Heraldika
5 (100%) 1 vote

Heraldika

1.Herbynai: Vakarų Europa, Lenkija, Lietuva. Jų teikiamos informacijos ypatumai

Herbynai (herbų sąvadai knygose) atsirado 13a.ir buvo skirti kilmingiesiems užfiksuoti.

Jie teikia informacijos apie buvusius herbus, kilmingųjų giminių geneologiją.

1.Richentalio kronika- po Žalgirio mūšio liet.delegacija atvyko į Konstansą ir perpiešė liet. herbus. Daug netikslumų, neįvardintos žemės.

2.Briuselio herbynas- su pavadinimais virš herbų, užfiksuotos senosios spalvos.

3.StokholmoBergzgamerio kodeksas- atsirado iš flamandų herbyno, 70 lenkiškų-lietuviškų herbų. Pirmąkart užfiksuotas Vilniaus Kapitulos herbas.

4.Lenkijos riterių herbynas- originalas neišliko, yra 8 nuorašai, 2 spalvoti.

5. 1555m. Vyskupo užsakymu sudarytas Lietuvos herbynas, papildytas vyskupų herbais. 118 spalvotų herbų.

6. 16a. II pus. B. Pakrotski herbynai- 130 LDK herbų.

7. 17 a. vid. A.Vijūko-Kojelavičiaus herbynai- pagal pavardes, daug naujų LDK herbų.

8.Vilčinskio herbynas-per 20 herbų.

9.J.Šimanski-Viduramžių herbynas.

2.Herbų atsiradimas, heroldai. Herbo sąvoka. Herbas – tai paveldimas skiriamasis ženklas, sudarytas pagal heraldikos taisykles ir įteisintas įstatymu ar kitu aktu.

Herbai atsirado XII a. antrame ketvirtyje karyboje, kaip riterių skiriamieji ženklai, nešiojami matomoje vietoje – skyde, ant šalmo, vėliavos, apsiausto.

Europoje ginklas ir herbas buvo vadintas skolintais iš lot. kalbos žodžiais – arma ir armorum insignia (ginklas ir ginklo ženklas). Lietuvoje naudojamas “herbo” terminas yra vokiškos kilmės.

Pradžioje juos turėjo tik kilmingieji ir priviligijuotieji, nuo XIII – XV a. juos turėjo miestai, cechai, universitetai, bažnyčia, vienuolynai. XV a. žinomi ir miestiečių, kai kur net valstiečių herbai. LT pirmieji kilmingųjų herbai atsirado XIV pab., o seniausieji miestų herbai – XV a.

Heroldai. XIII a. jie pradėjo vadovauti riterių turnyrams, pagal kikevieną iš herbų papasakodavo ir apibūdindavo turnyro dalyvius. Kadangi herbai buvo viešai rodomi ir aptariami jie privalėjo atitikti reikalavimus. Heroldai pirmųjų Europos herbynų sudarytojai, bei taisyklių kūrėjai. Heroldai dėvėdavo herbinius apsiaustus ir paprastai vadindavosi krašto kuriem jie atstovaudavo simboliniais vardais.

Lenkijoje pirmą kartą Jogailos heroldas Svieška minimas 1395 m. LT medžiagos mažai- žinoma, kad XV a. pradžioje Vytautas turėjo heroldą Mikolajų Lučkę bei Joną.

3.Herbo skydas: stiliai, laukas ir jo dalijimo linijos, svarbiausios vietos skyde.

Skydas – kiekvieno herbo pagrindas. VE seniausieji herbai vaizduoti dideliuose skyduose. XIII – XIV a. skydai sumažėjo, jie priminė ištęstą, į apačią smailėjantį, šiek tiek išgaubtą į šonus trikampį (ankstyvosios gotikos skydai), kurį XIV a. pab. pakeitė suapvalinta apačia stačiakampis (vėlyvosios gotikos skydai). Tarčės arba turnyrų skydai su iškirpimu iečiai įstatyti, kai kur tapo herbo skydo sinonimu.

LT seniausieji XIV a. herbai vaizduoti ankstyvosios gotikos skyduose. Visi šie skydai naudoti, tiek heraldikoje, tiek karyboje bei turnyruose. Jie priklausė klasikinei arba aukso amžiaus heraldikai.

Renesansiniai skydai- sudėtingesnės puošybos. LT atsirado XV a. ir vyravo iki XVIIa.

Barokinio skydo pagrindą sudarė oavalas, rečiau kita forma, aprėminta masyviu, dažnai su augaliniais motyvais kartušu.

Klasicistiniai skydai- būdingos santūresnės formos, neretai nužiūrėtos iš renesansinių, paprastai vaizduoti ant sijų,šonuose ir apačioje turėjo karančių girliandų bei kt. papuošimų.

Skydo struktūra. Į 9 dalis padalintas skydo laukas turi savo pavadinimus: 1 – galvos dešnė, 2 – skydo galva, 5 – skydo širdis, 8 – skydo papėdė. Svarbiausias laukas-1, mažiausiai svarbus- 9. Į herbą reikia žiūrėti kaip į priešais stovinti žmogų, kur jo dešnė ten ir skydo dešnė.

