Higienos reikalavimai maisto įmonei
5 (100%) 1 vote

Higienos reikalavimai maisto įmonei

11213141

TURINYS

1. MAISTO TVARKYMO VIETA MAISTO ĮMONĖJE………………………………………………3

2. RVASVT GRUPĖS SUDARYMAS IR JOS VEIKLA MAISTO ĮMONĖJE……………….3

3. FIZINIAI RIZIKOS VEIKSNIAI, GALINTYS BŪTI SUSIRGIMŲ PRIEŽASTYS…….5

4. DARBO HIGIENOS RŪŠYS………………………………………..……………..…..…7

5. DARBO APLINKOS VEIKSNIŲ KENKSMINGUMO IŠRAIŠKA…………….………11

INFORMACINIŲ ŠALTINIŲ SĄRAŠAS………………..…….……………………….……..16

1. MAISTO TVARKYMO VIETA MAISTO ĮMONĖJE

Pagrindiniai maisto saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimai:

1. Į rinką turi būti teikiamas šiame įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus atitinkantis maistas.

2. Maistas ir su maistu besiliečiančios medžiagos turi atitikti šiuos pagrindinius reikalavimus:

1) maistas turi būti tokios sudėties ir kokybės, kad būtų tinkamas žmonėms vartoti, neužterštas cheminiais, fiziniais, mikrobiniais ir kitokiais teršalais daugiau, negu leidžia teisės aktai, turi atitikti privalomuosius saugos ir kokybės reikalavimus;

2) į maistą gali būti dedami tik teisės aktų leidžiami maisto priedai bei maistinės medžiagos, atitinkantys nustatytus kiekio, grynumo, vartojimo sąlygų bei kitus reikalavimus;

3) įgaliota valstybės valdymo institucija tam tikrai maisto grupei gali nustatyti konkrečios sudėties ar kokybės reikalavimus, neprieštaraujančius tarptautinėms nuostatoms, jei tai reikalinga visuomenės sveikatos ar mitybos požiūriu;

4) maistui pakuoti ir kitaip su juo liestis leidžiama naudoti tik tam tikslui skirtas, nekenkiančias žmonių sveikatai, teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančias medžiagas bei gaminius;

5) maistas ir su maistu besiliečiančios medžiagos turi atitikti teisės aktų nustatytus ženklinimo reikalavimus.

3. Maistas visuose jo ruošimo ir teikimo vartotojams etapuose („nuo lauko iki stalo“) turi būti tvarkomas laikantis šiame įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų:

1) tvarkyti maistą leidžiama tik pagal šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus maisto higienos, visuomenės sveikatos, veterinarijos bei aplinkos apsaugos reikalavimus, turint higienos ir technologijos reikalavimus atitinkančią įrangą;

2) maisto tvarkymo vietose turi būti teisės aktų nustatyta tvarka taikoma rizikos veiksnių analizės ir valdymo sistema bei atliekami būtini laboratoriniai tyrimai maisto saugos ir tvarkymo savikontrolei užtikrinti;

3) asmenys, tvarkantys maistą, turi atitikti teisės aktų nustatytus sveikatos reikalavimus ir įgyti Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka privalomųjų higienos žinių;

4) tvarkyti maistą galima tik Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka patvirtintose įmonėse, turinčiose nustatyta tvarka išduotus leidimus – higienos pasus verstis ūkine komercine veikla.

2. RVASVT GRUPĖS SUDARYMAS IR JOS VEIKLA MAISTO ĮMONĖJE

Sudarant RVASVT planą reikia surinkti, palyginti ir įvertinti daug duomenų, todėl svarbu, kad šį darbą atliktų įvairių sričių specialistai. Praktika parodė, kad iš įvairių sričių specialistų sudarytos grupės žymiai pagerina duomenų ir tuo pačiu sprendimų kokybę.

Į RVASVT grupę turėtų būti paskirti šie specialistai:

• Kokybės užtikrinimo ir kokybės valdymo (KU/KV) specialistas: tai – žmogus, kuris žino ir supranta mikrobiologinius ir arba cheminius rizikos veiksnius ir su jais susijusius rizikos veiksnius nagrinėjamai maisto produktų grupei. Tai gali būti KU/KV vadovas, mikrobiologas ar chemikas.

