Iš šoninių kanalų šakojasi smulkūs kanalėliai, kurių galuose yra galinės ląstelės. Šoniniai kanalai prasideda kaklelio srityje, nenutrūkdami eina per visą strobilę ir baigiasi angelėmis paskutiniame narelyje.

Hermafroditinės lytinės sistemos vyriški ir moteriški organai yra kiekviename subrendusiame narelyje. Paskutiniuose apvaisintuose nareliuose šie organai redukuojasi, todėl lieka tik apvaisintų
kiaušinėlių prisipildžiusi gimda.

Vyriška lytinė sistema sudaryta iš difuziškai parenchimoje išsidėsčiusių pūslelių, vadinamų sėklidėmis. Jų kiekviename narelyje gali būti iki tūkstančio ir daugiau. Sėklidės atsiveria į vamzdelio formos plonus sėklos išvedamuosius latakėlius, kurie jungiasi į neporinį sėklatakį. Sėklatakis eina skersai kiekvieno narelio ir baigiasi kopuliacijos organu – cirusu, esančiu ciruso maišelyje. Vyriški ir moteriški lytiniai organai baigiasi genitalinėmis poromis, kurios lateraliniame krašte atsiveria šalia kiekvieno narelio ir sudaro bendrą genitalinę porą.

Moteriškoji lytinė sistema prasideda kiaušide, kuri dažnai būna dviejų dalių, iš šakotų kanalėlių kiaušidžių kanalėliuose vystosi kiaušinėliai. Kiaušintakyje yra spermos imtuvas, kuriame kaupiamos spermos atsargos. Iš kiaušidės per kiaušintakius kiaušinėliai patenka į pūslės pavidalo liauką – ootipą. Į ootipo atsiveria trynio liaukos latakas ir gimda. Dažniausiai gimda būna uždaras maišelis kiaušinėliams saugoti.

Daugelio rūšių cestodų embrioninis vystymasis vyksta gimdoje. Į aplinką išsiskyrusių kiaušinėlių viduje būna susiformavęs ovalo formos embrionas, vadinamas onkosfera. Onkosfera turi tris arba penkias poras chitininių kabliukų užuomazgų.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 946 žodžiai iš 3144 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.