Skydas padalintas per vidurį statmenai – perskeltas; per vidurį horizontaliai – perkirstas, gali būti nuskeltas, priešinagai nuskeltas iš kairės. Skydas padalytas statmenai ir skersai.vadinamas ketvirčiuotu, abiem įžambiom linijomis – įžambiai ketvirčiuotu.

4.Herbo šalmas: rūšys, šalmo sudėtinės dalys ir jų vaizdavimas. Būdingesni Lietuvos ir VE šalmų skirtumai.

Herbo šalmas – atsirado XII a.pab., išplito XIII a. Ne visi šalmai vadinami herbiniais,o tik tie , kurie turi specialų šalmo papuošimą.

Nuo XII a. naudotas paprastas kelių sukniedytų plokščių šalmas su plokščiu viršumi ir dviem įpjovomis priekyje akims,vaditas – puodiniu šalmu.

XIV a. atsiranda kubilinis šalmas(pailgėjęs, rėmėsi į pečius, viršugalvis priminė kūgį). Elegantiškas turnyrų smailusis šalmas (suapvalėjo,priekis priminė smaigalį), vėliau jis tapo miestietiškos heraldikos atributu.

Apie 1420 metus atsirado turnyrų grotelinis šalmas (priekyje turėjo virbais arba grotelėmis uždengtą angą, turėjo platų kaklą,nes buvo užmaunami per galvą).

LT herbuose galima rasti tik smailujį ir nuo XVIa. dar grotelinį, šalmus. LT šalmai dažniausiai randami plieno spalvos.

Herbo šalmo papuošalas – paprastai skydo aukščio. Paplito XIII a. ant puodinių šalmų. Papuošalas dažnai tiek forma, tiek išvaizda pakartodavo visą arba dalį herbo figūros, esančios skyde. Papuošalu galėjo būti gaidžio, povo, stručio
plunksnos, ožio, elnio ragai, vienaragio galva. Jaučio, buivolo ir tauro ragai, erelio sparnai dažnai dėti poromis.

LT herbuose paprastai matome auksinį trijų lapų vainiką (karunėlę). Kai kur šios karūnėlės laikomos kilmingųjų heraldikos atributu.

Šalmo skraistė- atsirado XIV a. ant kubilinio šalmo, pagrindinis jos tikslas – apsaugoti riterio galvą nuo perkaitimo.

5.Metalai ir spalvos: simbolika, grafinis žymejimas, metalų ir spalvų derinimo taisyklė. Lietuvos populiariausios spalvos.

Spalvos :tikrosios ir metalai. Klasikinėje heraldikoje 4 pagrindinės spalvos: raudona, mėlyna, žalia, juoda ir dar du metalai auksas ir sidabras. Kitos spalvos: purpurinė, oranžinė, ruda atsirado naujausiais laikais ir dažniau naudota vėliau, LT ypač XVIII a. herbuose. Nuo XIV a. Europos herbuose naudota šermuonėlio,sabalo, voverės ir kiti kailiai.

Pagrindinė metalų ir spalvų derinimo taisyklė reikalavo nedėti spalvos ant spalvos ir metalo ant metalo. Ši taisyklė netaikoma kailiams ir smulkiems dalykams.

Lietuvos senojoje heraldikoje vyrauja kelios spalvos – raudonų skydų ir sidabrinių arba baltų figūrų. Rečiau naudoti mėlyni skydai su auksinėmis figūromis.

Visi metalai ir spalvos turi savo simboliką:

auksas arba geltona spalva reiškia kilnumą, dorumą, protingumą, planeta – Saulė, brangakmenis – topazas;

sidabras arba balta spalva – turtas, dorumas ,skaistumas, siejamas su mėnuliu, perlu;

raudona reiškia drąsą, narsą, meilę,ji saturnas;

mėlyna yra ištikimybė, dieviškoji išmintis, pastovumas, sąžiningumas, venera, safyras;

1639 m.sukurta ir vėliau kitų autorių papildyta Petro Sancto spalvų žymėjimo sistema: auksas – smulkiais taškeliais, raudona – vertikaliomis linijomis, mėlyna – horizontaliomis linijomis ir t.t. Tik sidabras ir balta spalva rodomi be jokių sutartinių ženklų.

Neretai skydo laukas arba heroldinė figūra būdavo damaskinuojami, tai yra metalai padengiami spalviniais, o spalvos metaliniais ornamentais. Iš lietuviškų pvz.: stepono batoro antspaudas, naumiesčio herbo skydas.

6.Heroldinės figūros:jų sudarymo principai, paplitimas VE ir Lietuvos heraldikoje. Garbingosios heroldinės figūros.

