Įvadas
Kai mes įsigiliname į reiškinio esmę , tai mažų mažiausiai randame tos ateities svertą . Ir kur yra ta esmė , jei ji ne ten , ką mes , remdamiesi žmogiškosiomis normomis , vadiname puikumu ir gėriu ? …
Iš tikrųjų šiame taške yra viskas , galbūt tai saulėtojo „ Aš “ kibirkštis , begalinė , vienintelė , deganti žmonių ir daiktų širdyje kiekviename erdvės taške ir kiekvienoje sekundėje , kuri nuolat virsta amžinybe greičiau , negu tai galima pamatyti viename žaibo tvykstelėjime . Ateitis priklauso tiems , kurie tai ateičiai visiškai atsiduoda .
Gyvenimo kūrėjas
0
Antžmogiai
Elitas
Inteligentija
Vidutinija
Mesčionija
Padugnės
0 0
Didi asmenybė A. Šveiceris mokė : kiekvienos žmogiškosios būtybės pašaukimas yra vienas – susikūrus savąją , protu pagristą etinę pasaulėžiūrą , tapti tikra asmenybe ir kad svarbiausioji žmogaus pareiga yra visų pirma būti vienovėje su savimi , sutelkti dėmesį į savo dvasią ir iš žmogdaikčio pasidaryti asmenybe .
Anglų istorikas Arnoldas Toinbi ( Toynbee ) cituoja [ 75 ] filosofą J. Smetsą , taip aukštinantį Asmenybės vaidmenį :
„ Asmenybė – tai augantis visatos faktorius , kol kas esantis kūdikystės stadijoje . Šio faktoriaus amžius – vos keli tūkstantmečiai , kai organinė gamta egzistuoja jau milijonus metų . Nors Asmenybė – tai paliginti neseniai prasikalusi visybės savybė , bet jos charakteris jau tiksliai ir ryškiai apibrėžtas , o jos ateitis yra ryškiausias vilties
2
spindulys žmonių ir visos Žemės gyvenime . Asmenybės jėga ir aktyvumas pamažu auga , ir dažnai nepalankiomis sąlygomis ji laimi moralines pergales , kurios tampa didžiomis pažangos gairėmis . “
Žmogiškąją istoriją kuria ne visuomenė , ne liaudis , kaip didelė žmonių masė , o asmenybės . Mastymas ir tos idėjos , kurios epocha gauna iš asmenybių , ir yra istorinių vyksmų varomoji jėga .
„ Pasaulį valdo mintys , kurios be šlamesio ateina “, – rašė F. Nyčė .
Per vidinę asmens raidą iki Asmenybės žmogus įgyja sugebėjimą kurti ir šitai nulemia visuomenės augimą .
Čia jau galima atlikti loginę sąsajos ( jeigu …, tai … ) operaciją : jeigu visuomenėje nesama Asmenybių , tai tokia visuomenė vystosi lėtai , atsilikdama nuo kitų , arba apskritai įpuola į sąstingį . Visuomenė be Asmenybių yra neraidi . Daugelio pasaulio kraštų liūdna istorija patvirtina tokį dėsningumą .
Asmenybei būdinga griežta vidinė savo veiksmų tikslingumo kontrolė . Tobula yra ta asmenybė , kurios vidinė kontrolė sąmoninga ir tiek stipri , kad harmonizuoja prieštaringus potroškius ir polėkius , suvaldo pakrikus poelgius bei veiksmus , gresiančius konfliktu su savimi . Filosofas N. Berdiajevas asmenybės sąvoką siejo su laisvės vertybe :
„ Laisvė yra visų pirma asmenybės laisvė . Jeigu neigiama asmenybės vertė ir abejojama jos realumu , tai apie jokią laisvę nė kalbėti neverta . Asmenybė yra gamtos valdžios , valstybės valdžios , visuomenės valdžios riba . Bet asmenybė yra tik tuo atveju , jei žmogus yra laisva kūrybinė dvasia <…> Su liūdesiu reikia pripažinti , kad minties laisvė brangi tik žmonėms , turintiems kūrybinę mintį “ [ 10 , 261 ] .