• Gamybos specialistas: žmogus tiesiogiai atsakingas arba glaudžiai susijęs su analizuojamu maisto produktų perdirbimo procesu. Labai svarbu, kad jis galėtų pateikti išsamią informaciją apie tai, kas iš tikrųjų vyksta gamybos metu visose gamybos pamainose.

• Inžinierius: specialistas, turintis darbo patirties ir užtektinai žinių apie nagrinėjamų įrengimų higienines konstrukcijos savybes, nagrinėjamų operacijų bei procesų inžineriją ir techninius parametrus.

• Kiti: įvairių sričių su nagrinėjamu procesu susiję specialistai, pvz., produkcijos pirkėjai, operatoriai, pakavimo ir paskirstymo ekspertai, higienos tarnybos atstovai.

Jeigu įmonė yra nedidelė ir joje dirba nedaug specialistų, RVASVT grupėje tas pats asmuo gali atlikti įvairias pareigas, tačiau tokiais atvejais gali prireikti ir nedirbančių įmonėje specialistų konsultacijų. Renkant RVASVT grupę specialistai turi turėti gerą kvalifikaciją ir užtektinai žinių sistemai parengti, įdiegti ir taikyti. Geriausia, kai žmonės atsakingi už produktų srautų diagramos paruošimą, būtų parinkti iš anksčiau paminėtų specialistų. Asmuo, gerai susipažinęs su RVASVT sistema ir jos principais, paprastai yra skiriamas grupės vadovu (koordinatoriumi) ir būna atsakingas už visą darbą. Standartinės RVASVT vadovo funkcijos yra tokios:

• sudaryti RVASVT grupę,

• siūlyti RVASVT grupės sudėties keitimus, jeigu to reikia,

• koordinuoti RVASVT grupės veiklą,

• užtikrinti suderintų planų vykdymą,

• paskirstyti darbus ir pareigas,

• užtikrinti projekto darbų integralumą ir pilnumą,

• suteikti galimybę kiekvienam grupės nariui laisvai pareikšti
savo nuomonę,

• taikyti visas būtinas priemones, siekiant išvengti nesutarimų ir konfliktų tarp grupės narių ar grupės grandžių,

• perduoti grupės sprendimus vykdytojams,

• atstovauti grupei organizacijos vadovaujančiose struktūrose.

Grupėje turi būti techninis sekretorius; juo gali būti vienas iš specialistų. Sekretorius atlieka tokias funkcijas:

• organizuoja grupės posėdžius,

• registruoja grupės narius posėdžių metu,

• veda grupės posėdžių ir nutarimų protokolus.

Teisingas RVASVT grupės narių parinkimas yra labai svarbus sėkmingam darbui, todėl jį turėtų atlikti grupės vadovas arba kitas turintis RVASVT darbo patirties ekspertas kartu su įmonės vadovybe. Į grupę nepatartina parinkti per daug aukšto rango vadovų, kurie neturi išsamių žinių apie realiai vykstančius gamybos cechuose procesus, taip pat nereikėtų skirti ir per žemo lygio darbuotojų, vykdančių tik tam tikras siauras funkcijas gamybos grandyje. Grupės nariai turi gerai žinoti nagrinėjamą procesą, kad galėtų įnešti savo indėlį išsamiai aptariant, kas iš tikrųjų vyksta nagrinėjamo proceso metu, ypač tais atvejais, kai tam tikros detalės neatsispindi srautų diagramoje. Vidurinės grandies vadovai dažniausiai būna tinkamiausi ir naudingiausi RVASVT grupės nariai. Patartina, kad nei vienas grupės narys nebūtų kito toje pačioje gamybos linijoje dirbančio žmogaus vadovu. Grupė turėtų būti nedidelė – 4-6 žmonės, tačiau tai paprastai priklauso nuo įmonės dydžio ir jos struktūros. Didelėse įmonėse gali būti sudaroma daugiau kaip 1 RVASVT grupė. Tuo tarpu labai mažose įmonėse, kaip nurodoma HN 15:2003, gali būti skiriamas vienas atsakingas asmuo.

3. FIZIKINIAI RIZIKOS VEIKSNIAI, GALINTYS BŪTI SUSIRGIMŲ PRIEŽASTYS

Fiziniai rizikos veiksniai – tai pašalinės medžiagos ir svetimkūniai, paprastai nesantys maiste, bet galintys būti susirgimų arba sužeidimų priežastis. Kai kuriose valstybėse institucijos registruoja, sistemina ir kontroliuoja vartotojų pranešimus bei skundus dėl rastų maiste pašalinių medžiagų.

