Hesės stepių vilko analizė
5 (100%) 1 vote

Hesės stepių vilko analizė

Vokiečių rašytojas Hermanas Hesė gimė 1877 liepos 2 dieną Kalve (Viurtenberge), o mirė 1962 rugpjūčio 9 dieną Montanjoloje (Šveicarijoje). Jis daug keliavo. Nuo 1919 metų gyveno Šveicarijoje. Buvo aktyvus pacifistas, nepritarė fašizmui ir kitoms karinėms diktatūroms.

Hermanas Hesė (1877 – 1962) yra intelektualiosios prozos meistras. Tai rašytojas kurio devizas yra “kelias į save”. Jo kūriniai rodo, kad, eidama šiuo keliu, intelektuali asmenybė tikisi išlikti savimi degradavusioje buržuazinėje visuomenėje, bet negali išvengti vidinių krizių. Buržuazinės visuomenės krizės tapo tiek autoriaus, tiek jo personažų dvasinėmis krizėmis ir atsispindėjo tokiuose kūriniuose, kaip “Kleinas ir Vagneris” (1919), “Paskutinė Klingzoro vasara” (1920), “Sidharta” (1922), “Stepių vilkas” (1927), “Narcizas ir Goldmundas” (1930), “Žaidimas stiklo karoliukais” (1943).

Vienas žymiausių H. Hesės romanų yra “Stepių vilkas”. Sąvoka “stepė” Hesės prozoje yra atsiskyrimo nuo visuomenės ir vienatvės metafora. Romano pavadinimas rodo tolesnę tos metaforos raidą – jos naujasis komponentas apibūdina “vilkiškus”, t. y. antihumaniškus nuo visuomenės atitrūkusio, vienišo herojaus bruožus. “Autsaiderio” Hario Halerio tragediją nulemia jo sąmonės disharmonija, jo asmenybės suskilimas į nesutaikomas priešingybes. Priešingybių kaita, jų perėjimas iš vienos į kitą, vieningumo, harmonijos nebuvimas – tai pagrindiniai šio romano bruožai, rodantys tiek pagrindinio veikėjo charakterį, tiek romano stilių ir kompoziciją.

Romaną sudaro kelios beveik savarankiškos dalys: įžangoje Haris Haleris parodomas pašalinio stebėtojo akimis, iš jos mes sužinome kai kuriuos herojaus išorinio gyvenimo faktus: Haris Haleris yra “arti penkiasdešimties metų žmogus”, “iš pirmo žvilgsnio darė, reto ir nepaprastai gabaus žmogaus įspūdį”, tačiau kartu buvo “kančios genijus”. Gyvenimo faktų nėra daug, nes personažas intensyviau gyvena vidinį gyvenimą. Toliau eina Hario Halerio užrašai, kuriuose jis pats pristato save kaip benamį “ Stepių Vilką ir vienišą miesčioniškojo pasaulio priešą”. Į romaną įsiterpia “Traktatas apie Stepių Vilką”. Tai knygelė, kurią Haris Haleris gauna iš keisto žmogaus ir kurioje aprašytas pats Haris kaip Stepių Vilkas. Kalbant apie kompoziciją, negalima pamiršti dviejų lyrinių intarpų – eilėraščių “Stepių Vilkas” bei “Nemirtingieji”, – tačiau ir tai dar ne visos romano sudėtinės dalys. Dar vienas užrašų ingridientas – “magiškasis teatras”, Froido mokymo padiktuota kelionė į savojo “aš” gelmes. Realusis pradas, kuris romane nuolat gretinamas su jo priešingybe – fantastiniu pradu, – čia atsitraukia į antrąją vietą, ir loginę įvykių eigą pakeičia asociatyvinė. Tokia kompozicija padeda autoriui išryškinti asmenybės tyrimo procesą.

Romanas pradedamas nuo “nevilties ir nusivylimo” fenomeno atskleidimo – Haris Haleris yra pasiekęs tokią vystymosi pakopą, kai vienintelė išeitis iš krizės jam atrodo savižudybė. “Neviltis” rodo, kad asmenybė jau subrendo sudėtingam individualizacijos procesui ir lemtingam pasikeitimui.

Romanas neabejotinai daug kuo autobiografinis, – tai rodo ir inicialų H. H. sutapimas, kuris neturėtų būti atsitiktinis. Haleris jaučiasi esąs ties dviejų epochų, dviejų kultūrų riba. Panašiai savo vietą suvokia ir Hesė, kuriam artimos Osvaldo Špenglerio (Spengler) skelbiamos Europos saulėlydžio idėjos. Hesei Europos saulėlydis siejasi visų pirma su praėjusių amžių dvasinių vertybių praradimu, su atsisakymu nuo Getės ir Mocarto, nuo senosios humanistinės kultūros, nuo humanistinių idealų.

Hario Halerio kelias romano priešistorėje – tai iliuzijų bei idealų praradimo ir vis gilėjančio nusivylimo kelias atvedęs jį į aklavietę. Hesė aiškiai skiria dvi nesutaikomas kategorijas – biurgerį ir kūrėją. Beprotiškas, žiūrint Hario Halerio akimis, pasaulis su trankia kavinių muzika bei masiniais pasilinksminimais, su ardančia gamtos harmonijų technika, su laikraščiais ir politika – tas pasaulis gyvena pagal buržuazijos dėsnius, o tarp “stepių vilko” ir biurgerijos – praraja. Aiškindamas biurgerio, miesčionio prigimtį, Hesė akcentuoja jo priešiškumą visokiai kūrybai. Haleriui atrodo beprasmiška kovoti su biurgeriška psichologija, personažas, kaip ir autorius, laiko miesčionio savybes amžinomis, traktuoja jas kaip tam tikrą, visais laikais pasitaikančią, žmogaus būseną. Bet susitaikyti su miesčioniška tuštybe, su biurgerijos pseudokultūra jis taip pat negali. Čia išryškėja Hario asmenybės prieštaringumas: savo noru atsisakęs jaukaus, saugaus biurgeriško gyvenimo, herojus ilgisi jo, ”stepių vilko”, sieloje kovoja dvi jėgos – kasdienybės trauka ir neapykanta jai.

1930 metais Hesė rašė, kad yra skaitytojų, kurie “Stepių Vilke” mato tik puslapius apie džiazo muziką, šokių vakarus, bet nepastebi nei magiškojo teatro, nei Mocarto, nei “nemirtingųjų”, nors kaip tik tai ir yra tikrasis knygos turinys.

Šokis ir muzika iš tikrųjų suvaidina pozityvų vaidmenį Hario Halerio kelyje nuo “autsaiderio” prie bent jau minimaliai socialaus individo, bet tai tik kelio pradžia. Lygiai taip pat ne gyvenimo prasmė ir tikslas, o tik
priemonė, tik pirmoji pakopa, mėginant išsiveržti iš vienatvės, yra alkoholis ir narkotikai. Hesė jokiu būdu nepropaguoja šių stimuliuojančių priemonių, jis nelaiko to išeitimi ir problemos sprendimu. Šių motyvų įvedimas romane funkcionalus – būtent apsvaigintas alkoholio ir narkotikų Haris Haleris patiria fantastiškas “magiškojo teatro” vizijas, ir tai leidžia Hesei išvengti per daug staigaus perėjimo nuo realistinio – buitinio prie fantastinio plano pasakojime.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 849 žodžiai iš 1659 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.