Ir pagaliau pavaizduotos piramidės viršūnėje dunkso mažutėlis plotelis , kurį derėtų vaizduoti tašku , – antžmogiai . Ši kategorija – tai didžio vokiečių filosofo F. Nyčės konceptas ( lot. conceptus – suvoktas ) , sąvoka , bendras vaizdas , jo proto ir vaizduotės kūrinys . Į šią sąvoką F. Nyčė įdėjo tokią prasmę : antžmogis yra tas individas , kuris vidinėmis pastangomis įveikė savyje gyvuliškąjį pradą ir iš kurmio tapo gyvenimo kūrėju .
Vienokiu , kitokiu pavidalu ar vaizdu šis koncertas figūruoja daugelio kraštų kultūroje ir leksikoje : lotinų kultūroje – tai buvo homo universalis , anglosaksams – tai superman , prancūzams – l‘Homme total , E. Fromo mokyme – homo novus ir kt.
Antžmogis – nei dievybė , nei pusdievis ; jis – tiesiog tobulas žmogus , didinga Asmenybė , žmogaus viršunė , istorijos kūrėjas . XVI a. vokiečių filosofas , gydytojas ir mistikas Paracelsas paskelbė : „ Tik žmogaus viršūnė yra Žmogus “ .
Tikrinu save . Savianalizė
„ Nepasitikėjimas savimi – daugumos mūsų nesėkmių priežastis “. K. Bovis
3
Žmogui reikia retkarčiais atidžiai pasižiūrėti į savo gyvenimą . Be šito negali kaip reikiant augti asmenybė . Levas Tolstojus kartą pasakė apie save : „ Nuolatos labai rimtai dirba mintys : tikrinu save , ar taip gyvenu … “.
Tikrinti save niekada nevėlu ir visada naudinga . Niekada žmogus neranda tiek savo trūkumų , kaip analizuodamas save , o šitai – protingai žiūrint – padidina jo jėgas . Tiesa , humoristai sako , kad niekada žmogus neaptiko savyje tiek silpnybių , kaip nuo tada , kai atrado tiek jėgų .
Manyčiau , skaitytojas supranta : šiame skyriuje bus kalbama apie tai , kaip svarbu žmogui žinoti , kiek rekomendacijų , kokias taisykles , kiek įgūdžių jis turi įgyti , kad galėtų tobulintis . Tam pirmiausia reikia
gerai pažinti save , dėl to reikia save rūpestingiausia išanalizuoti , detaliai ištyrinėti . Tuo , tiesa sakant , ir prasideda saviaukla , lavinimasis , tobulinimasis .
Tačiau tada natūraliai nuskambės klausimas , kodėl gi toks svarbus skyrius , kuriuo turėtų viskas prasidėti , ne knygos pradžioje , o kažkur viduryje ?
Atsakau : negalima pradėti savianalizės , taip sakant tuščioje vietoje .
Savianalizėje slypi vienas didžiausių asmenybės rezervų . Jo negalima įgyti jokiais kitais metodais .
Emocinį savojo „ Aš “vertinimą psichologai laiko vienu svarbiausių žmogaus charakterio bruožų .
Savianalizė reikalinga ne įtikinti sau , o tam , kad visapusiškai atsidėtum mėgstamam darbui , suvokdamas jo prasmę ir reikšmę gimtajam kraštui . Savianalizė turi būti optimistinė ir kupina bendražmogiškų interesų . Štai kodėl kalbėdamasis su savimi , toli gražu neturi knaisiotis smulkmeniškai savyje : reikia būti , kaip sakoma , ir vienam , ir tarp žmonių .
Kruopščiai analizuoti save , norint ištaisyti klaidas ir atsižvelgti į patirtį , visai ne paprastas daiktas . „ Žaidimų teorijos “ požiūriu mūsų gyvenimas toli gražu ne žaibo turnyras . Mes turime mokėti protingai , objektyviai apgalvoti kiekvieną naujai susidariusią gyvenimo situaciją , kad galėtume daryti optimalius – visuomenei ir sau – „ ėjimus “ .
Čia reikia būti nepaprastai atviram sau , pačiam kontroliuoti kiekvieną dvasios judesį , analizuoti įvairius motyvus ir priežastis , vertusias tave vienaip ar kitaip apsispręsti . Tai nepaprastai sunkus ir nepaprastai svarbus darbas . Jam reikia noro , valios ir nuolatinio treniravimosi . Tačiau jis duoda ir nepaprastų rezultatų .
