TURINYS
ĮVADAS 3
I. Žmogiškųjų santykių mokykla 4
II. F.Herzbergo biografija 5
III. Herzbergo pasitenkinimo darbu teorija 7
IV. Motyvacija ir higieniniai veiksniai 10
V. Pasitenkinimo ir nepasitenkinimo santykis 11
VI. Motyvacija ir veiksmas 12
IŠVADOS 15
LITERATŪRA 16
ĮVADAS
Tiek didesnių, tiek vidutinių įmonių vadovams kasdien iškyla eilė klausimų dėl žmogiškųjų išteklių vadybos, darbuotojų kvalifikacijos, perspektyvų numatymo, savo darbuotojų galimybių įvertinimo, motyvacijos, atlyginimų pagrindimo problemų sprendimo. Tam yra reikalingi metodai ir tam tikros sistemos, kurios didintų darbuotojų suinteresuotumą geriau atlikti savo pareigas, skatintų siekti bendrų įmonės tikslų. Žmogiškieji ištekliai dabar ne šiaip paprastas turtas, prireikus naudojamas versle, o kapitalo forma – investicija, iš kurios įmonė gali tikėtis milžiniškos grąžos. Noras, kad darbuotojai elgtųsi taip, kaip pageidauja vadovai, nuolatos kamuoja pastaruosius. Daugeliu atvejų šis tikslas siekiamas skatinančių programų, bendrų nuotaiką keliančių pokalbių dėka bei įvairios specifinės administracijos politikos pagalba. Tačiau ar tuomet, kai darbuotojai pakoreguoja savo elgesį paminėtų priemonių pagalba, jie tampa pasitenkinę darbu? Įkvėpti darbuotojams pasitenkinimą yra pagrindinė vadovavimo užduotis. Pasitenkinimas atneša pasitikėjimą, lojalumą ir galiausiai pagerėja atliekamo darbo kokybė. Vadovas, ieškodamas žinių apie darbuotojų motyvaciją ar kaip padidinti pasitenkinimą darbu, susiduria su F. Herzbergo požiūrio sąvoka – tai jėga, galinti nulemti rezultatus. Šiame darbe pateikiama informacija apie darbo motyvacijos teoretiką Frederick Herzbergą, vieną iš „Žmoniškųjų santykių mokyklos“ atstovų, tyrinėjusio žmonių norus, poreikius bei troškimus.
I. Žmoniškųjų santykių mokykla
Sudarant klasikinės mokyklos teiginius vadybos praktikoje paaiškėjo, kad darbo našumas priklauso ne tik nuo gero darbo operacijų ištyrimo ir reglamentavimo, bet ir nuo pačių darbuotojų, jų tarpusavio santykių darbo procese. Tuo remiantis vystėsi žmogiškųjų santykių mokykla kaip priešpastatymas tam, kad vadybos mokslo teorijos ir praktikos pradininkai nesugebėjo suvokti žmogiškojo veiksnio, kaip pagrindinio organizacijos darbo elemento, reikšmės. Kadangi ši mokykla atsirado kaip reakcija į klasikinės mokyklos trūkumus, ji yra dar vadinama neoklasikine mokykla.
Pagrindinis šos mokyklos skirtumas nuo klasikinės yra tas, kad buvo pripažinta žmogiškosios elgsenos teorija. Ji surado naujų būdų kaip didinti darbo našumą:
tarnautojų švietimas;
grupiniai sprendimai;
darbo humanizavimas;
žmonių elgesio psichologiniai motyvai darbo procese;
grupiniai santykiai;
grupinės normos;
neformalios organizacijos;
neformalūs lyderiai.
Vienas iš šios mokyklos atstovų Frederick Herzbergas nustatė, kad pats darbas ir atlyginimas už jį kartais darbininkui turi mažesnę reikšmę nei jo socialinė padėtis gamybos procese. Už gaunamą atlyginimą žmogus gali patenkinti tik savo fiziologinius ir saugumo poreikius, o kitus poreikius jis gali patenkinti tik bendraudamas su bendradarbiais. Žmogų galima paskatinti dirbti našiau, jeigu tenkinami jo socialiniai bei psichologiniai poreikiai. Žmogiškųjų santykių mokykla sutelkė dėmesį į tuos veiksnius, kuriems ankščiau buvo skiriama mažai dėmesio t.y. dirbančiojo poreikius, įsitikinimus, jausmus, nuotaiką, elgseną ir pan.
