Henry ford
5 (100%) 1 vote

Henry ford

TURINYS

ĮVADAS 3

ASMENYBĖS BRUOŽAI IR BIOGRAFIJA. 4

FORDO VADYBOS IDĖJOS 5

KONVEJERIS, MASINĖ GAMYBA IR EFEKTYVUMAS 9

BENDRIEJI GAMYBOS ORGANIZAVIMO PRINCIPAI 10

GAMYBOS ORGANIZAVIMO PRINCIPŲ APIBENDRINIMAS 14

IŠVADOS 17

LITERATŪRA 19

PRIEDAI 20

ĮVADAS

Henry Fordas dažnai vadinamas masinės gamybos apaštalu. Jis sugebėjo praktiškai įgyvendinti 18 a. iškeltas A.Smito darbo pasidalijimo idėjas, taip pat sukurti daugelį kitų reikšmingų vadybos ir gamybos organizavimo metodų. [ 4 ] Henry Fordo įkurta ir išpuoselėta automobilių industrijos gigantė “Ford Motor Company” šiuo metu viena stambiausių ir pelningiausių JAV įmonių.

Henry Fordas (1863 – 1947) ir modelis T ilgai buvo moderniojo pramones amžiaus simboliai. Jo požiūris į valdymą, taip pat vadybos teorijos, kurioms jis teikė pirmenybę, yra ankstyvųjų požiūrių į valdymą konstruktyvumo ir neišbaigtumo (netobulumo) pavyzdys.

Pirmaisiais praeito amžiaus dešimtmečiais pasirodę automobiliai buvo padėties ir gerovės simboliai, beveik išskirtinė turtingųjų privilegija. Fordas siekė pakeisti šią situaciją: modelis T turėjo būti automobilis visiems – mašina, kurią tikrai bet kas galėtų nupirkti. Jis suprato, kad vienintelis galimas būdas šį tikslą įgyvendinti – didelė gamybos apimtis ir maža kaina. Fordas sutelkė savo fabriko pajėgumus į efektyvumą, kur tik įmanoma mechanizavo darbą ir suskaidė užduotis į smulkiausius elementus. Tas pats darbininkas turėjo atlikti tą pačią operaciją, kuris vis labiau priartina produktą prie pageidaujamo rezultato; po to perduoti dar nebaigtą produktą kitam darbininkui, atliekančiam kitą operaciją. Fordas sugebėjo pasiekti puikių rezultatų: nors pirmajam T modeliui pagaminti buvo sugaišta dvylika su puse valandos, tačiau vos po 12 metų Fordas kas minutę pagamindavo po vieną automobilį.

Tačiau gamyklos mechanizavimas turėjo ir keletą neigiamų pasekmių. Kuo greičiau Fordas vertė savo darbininkus dirbti, juo labiau jie buvo nepatenkinti. 1913 m. Darbo jėgos tekamumas buvo 380%, ir Fordui tekdavo samdyti dešimt kartų daugiau darbininkų nei iš tikro reikėjo, kad nenutrūktų darbas. Tuomet Fordas nutarė imtis tiems laikams beprecedentinės akcijos – padvigubinti algas, kad išlaikytų geriausius savo darbininkus ir paskatintų juos dar geriau dirbti. Paskelbus apie algų padvigubinimą į Fordo gamyklą plūdo tūkstančiai žmonių, norinčių joje įsidarbinti. Minioms tvarkyti prireikė net policijos pagalbos.

Fordas paliko neišdildomą žymę ir Amerikos pramonėje, ir visuomenėje. Kai 1945 m. Fordas mirė, jo turtas buvo vertinamas daugiau nei 600 milijonu JAV doleriu. Jo vardas tapo masinės gamybos ir modernių vadybos teorijų raidos simboliu. [ 2, 28 p.]

ASMENYBĖS BRUOŽAI IR BIOGRAFIJA

Henry Fordas gimė 1863 metais liepos 30 dieną Dirborno kaime, Mičigano valstijoje, JAV. Dar vaikystėje Henris mėgo konstruoti, ardyti įvairiausius mechanizmus. Fordų šeimoje be Henrio buvo dar šeši vaikai. Kai kuriam nors buvo dovanojamas prisukamas žaisliukas, visi mažyliai vienu balsu šaukdavo: “ Tik neduokit jo Henriui!..“ Jie žinojo, kad jaunasis „mechanikas“ išmontuos jį akimirksniu, o po surinkimo pasirodys, jog pusė detalių- nereikalingos.

Paūgėjęs Henris remontavo savo kaimynams kavamales, kuliamąsias ir šveicariškus laikrodžius, o naktimis darbavosi namų dirbtuvėlėse. Jis niekuomet nebuvo studijavęs universitete, o pabaigta Diaborno miestelio mokykla nedavė tinkamo išsilavinimo, nes visą gyvenimą H. Fordas rašė su klaidomis.