Iš pirmo žvilgsnio atrodytų , jog asmenybė – kažkas „ manyje“, „ man“. Betgi ne asmenybė iš tikrųjų – „ manyje“, bet kitiems . Štai kodėl tokios svarbios ne tik vienam – pačiam sau , bet ir kitiems visos asmenybės ypatybės : gerumas , užuojauta , principingumas , šiurkštumas , įtarumas ir 1500 visų kitų ( taip , taip , tūkstantis penki šimtai ! ) asmenybės savybių .
Jei jau kalbame apie asmenybę – „ manyje“- kitiems , tai , suprantama , save analizuojant , reikia nuolatos lyginti savo „ aš “ su tuo , ką regi kituose .
Žmogus negyvena tuštumoje . Jis atsižvelgia į tai , kaip jį vertina tie žmonės , su kuriais kontaktuojama , iš kurių semiasi interesų , į kuriuos orientuojasi .
Žmonių bendravimas visada reikalauja grįžtamojo ryšio , subtiliai atsižvelgti į daugeriopus impulsus , gaunamus iš kitų . Šie „ kiti “- tam tikra grupė – socialinėje
4
psichologijoje vadinama referentine grupe . Kiekvienas iš mūsų turime tokią grupę , su kuria skaitomės . Ji – šita grupė – šiek tiek , o kartais labai formuoja mūsų pažiūras į gyvenimo situacijas , o bendresne plotme ir mūsų idealą .
Psichologai savo darbais nustatė , kad asmenybė bendravimo procese nuolatos tikrina save pagal tam tikrą etaloną ir priklausomai nuo kontrolės rezultatų jaučiasi patenkinta ar nepatenkinta .
Imamas ilgas jau minėtų 1500 etinių sąvokų sąrašas , iš jo išrenkamos ir paeiliui vardijamos labiausiai paplitusios ir svarbiausios . Pavyzdžiui , išdidumas , kuklumas , rūpestingumas , tvarkingumas , uolumas ir kt. Iš šių sąvokų konstruojate savo etaloną – idealą : tam tikra tvarka išskaičiuojate tam tikras ypatybes . Aišku , pirmoje vietoje vertingiausios savybės .
Paskui taip pat sukuriama konstrukcija iš etinių ir kitų ( pavyzdžiui , valios arba profesinių ) savybių , kurias atrandame savyje . Tai subjektyvi „ konstrukcija “ . Jos palyginamos pagal specialią formulę , ir gaunamas tam tikras koeficientas .
Jeigu atlikus savikontrolę , „ etaloniniai “ , idealūs vertinimai ir „ subjektyvūs “ , tikrieji , sutampa , vadinasi , asmenybė visiškai patenkinta savimi , savo moraliniu veidu , savo valia , darbštumu ir kt. Kitaip tariant , tokioje situacijoje tai , kas idealu , ir tai , kas tikra , yra tas pats , subjektyvus vertinimas ir yra idealas . Reiškinys retas , bet galimas : savęs įvertinimas lygus +1 .
Gali būti ir atvirkščiai : savęs įvertinimas lygus -1 . Tuomet „ etaloninis “ ir „ subjektyvus “asmenybės savybių išvardijimas turi atvirkštinį tarpusavio ryšį . Tai pats blogiausias įvertinimas – tokio , beje , nebūna . Tarp šių vertinimų yra vidutiniai duomenys .
Psichologai teigia , jog žmogus turi tam tikrą „ vidinį manometrą “, kuriuo kiekvienas save gana tiksliai vertina . ( Skliausteliuose pažymėsime : ne kiekvienas turi drąsos sau pasakyti savęs vertinimo rezultatus . )
Per daug didelis savęs vertinimas sukelia savęs pervertinimą , vadinasi , į šį žmogų skeptiškai žiūri referentinė grupė – „ jis apie save per daug geros nuomonės ! “
Per daug menkas savęs vertinimas rodo , jog vystosi „ menkavertiškumo “ kompleksas , nepasitikima savimi .