Heroldinės figūros – tos, kurios atsiranda skydą dalijant taisyklingomis linijomis į skirtingų spalvų laukus. Dalijant skydą, be tiesių linijų, dažnai naudojamos dantytos, banguotos, ramentinės, pakopinės, debesų, spindulių, ugnies liežuvių formos ir t.t. banguota – vanduo, eglute – miškas ir t.t. VE herbų heraldinių figūrų yra tūkstančiai, jos skirstomos į dvi grupes: garbingąsias ir paprastąsias figūras. Garbingosios figūros ,pirmąjį pogrupį sudaro iš tiesių linijų sudarytos figūros, einančios per skydo širdį– stulpas, juosta, kaspinai. Antrajam pogrupiui priklauso skydo galva – papėdė, abu šonai, bordiūras, gegnė, pleištas, spindulys dvišakis.

LT naudojamos vos kelios garbingosios heroldinės figūros, labiausiai paplito skydo galva, papėdė, juosta, stulpas, kaspinas.

7.Mobiliosios figūros: klasifikavimas, svarbesniųjų simbolika, vaizdavimas ir taisyklės.

Mobiliosios nuo heroldinių skiriasi vietos skyde neapibrėžtumu. Jomis gali būti viskas, ką sukūrė gamta, civilizacija ir žmogaus fantazija. Miestų heraldikoje naudota – šventųjų atvaizdai, cechų – amatininkų darbo įrankiai ir gaminiai, bažnyčiose – kulto pastatai, šventieji ir jų atributai. Figūros dažniausiai vaizduojamos žiūrinčios į prieki, arba į dešnę.

Klasikinėje heraldikoje buvo reikalaujama, kad viename herbe būtų viena arba kelios tapačios figūros ir ne daugiau dviejų spalvų. LT herbai pagrindinai nesudėtingi ir turi būtent vieną figūrą.

Figūrų reikšmė:

dangaus kūnai. Saulė, dievų ir karalių atributas, simbolizuoja garbę, puikumą, didelį autoritetą. Žvaigždė – ypač mėgstama heraldikoje,laisvės didelių siekių simbolis. Ir t.t.

žmogus ir jo kūno dalys. Denas rodo sėkmę, ištikimybę. Galva – garbę, koja – jėgą,pastovumą, greitį, širdis – gailestingumą, nuoširdumą.

Augmenija. Alyvmedis reiškia taiką, apyniai – vaisingumą, derlingą žemę, aludarystę. Ąžuolas – tvirtumą, jėgą, grožį, garbę, obelis – bičiulystę, meilę, švelnumą.

Gyvūnija. Asilas reiškia nuolankumą, kantrumą; avinas – bandos vedlys, vadovas, autoritetas,užsispyrimas, galia; jautis – darbštumą, kantrybę, jėgą; katinas – nepriklausomybę ir laisvę, lapinas – gudruma, klastingumą.

Ginklai ir valdžios atributai. Buožė – orumas, garbingumas; kalavijas – pasaulietinę valdžią, teisingumas.

8.Jungtiniai herbai: atsiradimas, jungim būdai. Jungtinių herbų susidarymo principai Lietuvoje.

XII a. pab. atsirado, o XIV a. paplito paprotys viename skyde sujungti du ar daugiau herbų. XIII a. Ispanijoje, vėliau ir visoje Europoje atsiranda būdas skydui dalinti – skydas dalijamas į 4 laukus, turinčius maždaug vienodus plotus.pvz., jungiami tėvo ir motinos herbai, į pirmą ir ketvirtą laukus dėti tėvo herbai, o antra ir trečia mamos, tuo parodant lygiavertiškumą. Jau XIV a. šį principą naudojo Jogaila,vaizduodamas viename herbe du Lenkijos erelius ir du Lietuvos raitelius. Su laiku atsirado herbai,kurie buvo dalijami į dešimtis ir net šimtus dalių. Paprastai į skydo širdį dedamas giminės svarbiausias
keli svarbiausi herbai.9.Rangų, titulų ir kiti skiriamieji ženklai pasauliečių heraldikoje.

Prie svarbiausių rangų, titulų, pareigybių skiriamųjų ženklų priklauso virš skydo dedamos karūnos, kepurės ir skrybėlės, taip pat mantijos. Kiti atributai paprastai vaizduojami už skydo ir rodo herbo savininko turimas pareigas, gautus apdovanojimus bei kitus dalykus.

Europos valdovų heraldikoje karūnos žinomos nuo XIII – XIV a. Uždaroji karūna atsirado XV a .

Rangų karūnos yra dedamos virš herbo skydo. LT valdovų heraldikoje kunigaikštiškos karūnos, arba mitros, atsirado XVI a ir buvo dviejų rūšių – didžiosios ir mažosios. Didžioji karūna turėjo du su apatiniu lanku sujungtus auksinius lankus, einančius per purpurinės kepurės viršų ir dalijančius ją į tris dalis, o mažoji – tik į vieną, kuris dalijo kepurę į dvi dalis.

Atsisakius herbo šalmo, ant skydo buvo uždėta šalmo karūnėlė (vainikas) su papuošalu. Ypač paplito kelių lapų vainikai su šalmo papuošalu.

Europos miestų herbuose naudotos mūro karūnos. Jos įsigalėjo XIX a.

10.Rangų ir užimamų pareigų skiriamieji ženklai bažnyčios heraldikoje.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1732 žodžiai iš 5696 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.