Heraklis-Graikijos didvyris.
Heraklis – garsiausias Graikijos didvyris .Iš pradžių jis buvo laikomas saulės dievu ,žudančiu savo taikliomis strėlėmis visa ,kas tamsu ir bloga ,dievu gydančiu ligas .Daugeliu bruožu jis buvo tapatinamas su dievu Apolonu.
Tą dieną ,kai turėjo gimti didysis Dzeuso ir Alkmenės sūnus ,susirinko dievai aukštajame Olimpe .Džiaugdamasis ,jo veikiai gimsiąs jam sūnus ,egidvaldis Dzeusas tarė dievams:
– Klausykite ,dievai ir deivės ,ką aš pasakysiu jums: šiandien gims garsus didvyris ,jis valdys visus savo giminaičius ,kurie kildina savo giminę iš mano sūnaus ,didžiojo Persėjo .
Bet Dzeuso žmona-Hera ,rūstaujanti ,jog Dzeusas buvo suartėjęs su mirtingąja Alkmene , nusprendė gudrumu neleisti Alkmenės sūnui valdyti visu Persėjimus .Todėl ,paslėpusi širdies gilumoje savo gudrumą Hera tarė Dzeusui:
– Kalbi netiesą ,didysis Dzeusai !Duok man didžiąją nesulaužomą dievų priesaiką ,jog tas ,kuris šiandien gims pirmasis Persėjų giminėje ,valdys savo giminaičius .
Neįtardamas Heros klastos ,Dzeusas davė nesulaužomą priesaiką .Nedelsdama Hera išvažiavo į Argą .Ten pagreitino ji Persėjimo Stenelo žmonos gimdymą ,ir išvydo šviesą Persėjų giminėje silpnas ,liguistas kūdikis , Stenelo sūnus Euristėjas .Euristėjas gimęs greičiau už Alkmenės vaikus ,privalėjo valdyti visus Persėjo palikuonis .
Kai tai išgirdo Dzeusas labai nuliūdo supratęs klastą .Dzeusas sutarė su Hera nesulaužomą sutartį ,kad jo sūnus ne visą gyvenimą kentėsiąs Euristėjo valdžią .12 garsių žygdarbių atliksiąs jis Euristėjo pavedimu , paskui išsivaduosiąs iš jo valdžios ir tapsiąs nemirtingu .Dzeusas įsakė Atėnei Palaidei padėti Akmenės sūnui .
Tą pačią dieną ,kai gimė Stenelo sūnus ,ir Alkmenė pagimdė dvynius: vyresnįjį – Dzeuso vaiką ,pavadino Alkidu ,o jaunesnį – Amfitriono sūnų ,pavadino Ifiku .Alkidas ir buvo garsiausias Graikijos didvyris .Vėliau pranašautoja pavadino jį Herakliu .
Hera persekiojo Heraklį nuo pat pirmos jo gyvenimo dienos .Sužinojus ,kad Heraklis miega su savo broliu Ifiku ,ji norėdama pražudyti naujagimį ,pasiuntė dvi gyvates .Buvo naktis ,kai Hera išleido gyvates .Tyliai prišliaužė jo prie lopšio, kur miegojo dvyniai ,ir jau ketino ,apsivyniojusi Heraklio kūną pasmaugti jį ,tačiau jis pabudo .Jis ištiesė savo mažas rankutes ,griebė gyvates už gerklių ir taip stipriai suspaudė ,jog išsyk pasmaugė.
Išaugo Kiterono miškuose Heraklis ir tapo stiprus jaunuolis .Jis visa galva buvo aukštesnis ir gerokai stipresnis už bet kurį žmogų .Dar būdamas jaunuolis ,Heraklis nudobė baisųjį Kiterono liūtą ,it nudyrė jam kailį .Tą kailį jis užsimetė it apsiaustą ant savo galingų pečių .Iš kieto tarytum geležis uosio ,Heraklis pasidarė kuoką .Kalaviją Herakliui padovanojo Hermis ,lanką ir strėles – Apolonas .Hefaistas nukalė jam auksinius šarvus , o Atėnė pati išaudė drabužius .
Heraklis iškeliavo į Delfus pasiteirauti dievo Apolono ,ką jam daryti .Apolonas liepė Herakliui vykti į jo protėvių giminę ir dvylika metų tarnauti Euristėjui .Heraklis apsigyveno Tirinte ir tapo Euristėjo tarnu .