Asmenybės vertinimui svarbus ir vadinamasis „ laukiamasis vertinimas “- ką apie tave mano referentinė grupė , kaip ji tave vertina : paprastai sakant : „ o ką apie tave kalba už akių ? “ Laukiamasis vertinimas numatomas tuo pačiu būdu .
Ir paskutinis veiksnys : kaip jūs patys vertinate referentinę grupę , kaip – labai ar menkai ją vertinate ?
Psichologų išvados .
Trys rodikliai : savęs vertinimas , laukiamasis
vertinimas , kaip asmenybė vertina grupę – būtinai įeina į asmenybės struktūrą ir , nori šito žmogus ar nenori , jis objektyviai priverstas paisyti šių subjektyvių indikatorių , rodančių , kaip jis jaučiasi grupėje , sėkmingas ar nesėkmingas jo elgesys , kokios jo pažiūros į save ir į aplinkinius .
Nustatęs teisingą požiūrį į save ir teisingą požiūrį į aplinkinius , žmogus kartu pasieks vadinamąjį psichologinį komfortą , daug aiškiau pasirinks savo vietą visuomenėje .
5
Visai nekviečiama griebtis rafinuotos „ savianalizės “. Kalbama apie mokėjimą kontroliuoti save , savybę , kurią , beje , turėjo įžymūs žmonės .
Prisiminkite , argi nebūdavo , kad , susipainioję sudėtingoje savo jausmų ir aplinkinės situacijos analizėje , mintyse numojame į viską ranka ir atsiduodame paprastam senovės principui : „ Širdis patars , nuojauta išgelbės “. O paskui gailėdavomės , jog neapgalvojome savo poelgių . Tikrosios savianalizės menas – ne paprastas daiktas . Bet jo išmokę įsigyjame galingą . Pirmiausia – patekti į savo vidinių išteklių , savo galimybių lobyną .
Dabar visai tiktų atsakyti į klausimą : kaip pradėti kontroliuoti charakterio formavimąsi ?
Pirma , dera prisiminti , jog charakteris yra gebėjimas veikti pagal principus .
Antra , reikia , kaip sakė Nikolajus Ostrovskis , „ pakviesti patį į save rūstų , bešališką teismą . Reikia aiškiai ir tikslai , negailint savimeilės … išryškinti savo trūkumus , ydas ir … nuspręsti kartą visam laikui , taikstysiuos aš su jomis ar ne “.
Šitai padaryti gali tik tvirtas žmogus . Vadinasi , reikia turėti tvirtumo griežtai pareikalauti iš paties savęs . Ne tik pareikalauti , bet ir teisingai atsakyti .
Taigi reikia būti teisingam viskuo : mintimis , elgesiu , darbais .
Būtina atsisakyti egoizmo – savimeilės . Reikia savo darbuose vadovautis taisykle : ką gali duoti žmonėms , kaip elgtis , kad jiems nepadarytum ne tik pikta , bet ir nemalonumų .
Reikia išmokti laužyti blogus įpročius , laužyti paprastu būdu : jeigu šitai bloga , reikia elgtis pagal principą – „ darysiu atvirkščiai !“ Tada , išėjus į „ sąmoningumo“ kelią , kiekviena diena jums turi būti savęs nugalėjimo diena .
Lavinantis , atkakliai tobulinantis reikia žiūrėti , ar visuomet mums pavyksta palaikyti harmoniją tarp savo įsitikinimų , požiūrių , nuomonių ir tarp poelgių , kasdienių veiksmų . Beje , dar Paskalis sakė , jog apie dorovines žmogaus savybes reikia spręsti ne iš pavienių jo pastangų , o iš kasdienio jo gyvenimo .
Laikymasis gyvenimo harmonijos yra ne kas kita kaip savęs koregavimas . Koreguojame visą gyvenimą . Koreguojama lygiagrečiai su saviaukla ir tobulinimusi . Kiekvienam būtina žinoti , ką jis pats gali savyje sustiprinti , ką nuslopinti . Todėl išmokstame vadinamosios psichologinės gynybos – gebėjimo persitvarkyti , kad , mažiausiai eikvodami nervinės energijos , rastume efektingiausių formų prisitaikyti prie konkrečių gyvenimo situacijų .
Tokia pozicija iš pamatų skiriasi nuo pasyvios lekiančio gyvenimo ir savo vaidmens jame kontempliacijos .