Atlikus tyrimus JAV, paaiškėjo, kad 25 % visų skundų, sudarė nepasitenkinimas dėl svetimkūnių rastų maisto produktuose. 14 % iš jų sukėlė susirgimus ir sužeidimus. Dažniausiai pasitaikantis svetimkūnis buvo stiklas. Apie fizinius veiksnius lengviausia pranešti, nes jų nustatymas yra paprastas.

Valstybės institucijos gali imtis įstatymais numatytų priemonių tais atvejais, kai maisto produktai gaminami, pakuojami arba laikomi tokiomis sąlygomis, kuriose jie gali būti užteršti ar sukelti pavojų sveikatai.

Todėl, jeigu pats biologinių teršalų buvimas maiste gali ir nesudaryti nepriimtinos rizikos, tačiau gamybos, pakavimo ar saugojimo sąlygos, kuriose tokie teršalai patenka į maistą yra nepriimtinas rizikos veiksnys. Todėl maisto gamintojai RVASVT programoje turi numatyti priemones prieš fizinius rizikos veiksnius.

1. lentelė

Pagrindinės rizikos veiksnių medžiagos ir jų šaltiniai

Medžiaga Potencialus sužeidimas Šaltinai

Stiklas Įpjovimai, kraujavimas; gali prireikti operuoti, siekiant rasti ir pašalinti. Buteliai, indai, šviesos instaliacija, įranga, skaitiklių dangteliai.

Medis Įpjovimai, infekcija, dusulys; gali prireikti operuoti siekiant pašalinti. Laukai, transporto platformos, dėžės, statiniai.

Akmenys Dusulys, pažeisti dantys. Laukai, statiniai.

Metalai Įpjovimai, infekcija; gali prireikti operuoti siekiant pašalini. Mechanizmai, laukai, vielos, darbuotojai.

Vabzdžiai ir kiti biologiniai teršalai Susirgimai, trauma, dusulys. Laukai, įmonių vietos po perdirbimo.

Izoliacija Dusulys; akumuliatyvinis asbesto atveju. Statybinės medžiagos

Kaulai Dusulys, trauma. Laukai, netinkamas apdorojimas.

Plastmasės Dusulys, įpjovimai, infekcija; gali prireikti operuoti siekiant pašalinti. Laukai, pakavimo medžiagos, transporto platformos, darbuotojai.

Asmens daiktai Dusulys, įpjovimai, pažeisti dantys; gali prireikti operuoti siekiant pašalinti. Darbuotojai.

Svetimkūniai gali pakliūti netyčia, tačiau gali būti pridėti tikslingai, kai kas nors nori pakenkti įmonei.

Fizinių rizikos veiksnių valdymui gali būti naudojamos įvairios priemonės: reikalavimai žaliavoms, tiekėjo sertifikatai ir garantijos, vietų inspekcijos ir pan.

Yra sukurtos įvairios prevencinės priemonės svetimkūnių aptikimui ir pašalinimui:

• Metalų detektoriai – naudojami ieškant geležies ir kai kurių kitų metalų maiste.

• Rentgeno spinduliai – naudojami ieškant įvairių svetimkūnių, ypač kaulų fragmentų.

• Graužikų kontrolė ir pašalinių daiktų šalinimas iš įmonės – taip pat svarbios priemonės.

Tinkamas transportavimas, priėmimas, paskirstymas ir saugojimas, tinkamas pakavimo medžiagų tvarkymas turi būti įvertinti rizikos veiksnių atžvilgiu.

Pakuotės turi būti atsparios klastojimui arba klastojimas turi būti aiškiai aptinkamas. Darbuotojai turi būti apmokyti ir užtektinai patyrę, kad galėtų užkirsti kelią fiziniams rizikos veiksniams patekti.

Tai būtinos įmonių įrangos ir sanitarinės priežiūros programos.

