Všį Klaipėdos verslo kolegijaVerslo vadyba
Dieninis skyrius
I grupė
REFERATAS
DARBO SAUGA
Darbą parengė: Aivaras
Lengvinas
Darbą tikrino: P. Benetis
Klaipėda
2004
TURINYS
Įvadas…………………………………………………………….
…………………………………………3
Darbo saugos stoka Lietuvos
įmonėse…………………………………………………………..3Darbo saugos struktūros
įmonėse……………………………………………………………
……3
Darbuotojų saugos ir sveikatos
tarnyba…………………………………………………………4
Saugos ir sveikatos darbe
komitetai………………………………………………………….
….6
Darbuotojų Instruktavimas ir mokymas saugos bei sveikatos
klausimais………….10
Rizika
darbe……………………………………………………………..
………………………………12
Nelaimingų atsitikimų darbe įforminimas……………………………………….14
Reikalavimai darbo vietoms……………………………………………………..16
Nelaimingi atsitikimai darbe. Profesinės
ligos………………………………………………17
Išvados
………………………………………………………………….
………………………………..19
Naudota
medžiaga…………………………………………………………..
…………………………20
ĮVADAS
Darbo vietoje atsitikusias nelaimes tiriantys valstybės tarnautojai
įsitikinę, kad didžioji dalis tragedijų nutinka dėl darbdavių aplaidumo.
Tiesa, dėl daugelio pažeidimų darbdaviai atsiperka simbolinėmis kelių šimtų
ar tūkstančio litų baudomis. Tačiau būtina rūpintis dirbančių žmonių
saugumu supažindinti juos su darbo saugos aktais, užtikrinti saugų darbą
skiriant reikalavimus atitinkančias saugos priemones ir pačius darbuotojus
mokant saugiai dirbti.
DARBO SAUGOS STOKA LIETUVOS ĮMONĖSE
Tyrimai rodo, kad su pagal Europos Sąjungos nuostatus parengtais norminiais
aktais (pvz. Saugos ir sveikatos taisyklėmis statyboje, „Krovinių kėlimo
rankomis nuostatais“, Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis
priemonėmis nuostatais, Profesinės rizikos vertinimo nuostatais ir kt.) yra
susipažinęs vos trečdalis darbdavių. Taip pat nustatyta, jog kas trečioje
įmonėje darbuotojai nėra pasirašytinai supažindinti su minėtais teisės
aktais, kas ketvirtame statybos objekte nepaskirti saugos ir sveikatos
darbe koordinatoriai, o kas trečiame objekte nerengiami saugos ir sveikatos
priemonių planai. Būna atvejų, kai objektuose sudaromi priemonių planai,
tačiau jie – nekonkretūs, tik skirti parodyti kontroliuojamiems asmenims.
Darbdaviai abejingi ir nesistengia spręsti tokių problemų.
DARBO SAUGOS STRUKTŪROS ĮMONĖSE
Siekiant užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas, įmonėse
steigiama darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba bei darbo medicinos
tarnyba (medicinos punktas).
Medicinos punkto veiklą reglamentuoja Pavyzdiniai įmonių darbo medicinos
tarnybų nuostatai. Šie nuostatai nustato medicinos punktų steigimo tvarką,
funkcijas, darbuotojų teises, pareigas ir atsakomybę.
Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba
Darbdavio pareiga yra užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su
darbu susijusiais aspektais. Įgyvendindamas šią pareigą, darbdavys imasi
priemonių, būtinų darbuotojų saugai užtikrinti ir sveikatai apsaugoti.
Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės įmonėse finansuojamos darbdavio
lėšomis.
Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos įmonėse
1. Siekdamas užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas,
darbdavys steigia įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą,
susidedančią iš vieno arba daugiau darbuotojų saugos ir sveikatos
specialistų. Jeigu įmonėje nėra tokių specialistų, darbdavys samdo
darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą arba vieną ar daugiau šios
srities specialistų (ne įmonės darbuotojų) šios tarnybos funkcijoms
atlikti. Visais atvejais paskirtų ar pasamdytų specialistų skaičius,
atsižvelgiant į įmonės dydį ir darbuotojų profesinę riziką, turi būti
pakankamas, kad jie galėtų organizuoti įmonėje darbuotojų saugos ir
sveikatos prevencines priemones. Darbdavys savarankiškai sprendžia,
ar steigti bendrą darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, ar steigti
atskirą įmonės darbuotojų saugos tarnybą ir atskirą įmonės darbo
medicinos tarnybą.2. Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų įmonėse steigimo tvarką, tokių
tarnybų funkcijas, teises, pareigas, bendruosius kvalifikacinius
reikalavimus šių tarnybų specialistams nustato Įmonių darbuotojų
saugos ir sveikatos tarnybų nuostatai. Juos tvirtina
Socialinės
apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija.