Įdomi įžymių žmonių patirtis . Daugelis jų ilgus metus rašė smulkiausią dienoraštį . Kaip tik dienoraštis gali tapti viena svarbiausių savianalizės formų . Fiksuojant ir nagrinėjant kiekvieną savo gyvenimo bruožą , savo vidinę būseną , požiūrį į gyvenimo situacijas , galima išugdyti didžiulę galią valdyti save .
Pabandykite išmokti detaliai „ modeliuoti “ savo elgesį būsimai dienai . Rytą įsivaizduokite įvykius , kurie jums gali atsitikti , net jeigu jūsų laukia kažkas nemalonaus , neišsisukinėkite , nežaiskite su savimi slėpinių , o pasistenkite rasti garbingiausius sprendimo būdus , pasirinkti tauraus elgesio kryptį .
6
Žinoma , tikrovė ne visada sutampa su planu . Bet jeigu taip pasirengsi būsimai gyvenimo situacijai – ji neužklups netikėtai , tu galėsi spręsti gana sudėtingas problemas išmintingai , nesivadovaudamas tik valią gavusiomis emocijomis , dažnai pakišančiomis ne geriausius patarimus .
Atsakydamas į O. Kniper – Čechovos laišką , A. Čechovas rašė : „ Tu rašai , jog pavydi mano charakterio . Turiu tau pasakyti , kad iš prigimties mano charakteris šiurkštus , aš karštas ir t. t. , bet įpratau valdytis , nes paleisti vadžias padoriam žmogui nedera “.
Kaip ugdytis santūrumą – vieną mokėjimo valdyti save elementų ?
Reikia pasakyti , jog neparodyti charakterio , nepaklusti jam – irgi charakterio , mokėjimo valdytis požymis , nors ir sakoma – charakterio kišenėje nepaslėpsi .
Galima pateikti keletą patarimų .
Jeigu jūs ūmus , pabandykite kasdien bet kuriuo momentu atlikti susivaldančio žmogaus vaidmenį . Tai atliekant reikia prisiverti į nemalonius dalykus ramiai reaguoti ne tik išoriškai , bet ir viduje .
Kai kam patarimas pasirodys nemalonus . Vadinasi , reikia vaidinti kaip aktoriui scenoje ? Tačiau dar Platonas sakė : „ O koks malonus gali būti žmogus , kai jis moka būti pats savimi “.
Tiesa , vaidinti gerą žmogų asocijuojasi su veidmainiauti . Bet reikia prisiminti nepaprastus mūsų psichikos dėsnius . Taip „ vadinant “ ima veikti „ grįžtamasis ryšys “, ir žmogus nejučiomis persikūnija į tą , kurio vaidmenį vaidino . Ilgai treniruojantis dvasinis grimas
, ir charakteris keičiasi . Galiausiai pradeda veikti savitaigos efektas , savijauta tarsi susireguliuoja . Bet , žinoma , imtis metodo būtina visiškai nuoširdžiai ir įsitikinus jo veiksmingumu .
Taip , pačiam reguliuoti savijautą įmanoma . Pabandykite patys . Įsitikinsite , jog net subtiliausi mūsų psichikos mechanizmai yra savivaldžiai . Beje , šitai patvirtina ir teatro patirtis : artistai jiems visai nelinksmomis dienomis gali išeiti į sceną vaidinti komiškus veikėjus .
Taigi kiekvienas žmogus , ketinantis savo kūrybines galimybes atiduoti visuomenės naudai , turi atidžiai ištirti save , išmanyti silpnąsias ir stipriąsias savybes , kad kuo efektyviau galėtų pataisyti ir „ pagerinti “ savąjį „ Aš “. O šis „ Aš “ Didžiulis ir įvairiapusis .
„ Kiekvienas žmogus – ištisas pasaulis , kuris su juo gimsta ir su juo miršta . Po kiekvienu kapo akmeniu guli pasaulio istorija “, – rašė Gėtė .
Šiuolaikinis mokslas žmogaus dispozicijas pateikia ištisą savianalizės būdų ir priemonių arsenalą . Tačiau jais naudotis turi pats žmogus , kadangi niekas – nei gydytojas , nei psichologas , nei koks kitas „ žmogaus sielos inžinierius “ negali įsiskverbti į slapčiausius mūsų „ Aš “ kampelius , daugelį metų diena dienon šį „ Aš “stebėti ir studijuoti .