Sulaukęs šešiolikos metų, jis, niekam nesakęs nė žodžio, išvyko į Detroitą. Ten išsinuomojęs kambarį, ėmė dirbti dvejuose darbuose pameistriu- technikos ir laikrodžių remonto dirbtuvėse. Patyręs karčios pameistrio „duonos“, Henris sugrįžo namo, į tėvo ūkį, kur subrandino mintį turėti savo verslą- gaminti automobilius. Patirtis, įgyta Detroite, nepraėjo niekais. Jis įkuria bendrą įmonę, suradęs keletą bendraminčių.

„Ford Motor Company“ į automobilių verslo pasaulį atėjo, neturėdama didelės finansinės bazės. 1903m. birželio 16d. Henris Fordas ir vienuolika jo sąjungininkų pasirašė susivienijimo dokumentus. Pačioje kompanijos kūrimosi pradžioje ji teturėjo banko sąskaitoje vos 28 000 JAV dolerių ir puikius sumanymus. XX amžiaus viduryje ji tapo viena žinomiausių Amerikos įmonių visame pasulyje

Pirmiausiai ši įstaiga buvo įkurta Detroito vežimų dirbtuvėlėje, kurioje dirbo dešimt žmonių. Šiandien ši kompanija – antra pagal dydį pramoninė korporacija pasaulyje, gaminanti lengvuosius automobilius, sunkvežimius ir įsitvirtinusi kitose verslo srityse. Kompnanijos „Ford“ uždavinys buvo vystyti automobilių pramonę ne tik Amerikoje, bet ir kitose šalyse. Susikūrusios „Ford“ įmonės darbo pradžia buvo sunki. Pirmaisiais metais ji patyrė daug išbandymų. Akcininkai buvo sunerimę, kai įmonės pinigų likutis banko sąskaitoje sumažėjo iki 223,65 JAV dolerių. Pardavus pirmąją produkciiją, buvo gautos piniginės įplaukos, išgelbėjusios įstaigą nuo išnykimo ir naujoji „Ford Motor Company“ tvirtai žengė pirmuosius žingsnius verslo plėtros link. Per pirmuosius penkiolika „Ford“ kompanijos gyvavimo mėnesių iš dirbtuvių
išriedėjo apie 1 700 sukonstruotų automobilių.

Susikūrusios „Ford“ įmonės darbo pradžia buvo sunki. Pirmaisiais metais ji patyrė daug išbandymų. Akcininkai buvo sunerimę, kai įmonės pinigų likutis banko sąskaitoje sumažėjo iki 223,65 JAV dolerių. Pardavus pirmąją produkciiją, buvo gautos piniginės įplaukos, išgelbėjusios įstaigą nuo išnykimo ir naujoji „Ford Motor Company“ tvirtai žengė pirmuosius žingsnius verslo plėtros link.

H. Fordas būdamas vyriausias inžinierius ir vėliau tapęs kompanijos prezidentu, diegė verslo plėtros ir gamybos programą, kurią įgyvendinti jau buvo pradėjęs patobulintoje vežimų dirbtuvėje. Po truputį įmonė plėtė patalpas, greitino automobilių gamybos procesą. Per pirmuosius penkiolika „Ford“ kompanijos gyvavimo mėnesių iš dirbtuvių išriedėjo apie 1 700 sukonstruotų automobilių.

H. Fordas su patikimais inžinieriais kūrė automobilius, daugelis jų buvo eksperimentiniai, todėl nebuvo rodomi visuomenei. Didžiausio pasisiekimo susilaukė automobilis su keturių cilindrų varikliu.Jo modelis buvo išskirtinis, kadangi trurėjo žibintus ir tekainavo vos 500 JAV dolerių. Automobilio modelis buvo pavadintas „N“, nes H. Fordas visus juos žymėjo abėcėlės raidėmis.

