Hip hop as
5 (100%) 1 vote

Hip hop as

Įžanga į Hip-Hop istoriją: Kool DJ Herc

Data: 2004-12-05 20:08:56 Parengė: Bitke-D

HIP-HOP – šis dvieju paprastų žodžiu junginys šiandien yra įgijęs nepaprastą reikšmę ne tik muzikoje, bet ir nemažos dalies jaunimo gyvenime. O viskas prasidėjo visiškai nekaltai – nuo mažos kibirkšties. Kai Niujorko gatvėse vaikai šoko breiką, ar kažką panašaus į tai, kai didžėjai vakarėlių metu „išsidirbinėjo“ su plokštelėmis, o MCs su mikrofonais, kai namų sienos ir traukinių vagonai nusidažė įvairiomis spalvomis, niekas net neįsivaizdavo, kad visa tai išaugs į tokį kultūrinį judėjimą, kuris išpopuliarės visame pasaulyje. Šiandien dažnai galima pastebėti Hip-Hop’o kultūros elementų: krepšinio rungtynėse pertraukų metu šokamas breikas, televizijos reklamose naudojamos graffiti stiliaus raidės, „Tele Bim Bam“ paįvairina savo programą repavimu (nors ir primityviu), be abejo žinote ir tokį dalyką kaip scratch’as. Visa tai atėjo ne iš kur kitur, o iš apgriuvusių, purvinų ir šiukšlėmis užverstų Niujorko rajonų, tiksliau – iš Bronkso ir jo gyventojų, vienas kurių buvo Kool DJ Herc.

Pietų Bronksas

Čia viskas ir prasidėjo. Bet kur tiksliai? Pradėkim nuo to, kad Niujorkas, 11-oji JAV valstija, randasi šalies šiaurės rytuose. JAV teritorinis vienetas – apygarda. Niujorkas suskirstytas į 58 apygardas, kurių viena vadinasi New York City (NYC). Ši apygarda randasi pačiame piečiausiame Niujorko taške ir užima 831 km² plotą. NYC yra didžiausias miestas pagal gyventojų skaičių Jungtinėse Valstijose ir antras pagal tą patį rodiklį visoje Šiaurės Amerikoje (8,008,278 gyventojų). New York City sudaro 5 rajonai – Staten Ailendas, Bruklinas, Queens’as, Manhetenas ir Bronksas (148.7 km², 1,354,068 gyventojų, 35.64% juodaodžių, 48.38% lotynų amerikiečių ir ispanų kilmės žmonių). Šis rajonas skirstomas į tris dalis – šiaurinę, vidurinę ir pietinę.

Pietų Bronksas, dar kitaip vadinamas miestu ant kalvos, aštuntajame dešimtmetyje išgyveno labai sunkius laikus. Kentėjo visas miestas, tačiau Pietų Bronksas labiausiai. Tuo metu jis atrodė panašiai kaip Vokietija po II Pasaulinio Karo. Apgriauti namai, žole apaugę šaligatviai, išdraskyti automobiliai ir šiukšlių krūvos atspindėjo tik išorinę pusę, o tuo metu viduje viskas buvo dar baisiau: gatvėse viešpatavo tarpusavyje kovojančios gaujos, žūdavo suaugusieji, kartais ir vaikai, net policijai ten buvo nesaugu. Dėl to iš pietinio Bronkso ir jo apylinkių bėgo tūkstančiai žmonių. Sunki padėtis buvo visoje New York City teritorijoje, gyventojų skaičius čia nuo 1970-ųjų vos per kelis metus sumažėjo nuo 7,896,000 iki 7,092,000 (palyginimu, visame San Franciske tuo metu gyveno apie 800,000 žmonių – tiek pat, kiek neteko NYC). Pietų Bronksas tuo metu buvo labiausiai nuniokotas rajonas visoje šalyje, o gyventojų čia sumažėjo net 57% (nuo 383 tūkst. 1970-aisiais iki 166 tūkst. 1980-aisiais). Į tokios katastrofos priežastis nesigilinsime, nes tai gan sudėtinga paaiškinti. Galima pasakyti tik tiek, kad viską lėmė vietinės valdžios klaidos.

Kool DJ Herc

Kool DJ Herc’as (Clive Campbell, gimęs 1955 m. balandžio 16 d. Kingstone, Jamaikos sostinėje. Iš čia taip pat kilę tokios muzikos įžymybės kaip Bob Marley, Buju Banton ir Beenie Man) į Pietų Bronksą imigravo 1967-ais metais, būdamas 12-os. Lankydamas Alfred’o E. Smith’o vidurinę mokyklą, jis daug laiko praleisdavo treniruoklių salėje ir netrukus dėl nemažo ūgio ir raumenų draugai jį praminė Herakliu (Hercules – iš čia ir Herc). Be svorių kilnojimo, Herc’as dar mėgo graffiti meną, bet šį hobį greitai pakeitė darbas prie garso plokštelių. Pirmą kartą rimčiau prisiliesti prie jų Herc’ui teko tada, kai sesuo paprašė pravesti jos gimtadienio vakarėlį. Po to jau sekė rimtesni renginiai ir rimtesni išbandymai. 1520 Sedgwick Avenue – čia buvo namas, kuriame gyveno Herc’as su šeima, čia pat prasidėjo ir jo kaip didžėjaus karjera.