II. F. Herzbergo biografija
Frederikas Herzbergas pasaulyje išgarsėjęs savo teorijomis kaip gerinti darbo sąlygas gimė 1923m. balandžio 18d. Lynn‘e Massachusetts‘o valstijoje (JAV) emigrantų žydų šeimoje iš Lietuvos. Motina Gertrude, tėvas Lewis Herzberg. Savo vaikystę F.Herzbergas praleido New York City‘e. Nors ir augo kaip gatvės mušeika tačiau turėjo įgimtą mokslininko protą.
Sulaukęs 16os jaunuolis pranoko New York‘o universiteto egzaminus ir galėjo įstoti i prestižiškiausią miesto koledžą, kur ir įgyjo bakalauro laipsnį, magistro ir filosofijos daktaro laipsnius gavo baigęs universitetą Pittsburgh‘e.
1944m. F.Herzbergas vedė Shirley Bedell iš Holden Massachusetts‘e ir po keturių santuokos metų gimė sūnus Mark‘as. Shirley baigė medicinos mokyklą 1961m. ir buvo pirmoji moteris baigusi šią instituciją ir atvėrusi duris kitoms studentėms. Ji tapo žinoma pediatre Salt Lake City‘e. 1997m. Herzbergas palaidojo savo žmoną.
Būdamas 22metų bataliono seržantu II pasauliniame kare. F. Herzbergas buvo tarp pirmųjų išvadavusių „Dachau“ koncentracijos stovyklą. Jam buvo paskirta užduotis aprūpinti bei teikti sveikatos globą šimtams Holokausto kalinių. Už tai Herzbergas buvo apdovanotas „Bronzine žvaigžde“ bei „ Kovotojo pėstininko ženkleliu“.
1972 m. Jutos Universiteto prezidentas (rektorius) Dr. James C. Fletcher pakvietė dėstytojauti Herzbergą kaip žymų vadybos profesorių, kurio vadovu vėliau buvo Dr. George Odiorne – taip pat žymus vadybos dėstytojas. Jutos universitetas labai džiaugėsi , kad toks žymus asmuo kaip Herzbergas prisijungė prie universiteto bendruomenės.
Jau prieš ateidamas į universitetą Herzbergas turėjo puikią reputaciją profesinės psichologijos, konsultavimo ir
visuomeninės sveikatos administravimo srityse. Jis buvo įžymus vadybos profesorius Klyvlendo “Case western Reserve” universitete Ohajo valstijoje, kur užėmė Profesinės psichinės sveikatos departamento pirmininko pareigas. Tuo pačiu laikotarpiu jis konsultavo korporacijas bei vyriausybes nuo JAV iki Tarybų sąjungos bei nuo Izraelio iki Japonijos.
Žinomas kaip “Darbo sąlygų gerinimo teorijos tėvas” bei “Motyvacijos ir Higienos teorijos” pradininkas Herzbergas tapo simboliu bei legenda tokiems veikėjams kaip Abraham Maslow, Peter Druckes ir Douglas MacGregor. Akademinėje bei vadybinėje bendruomenėse užtekdavo paminėti “Herzbergo” pavardę, kad visi suprastų apie kokias idėjas ir principus yra kalbama. 1995 m. Herzbergo knyga “Work and the Nature of Man” tarptautinėje spaudoje papuolė į žymiausių knygų, dariusių didelę įtaką vadybos teorijoms ir praktikai XX a., dešimtuką.
Jo vystytos teorijos praktikoje pasireiškė tuo, kad savigarbos, dalyvavimo įmonės veikloje bei pasididžiavimo savimi ir produktu jausmai tapo itin reikšmingi sunkiame ir nuobodžiame darbe. Darbo sąlygų gerinimo teorija pakeitė meistrų (paprastų darbininkų, tarnautojų) supratimą apie jų darbą. Herzbergo viso gyvenimo darbo rezultatais naudojasi įvairūs pareigūnai, valstybės tarnautojai, draugijų darbuotojai, kariškiai bei mokslininkai.
1994 metais Jutos verslo mokyklos universitetas apdovanojo Herzbergą pasižymėjimu tarnyboje premija už 1993-94uosius mokslo metus. 1995m. jis buvo pripažintas inžinerinės vadybos profesoriumi. Prieš atsistatydindamas Herzbergas padovanojo savo archyvus Jutos universiteto Marriott bibliotekai.