4. DARBO HIGIENOS RŪŠYS

Darbo higiena, profilaktinė disciplina – atskira higienos šaka, tirianti darbo proceso ir darbo (sąlygas) aplinkos įtaką dirbančiojo organizmui. Darbo higienos tikslas – rengti ir nustatyti darbo higienos normas ir priemones,
padedančias gerinti darbo sąlygas, darbingumą, išvengti profesinių ligų, saugoti dirbančiojo žmogaus sveikatą bei darbingumą per visą aktyvios veiklos laikotarpį.

Darbo higiena taip pat siekia – sudaryti normalias (optimalias) darbo sąlygas, norint išsaugoti dirbančiųjų sveikatą ir pasiekti maksimalų darbo našumą. Žmogaus sveikata priklauso ne tik nuo darbo higienos, bet ir nuo asmens higienos sąlygų. Darbo sąlygos priklauso nuo technologinio proceso ypatumų, darbo organizacijos, jos pobūdžio, nuo sanitarinės higienos darbo aplinkos faktorių. Tai: meteorologinės sąlygos, apšvietimas, oro užteršimas dulkėmis ir nuodingomis medžiagomis, triukšmas, vibracija, jonizuojanti radiacija ir kt. Šie faktoriai atitinkamomis sąlygomis gali sukelti dirbančiųjų profesines ligas (profesiniai kenksmingumai).

Norint likviduoti ar bent kiek sumažinti žalingų sveikatai faktorių poveikį į dirbančiųjų organizmą, darbo higiena siūlo tokias sveikatinančias priemones:

• technologinio proceso racionalizacija

• žalingų sveikatai elementų pakeitimą nežalingais

• taisyklingą darbo ir poilsio režimą

• sanitarines technines bei kitas priemones

Remdamasi darbo procesų ir sanitarinių darbo sąlygų, dirbančiųjų sveikatos tyrimas darbo higiena moksliškai pagrindžia ir paruošia sanitarinius įstatymus. Juose pateiktos meteorologinių sąlygų, oro užterštumo leistinos normos, o taip pat triukšmo, vibracijos, apšvietimo, jonizuojančio spinduliavimo ir kitų faktorių sanitarines normas yra profilaktinio darbo pagrindas.

Išskiriama bendroji ir specialioji darbo higiena.

Bendroji darbo higiena tiria meteorologinių faktorių, triukšmo ir vibracijos, dulkių, nuodingų medžiagų, jonizuojančių spindulių poveikį žmogui.

Specialioji darbo higiena nagrinėja darbo sąlygas atskirose darbo šakose (srityse) – pramonės įmonės darbo higiena; žemės ūkio (darbo higiena kepykloje, medžio apdirbimo pramonėje, tekstilės pramonėje…); laukininkystėje, gyvulininkystėje; prekybos įmonių darbo higiena; viešojo maitinimo ir kt.

Apie žalingų kai kurių darbo sąlygų įtaką žmogaus sveikatai jau buvo žinoma senovėje. Hipokratas 460 m.pr.m.e. rašė apie žalingą dulkių poveikį kalnakasiams. Jis pirmasis užrašė toksišką švino veikimą. Plinijus vyresnysis, gyvenęs I m.e.amžiuje, mini žalingą cinoberio ir sferos dulkių veikimą. Tai vėliau patvirtino ir žymusis romėnų epochos gydytojas Galenas (130-200m.e.)

Atskirose istorinėse formacijose (epochose) darbo sąlygos buvo skirtingos. Vergvaldystėje ir feodalizmo epochose darbo sąlygos buvo nepaprastai sunkios.

Viduramžių laikotarpiu įsigalėjo religija, smuko ekonomika, kultūra, mokslas, smuko ir sanitarinis lygis. Todėl siautė maras, raupsai ir kt. ligų epidemijos.

16 amž. Atsiradusi manufaktūrinė gamyba, kartu su nepaprastai sunkiu darbu, sudarė sąlygas atsirasti profesiniams susirgimams. Pradėjo vystytis kalnakasybos ir metalurgijos pramonės.

Pasirodė veikalai, skirti darbo higienos klausimams.

Vilniaus universiteto bibliotekos rankraščių skyriuje yra Agrikolos veikalas „De re etatica“ išleistas 1556 m. Veikale nagrinėjamos ir kalnakasių profesinės ligos, pasireiškusios dėl nuolatinio dulkių poveikio.

