Herbicidai
5 (100%) 1 vote

Herbicidai

Herbicidai – cheminės medžiagos skirtos piktžolėms naikinti. Lietuvoje herbicidai negaminami, juos įveža iš kitų šalių įvairios firmos. Herbicidai yra įvairūs, jie skiriasi pagal cheminę sudėtį, patekimą į augalą, toksiškumą, veikimo trukmę ir kitas savybes. Naudojant herbicidus reikia į tai atsižvelgti, kad jų efektyvumas būtų kuo didesnis. Kadangi herbicidai suyra nevienodu laiku (vieni per kelis mėnesius, kiti per metus ir ilgiau), todėl juos naudoti reikia labai tiksliai ir atsargiai, nes dėl padarytų klaidų, gali nukentėti kultūriniai augalai bei visa gyvoji aplinka.

Pagal cheminę sudėtį herbicidai skirstomi į neorganinius ir organinius.

Neorganiniai – patys pirmieji sukurti preparatai (magnio chloratas, natrio nitratas, kalcio cinamidas ir kiti) piktžolėms naikinti. Dėl daugelio neigiamų savybių: didelės koncentracijos, ilgo laikymosi dirvoje, didelių normų, visuotinio poveikio – jie plačiai nepaplito.

Organiniai – yra įvairios sudėties ir poveikio, jie gali būti sudaryti ir iš kelių cheminių medžiagų. Dabartiniu metu naudojami herbicidai yra organiniai.

Pagal poveikio apimtį (selektyvumą) herbicidai skirstomi į visuotinio (ištisinio) ir atrankinio (pasirinktinio) poveikio.

Visuotinio veikimo herbicidai naikina visą augaliją, todėl vartojami ten, kur nėra kultūrinių augalų, tai yra pūdymuose, ražienose, sporto aikštėse ir kitur. Vartojami ir pasėliuose prieš derliaus nuėmimą augančioms daugiametėms piktžolėms naikinti (visi glifosato dariniai: raundapas bio, glifosas, rodeo, reindžeris, uraganas ir kiti).

Atrankinio poveikio herbicidai naikina tik tam tikras augalų botanines grupes ir skirstomi į pogrupius:

Veikiantys dviskilčius augalus ir nepažeidžiantys vienaskilčių (2,4-D amino druska, MCPA, betanalas, bladeksas ir kiti).

Veikiantys vienaskilčius augalus ir nepažeidžiantys dviskilčių (agilas, fiuziladas super, pantera, zelekas ir kiti).

Veikiantys kai kuriuos dviskilčius ir vienaskilčius augalus (kugaras, satis ir kiti).

Pagal poveikio (pažeidimo) būdą herbicidai skirstomi į kontaktinius ir sisteminius.

Kontaktiniai (išoriniai) veikia tik tas augalo dalis, ant kurių tiesiogiai patenka (betanalas, bazagranas ir kiti).

Sisteminiai (vidiniai, migraciniai) prasiskverbia į augalo audinius ir su medžiagų apykaitos produktais pasklinda po visą augalą, sutrikdydami jų fiziologinius procesus. Sisteminiai herbicidai pagal patekimą į augalus skirstomi į antžeminius, dirviniu ir mišriuosius: Antžeminiai į augalo vidų patenka per lapus ir stiebus. Veiksmingi būna tik tada, kai purškiamos sudygusios piktžolės (MCPA, raundapas, agilas, betanalas ir kiti). Dirviniai į augalą patenka per šaknis. Šie herbicidai ilgiau išlieka dirvoje, todėl jie naudojami prieš kultūrinių augalų sėją arba po sėjos (harnesas, reiseris ir kiti). Mišrieji į augalą patenka per jų šaknis ir per antžemines dalis (lapus, stiebus). Jie gali būti purškiami piktžolėms sudygus arba prieš jų dygimą (piraminas turbo, butizanas, zenkoras ir kiti).

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 444 žodžiai iš 832 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.