Pratimas vystyti mastymo jėgai . Sveikatingumas
7
.
Kai dirbame vaizduote **( hipnozės savybė*** ) , tada tobuliname dešinio smegenų pusrutulio intelektas .Kai nagrinėjame naujas sampratas ( suprantame kažką nauja ) , tada tobuliname kairio smegenų pusrutulio intelektą .
——————————————————————–
**vaizduote. Turiu žmoną pedagogę ji pasakė , kad tie , kurie mokosi mokymuisi naudoja regos ir klausos vaizduotes .
Hipnozė susideda iš transo , vaizduotės ir įdirbio , o kai tai neatsiejama sudaro didžiulę varomają jėgą .
Aš ir vaizduotė .
20 metų treniravausi tam tikra vaizduote . Parašiau tris knygas su malonumu jas pateiksiu žodinėmis mintimis ( telepatiškai ) . Dabar jau žinau , kad tai buvo ir yra hipnozė . Tai patvirtina knyga „ Mokykimės hipnozės “ autoriai Dirk Revenstorf/ Reinhold Zeyer . Ir dabar būdamas parapsichologijos aukštumose atradau , kad vaizduotė tapo dar didesnis atradimas : telepatija ( ir „ vertėjas “ į kitas kalbas ) , tai žodinių minčių vaizduotė , tad pasitelkęs žodines mintis sakomas per nuotolį ( telepatiją ) apginiau disertaciją Lietuvos parapsichologų asociacijos mokslų taryboje . Gavau parapsichologijos mokslų daktaro laipsnį . Ir tik su „ vertėju “ ( taip pat žodinių minčių vaizduote ir sferoje vaizduote kartu ) kalbuosi su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir vakarų Europa įvairiomis temomis . Pastebėkite Mūsų kalbos skirtingos .
Psichotroninis ginklas – bioenergetikas operetorius ( pojučių ir psichinių idėjų atlikėjas – generatorius ) . Jų darbe vykdant tiesioginį pojūtį naudojama sferinė ( sferos ) vaizduotė ( kitaip astralas ) .
Komandinė paieška – darant kitiems kryptingas mintis paieškos metu , kai dirbame su žemėlapiu ar norime žinių iš kitų žmonių ar kompiuterių naudojama ir žodinių minčių ir sferinė vaizduotė .
Ar vaizduotė yra hipnozė ? Taip ji yra hipnozėje , ir nuo hipnozės neatsiejama .
*** hipnozės savybė . Pasekime žodžiais “ … ši hipnozės savybė … “ , hipnozės sugestijos nenagrinėju .
Kiekviena hipnozė yra ir autohipnozė ( knygos “ Mokykimės hipnozės “ viršelio antraštė ) .
Žodį “ hipnozė “ ėmė vartoti anglų gydytojas James Braid 1850 metais . Žodis kilęs iš graikų kalbos žodžio “ hypnos “ , kuris reiškia miegą ( taip skaitant knygą “ Mokykimės hipnozės “ ( 19 puslapis . 2000 metai . Autoriai Dirk Revenstorf / Reinhold Zeyer . ) atidžiau nagrinėdami turime žodį “ miegą – hipnozę “ , o ne “ miegą – miegą “ ) .
Oskaras Fogtas apie 1900 metus savo hipnozės studijų metu atliko stebėjimus ir nustatė , jog pakankamai išsilavinę asmenys sugeba patys įsiteigtį rimties būvį ( “ Autogeninė treniruotė ir sveikata “ ( 5 puslapis . 1983 metai . Autorė Gizela Eberlein )) t. Y. sukelti autohipnozę . Taip susitelkęs savyje žmogus gali pats sau paskirti užduotį . Tai jau ne sugestija iš šalies , kaip hipnozės atveju , o savęs veikimas – savitaiga . Ši hipnozės savybė ir tapo autogeninės treniruotės plėtojimo pagrindu .