Pradėjęs gaminti „Ford T“ automobilius (žr. 2 pav.), Henris suprato, jog jie- kompanijos ateitis. Netrukus H.Fordas tapo multimilijonieriumi, o jo firmos produkcija- viena perkamiausių pasaulyje. Visi gyrė kompanijos“Ford Motor Co.“ gaminius, kadangi automobiliai buvo lengvi, kompaktiški, pigūs- tekainavo 500- 440 JAV dolerių. H.Fordas atsisakė techninės kūrybos, nes automobilis „Ford T“ visam laikui turėjo išlikti jo šedevru. Su šiuo galima buvo važiuoti, kur įsigeisdavo- ir didmiesčių gatvėmis , ir Afrikos dykumomis. Remontuoti jį sugebėjo bet kuri kaimo kalvė. „Ford“ markės automobiliai patiko visiems, kadangi įsigyti jį galėjo kiekvienas vidutines pajamas turintis asmuo. H. Fordas ėmėsi įgyvendinti dar vieną savo svajonę- pastatyti automobilių gamyklą, kurią vėliau pavadino „River Royce“. Per vienerius metus ši gamykla, dirbdama uždaru gamybos ciklu- visas reikalingas detales ir mazgus gamindama čia pat, vietoje, galėjo surinkti milijoną automobilių. Pro vienerius vartus būdavo įvežama žaliava, o pro kitus – išriedėdavo naujutėlaičiai fordai. Nuo „Ford T“ gamybos pradžios (1908m.) iki 1927m. jų buvo pagaminta 15 007 033 vienetų. Šis rekordas išsilaikė iki septintojo dešimtmečio, vėliau pagamintų automobilių skaičius sparčiai didėjo.

H.Fordas elgėsi taip, tarytum būtų buvęs Dievas. Jis pirko oro uostus, geležinkelius, sudarinėjo aforizmų knygą , kovojo prieš katalikybę, gelbėjo paukščius ir bandė užkirsti kelią karams. Jį nuolatos supo minios. Žmonės jį mylėjo, kadangi nebuvo šykštus- negailėjo pinigų savo gamyklų darbininkams.

Fordas ir jo fabriko vadovai visiškai suprato Fordo teoriją apie automobilių gamybą, kasdien susidurdami su iššūkiais, jie galėjo lengvai tarpusavyje bendrauti.

H.Fordas puikiai išmanė žmonių bendravimo meną. Jis sakė: “ Jeigu ir yra sėkmės paslaptis, tai ji glūdi sugebėjime matyti dalykus per kito žmogaus prizmę lygiai taip pat kaip ir per savo” [ 5 ]

FORDO VADYBOS IDĖJOS

Daugelis sieja H.Ford vardą su modeliu T – masinės gamybos ir masėms įperkamu automobiliu, pakeitusiu visuomenę. Tačiau Fordas yra svarbus ir kaip vadybos mąstytojas, t.y. asmuo, kuriantis idėjas, kaip organizacijos turėtų dirbti. Be to, Fordas samdė kitus teoretikus, pavyzdžiui, Frederica Winslowa Taylorą, ir suteikė jiems galimybes sukurti savo vadybos teorijas. [2, 28 p.]

Teorija ir praktika yra neatsiejami dalykai. Teorija teikia kriterijus, kurie mums padeda nustatyti, kas svarbu. Henry Fordui, kai jis teoriškai apibrėžė savo verslą, vienas iš svarbiausių veiksnių buvo gausi ir sukalbama darbo jėga. Kitaip tariant į jo valdymo teoriją be kitų dalykų įėjo šis teiginys apie darbo jėgos pasiūlą.

Fordas stengėsi sudaryti standartizuotą automobilio tipą ir išplatinti kiek tik galima daugiau jo vartojimą. To galima buvo siekti nustatant plačioms masėms prieinamą kainą. Jo kompanionai domėjosi tik pelnu. O Fordas gamybos pramonę vertino skirtingai. Jo nuomone, kiekviena ūkiška gamyba yra visuomeninė funkcija ir norint ja verstis reikia aiškiai suvokti, kokiu reikmeniu tam tikru momentu visuomenė yra nepatenkinta, su tobuliausių darbo ir technikos būdų pagalba, su mažiausiomis išlaidomis tuos reikmenis gamybos vaisiais patenkinti. Gamyboje dirbą darbininkai ir tarnautojai yra visuomenės dalis ir jie taip pat turi būti patenkinti. Patys pinigai Fordui reikšmės neturi: jie yra tik priemonė tam tikrai visuomenės funkcijai atlikti; patys savaime pinigai negali jokių naujų ūkiškų verčių sudaryti. Žinoma, gamybos pajamos ir pelnas yra reikalingi, bet gamybos pagrinde turi būti tam tikros visuomenei naudingos funkcijos pildymas ir jokiu būdu ne vien tik pelno gavimas pirmoje vietoje. Tai bovo Fordo gilus įsitikinimas, o ne šeip tušti žodžiai. Vienais metais balansą sudarius pasirodė, kad įmonės pelnas, Fordo nuomone, per aukštas; jis apskaičiavo, kiek pelno nuo kiekvieno automobilio, ir davė nurodymų kiekvienam
metų automobilio pirkėjui grąžinti po 50 dolerių. Pinigai yra ne tam, kad jų turėdamas dykaduoniautų, bet tam, kad su jų pagalba atliktų visuomenei naudingą funkciją. [1, 191p.]

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1604 žodžiai iš 5310 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.