Hipertenzija
5 (100%) 1 vote

Hipertenzija





Maždaug prieš 398 metus, 1628 m., garsusis anglų gydytojas seras Viljamas Harvis pirmąkart įrodė, kad tiek žmogaus, tiek gyvūno kraujas teka arterijomis ir venomis visuomet ta pačia kryptimi, – taip atsiranda kraujotaka. Šis atradimas davė pradžią šiuolaikiniams kraujotakos tyrimams. Jau seniai buvo žinoma, kad kai kuriose kraujagyslėse kraujas yra smarkiai spaudžiamas, tačiau pimą kartą šis spaudimas išmatuotas tik XVIII amžiuje. Pagaliau supratimas, kad kraujospūdžio dydis, žmogui sergant įvairiomis ligomis, gali nukrypti nuo normos ir netgi yra ligų, kurių svarbiausias simptomas – tai patalogiškai pakitęs kraujospūdis, gyvuoja šiek tiek ilgiau negu pusė šimtmečio. Jis susiformavo tik patobulinus kraujospūdžio matavimo metodus, kuriuos nesudėtinga naudoti.



Šiuolaikinė sveikatos samprata apima ne tik fizinį (biologinį),bet ir psichologinį bei socialinį komponentus, todėl sveikatos dalykai tapo ne tik medicinos, bet ir sociologijos bei psichologijos nagrinėjimu objektu. Labiausiai paplitusios lėtinės infekcinės ligos vystosi dėl sveikatai nepalankaus gyvenimo stiliaus, tad ligų profilaktika, sveikatos išsaugojimas ir stiprinimas priklauso ne tik nuo medicininės intervencijos, bet ir nuo socialinių sąlygų, individo gyvenimo stiliaus ypatumų.

Širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje vadinamos industrializacinėmis ligomis. Per pastaruosius metus pasikeitė žmonių gyvensena: pablogėjo mityba, suintensyvėjo rūkymas, gerokai sumažėjo fizinis aktyvumas. Pirmoje šio amžiaus pusėje širdies ir kraujagyslių ligos sparčiai gausėjo daugelyje išsivysčiusių vakarų kraštų: mirštamumas nuo šių ligų didėja nuo 125 iki 400 tūkstančių gyventojų.

Širdies kraujagyslių ligoms priklauso širdies ligos, galvos smegenų ir periferinių kraujagyslių ligos ir, be abejo,arterinė hipertenzija.



Hipertoninė liga (pirminė, esencialinė hipertenzija) pagal PSO – tai nežinomos etilogijos ilgalaikis arterinio kraujospūdžio (AKS) padidėjimas be pirminio kurio nors organo pažeidimo. Trumpam ( po fizinio darbo, emocinės įtampos, pervagimo, vaistų vartojimo ir kt.) padidėjęs AKS hipertonine liga (HL) nelaikomas.

Dažniausiai (90 – 95%) kraujospūdis padidėja dėl hipertoninės ligos. 5 -10% arteriniė hipertenzija (AH) sukelia inkstų, endokrininės, nervų sistemų, širdies kraujagyslių ligas. Tai antrinė (simptominė) hipertenzija.

Arterinio kraujospūdžio normos ir patologijos kriterijai yra sutartiniai, sudaryti remiantis epidemiologinių tyrimų duomenimis apie arterinės hipertenzijos įtaką sergamumui ir gyvenimo trukmei.





 Iš kiekvieno šimto žmonių 15 turi didelį kraujospūdį. Ketvirtadalis vyresnių kaip 40 metų žmonių miršta nuo ligų, dėl kurių kalta hipertenzija. Kokios perspektyvos, turint šį negalavimą ,,sveikam pasenti“,priklauso pirmiausiai nuo to, ar laiku ir ar pakankamai intensyviai pradėsime jį gydyti,o antra – nuo hipertenzijos priežasties tuo konkrečiu atveju. Normalus kraujospūdis, mažesnis kiap 140/90. Viršutinės normos riba – tai ,,pilkoji zona“ tarp 140/90 ir 160/95. Didesnis kaip 165/95 kraujospūdis jau yra didelis.



 Lietuvoje žmonės, kurių padidėjęs arterinis kraujospūdis, 2 kartus dažniau serga miokardo infarktu, 1,5 karto – krūtinės angina, 7 karus – insultu. Sergančių arterine hipertenzija mirtingumas nuo širdies ir kraujotakos ligų penkis kartus didesnis negu sveikų žmonių.



Širdies ir kraujagyslių ligos užima pirmą vietą hospitalinio sergamumo stuktūroje. Padidėjęs kraujo spaudimas, viena iš pavojingiausių ligų. 90 proc. atvejų priklauso nuo individualaus gyvenimo stiliaus. Mažgaug 21 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų, sergančių arterine hipertonija (AH), sureguliuoti padidėjusį kraujo

 spaudimą pavyksta tik maždaug 3 procentams.

 Arterine hipertenzija pažeidžia pagrindinius gyvybinius organus ir skatina ligas, sukeliančias didžiausią sergamumą ir mirštamumą. Didžiausia problema yra tai, kad pusė ligonių nežino apie turimą padėjusį kraujo spaudimą. Tik pusė ligonių, kuriems skiriama vaistų, juos vartoja ir tik pusei iš gydomų ligų pasiekiamas norimas rezultatas (pusinis dėsnis).

Klasifikacija












Anksčiausiai sureaguoja širdis: sustorėja kairioji jos sienelė, susiaurėja vainikinės arterijos. Dėl to susergama krūtinės angina, atsiranda ekstrasistolių.



Inkstai apkalkėja, šlapime atsiranda baltymų ir kraujo. Inkstai nebepajėgia kaip reikiant koncentruoti ir bando kompensuoti tą trūkumą dideliu šlapimo kiekiu. Galiausiai prasideda inkstų sklerozė ir šlapimas ima nuodyti organizmą.



Labiau už kitus negalavimus gali išryškėti smegenų veiklos sutrikimai: tada svaigsta ir skauda galvą, vis sunkiau susikaupti. Smegenys ima dirbti lėčiau, atsiranda asmenybės pakitimų – sutrinka kalba, dreba rankos. Gali dažnai kartotis nedideli insulto priepuoliai, paliekantys neatitaisomų padarinių.



Kai smegenys labai pažeistos, galima ir apakti, gali labai sutrikti sąmonė.

Kalkėja akies dugno kraujagyslės. Iš akies dugno išsisunkę baltymai sudaro sankaupas, panašias į vatą. Pagaliau atšoka akies tinklainė ir žmogus iš dalies apanka arba visai apanka.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 729 žodžiai iš 1420 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.