Kadangi Herc’as buvo atvykęs iš Jamaikos, kur dominavo reggae muzika, iš pradžių jis grojo daug regio. Tačiau vietinė publika nebuvo labai didelė regio gerbėja, todėl Herc’ui teko pereiti prie funk, soul, jazz, R&B, rock, disco ir kitos tuo metu populiarios muzikos (visa tai vyko apie 1970-uosius metus). Dar gyvendamas Jamaikoje, Herc’as klausė labai daug amerikietiškos muzikos, jo mėgstamiausias dainininkas buvo legendinis Rick’as James’as (R.I.P.) – funk ir soul muzikos žvaigždė. Taigi, Herc’as ėmė groti daug funk’o ir kitos tradicinės amerikiečių muzikos: James Brown („Give It Up Turn It Loose“ buvo mėgstamiausia jo daina), Mandrill, Jimmy Castor Bunch ir pan. Tuo metu daugelis didžėjų grojo tas pačias dainas, nes jos buvo populiarios, tačiau vakarėlio metu žmonės dažnai nervindavosi dėl vienos priežasties. Kiekviena daina turėjo trumpą „perėjimą“, kai baigdavosi vokalinė partija ir kurį laiką grodavo instrumentinė muzika. Šis „perėjimas“ buvo vadinamas „break“ ir beveik visos dainos plokštelėse turėjo breikus. „Vakarėlio metu žmonės labiausiai šėldavo būtent tuo metu, kai grodavo breikas, tačiau jis tęsdavosi ne ilgiau kaip minutę (breikai dažnai būdavo vos keliolikos sekundžių trukmės), todėl daugelis imdavo keiktis, kai staiga vėl prasidėdavo vokalinė partija, neleisdavusi įsijausti į muzikos ritmą“ pasakoja Afrika
Bambaataa. „Visi norėjo, kad breikas tęstųsi kuo ilgiau, nes jis suteikdavo energijos, įsiskverbdavo į kūną ir tiesiog užvaldydavo jį. Tuo metu visi didžėjai grojo populiarias dainas, o Herc’as buvo pirmas, kuris grojo tik tų dainų breikus. Galima sakyti, tai davė pradžią Hip-Hop’o muzikai“.

Muzika iš muzikos

Norėdamas ištęsti breiko grojimo laiką, Herc’as pirko ne po vieną, o po dvi plokšteles su ta pačia daina. Tada jis galėjo dviejų plokštelių grotuvų (turntables) ir audio mikserio pagalba iš vienio trumpo breiko sukurti ištisą breakbeat’ą. Be to, miksuodamas dvi skirtingas plokšteles, jis galėjo sukurti visą muzikinę kompoziciją. Trumpai tariant, Herc’as pradėjo kurti muziką iš muzikos.

Herc’o breakbeat’ai vedė iš proto visą Bronksą, į jo vakarėlius rinkosi ne tik vietiniai gyventojai, bet ir žmonės iš apylinkių, apie pastaruosius ir ateinančius Herc’o vakarėlius buvo nuolat kalbama, niekas negalėjo atsispirti tam naujam muzikos ritmui, kuris buvo kažkuo ypatingas. Herc’as valandų valandas praleisdavo įrašų parduotuvėse besiknaisiodamas po plokšteles (digging), kol rasdavo tą reikiamą garsą – reikiamą breiką, kuris turbūt jam dar neįžengus pro duris jau skambėdavo galvoje. Jam nebereikėjo jaudintis dėl muzikos stiliaus, nes viskas, ko jis norėjo iš plokštelės, tai trumpas breikas.

Norintiems išgirsti, kaip skamba breikai ir breakbeat’ai, reikėtų ieškoti šių rinkinukų: Super Disco Breaks, Ultimate Breaks and Beats (25 dalys), Hardcore Break Beats, Drum Drops.

Populiariausi breikai, kuriuos dažniausiai naudodavo didžėjai ir pagal kuriuos pašėlusiai šokdavo breikeriai, buvo šių dainų:

„Soul Pride“ James Brown (1969);

„Tighten Up“ James Brown (1969);

„Fencewalk“ Mandrill;

„Funky Nassau“ The Beginning of the End;

„Funky Drummer“ James Brown;

„Scratchin'“ Magic Disco Machine;

„Scorpio“ Dennis Coffey;

„Super Sperm“ Captain Sky

„Mardi Gras“ Bob James;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1171 žodžiai iš 3903 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.