Herakliui neilgai teko laukti pirmojo karaliaus įsakymo .Jis liepė Herakliui užmušti Nemėjos liūtą .Heraklis tuoj pat iškeliavo į kalnus ieškoti liūto irštvos .Galiausiai Heraklis aptiko ją .Tai buvo milžiniškas urvas su dviem landomis .Jis užvertė vieną landą akmenimis ir ėmė laukti liūto .Pasirodė baisusis liūtas .Liūtas stovėjo tarpeklyje .Švystelėjo Heraklio kuoka ir trenkė liūtui per galvą .Liūtas sudribo žemėn .Heraklis jį pasmaugė .
Po pirmojo žygdarbio Eurstėjas pasiuntė Heraklį užmušti Lernos hidrą .Tai buvo pabaisa gyvatės kūnu ir devyniomis slibino galvomis .Heraklis nukirto hidros galvas ,apdegino kaklus ,kad galvos daugiau neataugtų .Baisioji hidra buvo nugalėta ,o Heraklis jos nuodingu krauju ištepė savo strėles .Grįžo Heraklis į Tirintą ir ten jo laukė naujas pavedimas .
Eurstėjas pavedė Herakliui iššaudyti Stimfelo paukščius .Herakliui padėti atvyko kariauninkė Atėnė Paladė .Ji davė Herakliui du varinius timpanus ,liepė užkopti ant aukštos kalvos prie miško ,kur suko lizdus Stimfelo paukščiai ,ir suduoti į timpanus ; o kai paukščiai pakils ,iššaudyti juos iš lanko .Taip ir padarė Heraklis .Įvykdė Heraklis tą pavedimą ir grįžo į Tirintą ,bet tuoj pat vėl iškeliavo atlikti dar sunkesnio žygdarbio .
Eurstėjas įsakė Herakliui sugauti Kerinėjos danielių ir gyvą atgabenti į Mikėnus .Ištisus metus persekiojo Heraklis danielių .Į šiaurę skubėjo danielius .Neatsilikdamas ir neišleisdamas iš akių persekiojo jį didvyris .Jie pasiekė šiaurę .Čia danielius sustojo .Didvyris norėjo sučiupti danielių ,bet šis išsprūdo ir kaip strėlė pasileido atgal .Heraklis griebėsi savo strėlių .Jis sužeidė danieliaus koją ir tik tada jį sugavo .
Eurstėjas vėl davė Herakliui užduotį ;užmušti Erimanto šerną .Tas šernas nepaprastai stiprus .Miško tankmėje Heraklis aptiko baisųjį šerną ir šūksmais išginė iš tankmės .Ilgai persekiojo jis šerną ,kol užvijo į kalno viršūnę ,į pusnis .Šernas nugrimzdo sniege ,o Heraklis puolė jį ,surišo ir gyvą nugabeno į Mikėnus .
Veikiai Eurstėjas davė Herakliui naują
pavedimą: išmėžti visus Elidės karaliaus Augėjo tvartus .Heraklis pasiūlė Augėjui per vieną dieną išmėžti visus jo milžiniškus tvartus ,jeigu šis sutinkąs atiduoti jam dešimtadalį savo galvijų .Augėjas sutiko .Jis galvojo ,kad neįmanoma nudirbti tokio darbo per vieną dieną .Heraklis sugriovė sieną ,ir paleido į tvartus upę .Upė išplovė visus tvartus .Heraklis vėl sumūrijo sieną ir nuėjo pasiimti atlygo .Karaliui nieko neliko tik atiduoti gyvulius .
Vos grįžus į Mikėnus Euristėjas liepė Herakliui atvesti Kretos jautį .Heraklis sugavo jautį ir atvedė į Mikėnus .
Aštuntuoju žygdarbiu Herakliui teko išvykti pas karalių Diomedą. Tasai karalius turėjo be galo gražius ir stiprius žirgus. Jie buvo prikaustyti geležinėmis grandinėmis prie gardų, nes jokie pančiai negalėjo jų nulaikyti. PAS trakios karalių atvyko Heraklis su savo palydovais. Jis pagrobė žirgus ir nuvedė juos į laivą. Heraklį pasivijo Diomedas. Heraklis stojo į mūšį su Diomedu. Jis nugalėjo Diomedą.