1576 m. Paracelsas profesines ligas aprašė 4 tomų veikale „Apie kalnakasių džiova ir kitus susirgimus“. Tačiau pirmasis veikalas, kuriame sistemingai buvo išdėstyti to meto darbo higienos klusimai ir aprašytos tos profesinės ligos, pasirodė 1700 m. Veikalo autorius – italų mokslininkas Ramazinis laikomas profesinės higienos pradininku. Veikale pateikta kaip 60 profesijų žmonių higienos ir profesinių ligų klausimai:

1) Pirmosios mintys Rusijoje darbo higienos klausimais priklauso M. Lomonosovui, kurį 1742m. parašė traktatą „Metalurgijos ir kasyklų darbo pradmenys“. Jame nagrinėjo šachtų ventiliacijos, vandens pašalinimo, darbo drabužių ir kitus klausimus.

2) 19 a. pramonė vystosi toliau, didėja dirbančiųjų išnaudojimas, darbininkai pradeda kovoti už savo teises ir darbo sąlygų pagerinimą. Plečiasi ir vystosi tyrimai darbo higienos bei profesinės higienos klausimais.

3) Darbo higienos klausimų mokslinis nagrinėjimas prasidėjo tik 19 a. antroje pusėje.

Lietuvoje higienos, kaip mokslo pradžia siejama su Vilniaus universitetu. Vienas higienos pradininkų buvo Johanas Peteris Frankas, pagal kurio pasiūlytą planą 1805 m. Vilniaus universitete suorganizuotas higienos kurso dėstymas. Lietuvoje žinomi higienistai – Jungeliūnas, Lašas, Juozas Jie dirba. Universitetuose, epidemiologijos, higienos ir mikrobiologijos institutuose rašo knygas darbo higienos ar atskirų higienos sričių klausimais.

Žmogaus darbingumas, tai sugebėjimas našiai dirbti, ilgai nepavargti. Per darbo dieną darbingumas esti nevienodas. Darbingumo sumažėjimas pasireiškia: laiko pailgėjimui atskiroms darbo operacijoms atlikti, darbo tempo sulėtėjimu, broko padidėjimu, klaidų darymu (apsirikimais).

Darbingumo sumažėjimas priklauso ne tik nuo išorinių, bet ir nuo vidinių faktorių. Tinkamos darbo sąlygos, tobula technologinio proceso organizacija, racionalus darbo ir poilsio pertraukų kaitaliojimas, gera dirbančiųjų nuotaika – turi teigiamą įtaką dirbančiųjų darbingumui.

Nustatyta, kad oro temperatūrai darbo patalpose padidėjus 1°C virš leidžiamos
sumažėjo darbo našumas 4%, triukšmo intensyvumas, viršijant leidžiamą ribą (75-80 decibelų) -pagreitino nuovargio pasireiškimą, 5-10 % sumažino darbo našumą ir padidino gamybinio broko.

Gamybinių, darbo patalpų interjeras, ypač jo spalvinis apipavidalinimas, taip pat turi įtakos

darbingumui, nes šviesios spalvos pakelia žmogaus nuotaiką, o tamsios slegia.

Darbingumą didins ir žmogaus treniruotumas. Darbininkas atlikdamas tą patį darbą, po tam tikro laiko įgunda. Įgudęs (įpratęs) darbuotojas eikvoja mažiau energijos darbui atlikti, negu tik ką pradedantis dirbti. Įgudęs darbuotojas nedaro nereikalingų judesių.

Nuovargis ir jo priežastys.

Nuovargis suprantamas laikinas darbingumo sumažėjimas, atsiradęs darbo įtakoje. Pavargimas – subjektyvus nuovargio simptomas, tai įspėjimas apie nuovargio pradžią. Nuovargio priežastys pradėtos atskirti 19 amž. pabaigoje. Remiantis mokslininkų surinktais duomenimis, buvo įrodyta, kad darbe atsiradęs nuovargis priklauso nuo centrinės nervų sistemos būklės, išskyrė:

1) greit išsivystantį nuovargį dėl neįprasto, per didėlio darbo krūvio

2) lėtai išsivystantį nuovargį dėl ilgai užtrukusio darbo (tai yra normali darbo pasekmė)

Būdinga tai, kad esant greit išsivystančiam nuovargiui, po darbo fiziologinės funkcijos greit atsistato į pradinę būklę. Toks nuovargis išsivysto darbe, kuriame vyrauja statinis įtempimas. Kai

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2452 žodžiai iš 4889 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.