Jums LPA nusiustos knygos : pirma , antra , trečia dabar jau esančios knygoje “ Tu ir hipnozė – tobulinkime intelektą “ yra naudingos , tinkamos . Mes visąlaik būname hipnozėje , nes įvaldome pagal Oskarą Fogtą tai : “ … ši hipnozės savybė … “ .
Pasitelkiu paragrafą 6.6 Užbėkime ateičiai už akių ( knyga “ Mokykimės hipnozės “ , autoriai Dirk Revenstorf / Reinhold Zeyer , 2000 metai , 85 pusl. )- knygas pagal tai ir parašiau :
“ Savotiškai žavi įsitikinimas , jog esi tas , kuo nori būti , ir gali tai , ką nori galėti . Šiuo tvirtu įsitikinimu galima pasinaudoti hipnozėje ir toliau hipnozėje ( tuo tarpu tai bus hipnozė – joga arba autohipnozė – joga ) tokiu būdu užbėgti už akių būsimam patyrimui , tarsi nutiesti kelią viduje . Atlikdami įsivaizdavimo pratimą ( pateikėme jį kitam hipnotizuojant ) nutieskite kelią praktiniam įgyvendinimui . Išbandykite
paprastu pratimu : “ kelio tiesimas “ . Patogiai įsitaisykite . Pajuskite , kaip jūsų kūnas grimzta į krėslą , kaip įkvepiate ir iškvepiate orą . Galite žiūrėti į raides ir skaityti toliau , galite girdėti aplinkinius garus . Kai matote žodžius ir skaitote , jūsų akys juda nevalingai , prasmę suvokiate be sąmoningų pastangų . Skaitydami toliau pastebėsite , ar jau pradedate atsipalaiduoti .
Įsivaizduokite ką nors , ką darysite po poros minučių . Kažką labai konkretaus . Įsivaizduokite su visomis smulkmenomis , pavyzdžiui , kaip atsistojate , einate prie lango , atidarote jį ir įkvepiate kelis gaivaus oro gurkšnius . Nuosekliai įsivaizduokite , kaip tai darote . Užsimerkite ir detaliai pakartokite visus veiksmus : įsivaizduokite , kaip judate , kaip liečiate daiktus , kaip jie reaguoja į lietimą . Po to atsimerkite ir iš tikrųjų atlikite tą veiksmą . Įsitikinsite , jog bus lengva .
8
Jei veiksmą su visomis smulkmenomis pirma atliekate vaizduotėje , tai taip pasiruošus daug lengviau jį atlikti realybėje .
Kai kurie žmonės po to pajunta net kažkokią trauką atlikti šį veiksmą .
Norėdami pasinaudoti “ kelio tiesimo “ pratimu , sugalvokite sau tinkamus situacijų pavyzdžius ( pvz . : eikite prie durų , atidarykite ir vėl jas uždarykite , kam nors paskambinkite , padarykite ką nors konkretaus , įvairi vaizduotė , įvairios hipnozės ir t . t . ) .
Pamatysite , jog vos pradėję aprašytu būdu ką nors iš anksto įsivaizduoti , nevalingai pereisite į lengvo transo būseną . Dar atkreipkite dėmesį į tai , kad jūsų įsivaizduojamas veiksmas baigtųsi kuo nors maloniu ( pvz . : suvalgote šokolado plytelę , užsidegate cigarėtę , einate pasivaikščioti , išgeriate taurę vyno ar klausotės muzikos ir t . t . ) . Tai paskatins vidinį nusiteikimą atlikti šį veiksmą . Pasinaudokime tuo .
——————————————————————-
Hipnozė . Apimam širdį ir protą
Šaulinio vienuolyno vienuolio Lo Vanom eilėraštis .
Tūkstančio Būdų pilį užsiiminėju koviniais menais , ir naktinės žvaigždės dega mano rankose . Priešais girdžiu vienuolio juoką , kad pratime pasiekė tobulumo , žingsnis po žingsnio nuo dažnai daromų vienuolių iškvėpimų apgirtęs esu . Išsilaisvinu nuo geležinių grandinių skambesio , ir vienuoliai – kariai gali pakilti šokdami . Prakaito drėgnumas varva , maitindamas pėdas , kruvinas prakaitas lašais drėkina žemę . Didviriai , didingi ir tūkstančių senumo , jie žinojo treniruotės sunkumą „ APIMAM ŠIRDĮ IR PROTĄ “.