Šiuose nuostatuose nustatomos ekonominės veiklos sritys, kurių
įmonėse, atsižvelgiant į profesinę riziką ir darbuotojų skaičių,
darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos privalo būti steigiamos, ir
ekonominės veiklos sritys, kurių įmonėse tokios tarnybos gali būti
nesteigiamos, o jų funkcijas atlieka pats darbdavys, kurio žinios iš
darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalo būti patikrintos
vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Sveikatos
apsaugos ministerijos patvirtintais Instruktavimo, mokymo, atestavimo
darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatais.Biudžetinėse įstaigose darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos gali būti
nesteigiamos. Jų funkcijas atlieka institucijos vadovo paskirtas asmuo,
kurio žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalo būti
patikrintos vadovaujantis Instruktavimo, mokymo, atestavimo darbuotojų
saugos ir sveikatos klausimais nuostatais.Į darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą darbdavio paskirtas darbuotojas ar
darbuotojai, taip pat samdomos tarnybos specialistai bei kiti asmenys (ne
įmonės darbuotojai), pasamdyti vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos
tarnybos funkcijas.
Paskirtų ar samdytų specialistų pareiga yra rūpintis įmonės darbuotojų
sauga ir sveikata. Šie asmenys už savo darbą tiesiogiai atsiskaito
darbdaviui.
Darbuotojams, paskirtiems į darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą,
suteikiama pakankamai laiko jų funkcijoms atlikti. Šie darbuotojai neturi
patirti jokių nuostolių, administracinės ar kitos atsakomybės dėl savo
veiklos organizuojant ir įgyvendinant
prevencines priemones, susijusias su darbuotojų sauga ir sveikata, jeigu
jie veikė vadovaudamiesi šiuo įstatymu ir kitais darbuotojų saugos ir
sveikatos teisės aktais. Darbuotojų saugos ir sveikatos samdomų tarnybų ar
asmenų (ne įmonės darbuotojų) bei darbdavio tarpusavio įsipareigojimai
nustatomi sutartyje.
Darbdavys, įsteigęs darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, informuoja
paskirtus arba samdytus specialistus apie rizikos veiksnius, turinčius ar
galinčius turėti įtakos darbuotojų saugai ir sveikatai, ir apie prevencines
priemones, medicinos pagalbos, gaisrų gesinimo, darbuotojų evakavimo
organizavimą.
Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistų arba darbdavio
samdytų tarnybų ar darbuotojų atstovų pareigos darbuotojų saugos ir
sveikatos srityje neturi įtakos bendram darbdavio atsakomybės principui.
Darbdavys, įsteigęs įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą ar
neįsteigęs tokios tarnybos ir pats pagal Įmonių darbuotojų saugos ir
sveikatos tarnybų nuostatus atliekantis šios tarnybos funkcijas, apie tai
praneša Valstybinei darbo inspekcijai.
saugos ir sveikatos darbe komitetai
Komiteto uždaviniai yra šie:
Analizuoti darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, rengti pasiūlymus
jai gerinti, teikti pasiūlymus kolektyvinėms sutartims, nagrinėti
nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų priežastis bei aplinkybes.
Įgyvendindamas šiuos uždavinius, komitetas atlieka šias funkcijas:
1. informuoja darbuotojus apie komitete svarstytus įmonės darbuotojų
saugos ir sveikatos klausimus;2. analizuoja ir vertina įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklę
įmonėje ir teikia pasiūlymus jai gerinti;3. analizuoja, kaip įmonės darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir
sveikatos teisės aktų reikalavimų, kaip darbdavys ir padalinių vadovai
organizuoja darbą siekdami užtikrinti saugias ir sveikas darbo
sąlygas, dalyvauja profesinės rizikos vertinime ir rengia pasiūlymus
saugai ir sveikatai gerinti;4. svarsto ir teikia pasiūlymus darbdaviui dėl lėšų skyrimo darbuotojų
saugai ir sveikatai įmonėje gerinti, vertina jų naudojimo efektyvumą;5. teikia pasiūlymus darbuotojų saugai ir sveikatai įmonėje ar darbo
vietose gerinti, sudarant kolektyvines sutartis;6. analizuoja nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų priežastis
bei aplinkybes, siūlo darbdaviui konkrečias prevencines priemones joms
išvengti;7. nagrinėja darbuotojų sveikatos privalomų tikrinimų organizavimą ir