Pagrinde šito penkių eilučių eilėraščio galima daryti išvadą , kad tais laikais vienuoliai tūkstančių Būdų pilį , darydami savo ci – gun ( hipnozės ) pratimus , nebijojo nei sunkumų ,nei nuovargio, prie fakelų šviesos trumpino naktį . Ir prakaitas liejos per jų nugaras . Toks veržimosi sunkumų paveikslas pas užsiiminėjančius vienuolius .
Šis pratimas , kaip suprantame buvo daromas , ir mintimis , ir panaudojant fizinę jėgą . Dabar tilslinga jį parašyti remiantis ilgalaikėmis hipnozės praktikomis . Šis hipnozės savybės pratimas reikalingas kiekvienam , kuris nori įsisavinti nemedicininį savęs pačio gydimą ir atskleisti visus parapsichologinius gebėjimus . Be abejo pilnam savęs suvokimui reikalinga daug didesnė įvairovė hipnozės pobūdžio pratimų , jie pateikiami konsultacijų metu …
Pratimo įvaldymas toks :
– pirmiausia mokomės pasiekti transą . Tai įkvėpimas – iškvėpimas – pauzė . Ilgiau pakvėpavus pastebėsime , kad patirsime dar didesnį transą pauzės momente . Rimtis yra išorinė laisvė ( įvaizdis ) , o transo būsena padeda atgauti vidinę laisvę , ramybę , atsiriboti nuo nemalonių dalykų , ir rasti tinkamus sprendimus .
Antra išsivaizduojame pratimo dalį ar visą pratimą su visomis smulkmenomis . Turint transą ir vaizduotę seka darbas . Daroma tik vaizduotėje ( arba išsivaizduojant prieš save save , kai darome fiziškai ) rimtai ir koncentruotai – tai yra hipnozė (hipnozės savybė ) .
9
Kad galėtume pratime įsivaizduoti energijos kamuoliuką būtų toks vaizdinys :
– saulėta šilta žiemos diena atodrėkis . Pasimėtome sniego gniūžtėmis ir įbėgame į kambarį . Pastebime , kad iškarto įbėgę į kambarį jaučiamės energingi , tai , kaip tik šis pojūtis mums reikalingas mažam kamuoliukui ( toliau pratime energijos kamuoliukas ) , kuris bus naudojamas įdirbinėjant pratimą .
Turime transą . Ir , kad pradėtume išsivaizduoti ir po to galėtume dirbti ( atlikti tai ) sakome sau , kad žinome oro funkciją mūsų organizmui . Toliau seka apmastimas ir darbas koncentruota vaizduote – savitaiga ( hipnozės savybe ) :
1. Įkvepiame orą per nosį , ir orą svimone sukaupiame į energijos kamuoliuką žemiau bambos 5 cm . Trumpam fiksuojame .
2. Energijos kamuoliukas pakyla stuburu į viršugalvį . Trumpam fiksuojame .
3. Energijos kamuoliukas leidžiasi žemyn per stuburą iki dubens , ir išsiskirdamas į du energijos kamuoliukus pasiekia kojų pėdų centrus . Kojų pėdų centruose kamuoliukai . Trumpam fiksuojame .
4. Energijos kamuoliukai pereina per kojas į viršų , ir tampa vienu energijos kamuoliu pilve ( žemiau bambos 5 cm ) . Trumpam fiksuojame .
5. Energijos kamuoliukas apačioje pereina į uodegikaulį . Trumpam fiksuojame .
6. Energijos
viršuje pasiekia krūtinės vidurį . Trumpam fiksuojame .
7. Energijos kamuoliukas apačioje uždaro dubenį plačiai išsiskleisdamas dubens apačioje . Trumpam fiksuojame .
8. Energijos kamuoliukas apačioje plačiai išsiskleidžia į abi pėdas . Trumpam fiksuojame .
9. Energijos kamuoliukas viršuje pasiekia viršugalvį plačiai išsiskleisdamas . Trumpam fiksuojame .
Dabar dirbsime pratimo dalį su vaizduotėje sulenktomis rankomis tris kartus . Pabaigdami 13 – tą dalį grįžtame vėl prie 9 – tos , taip tris kartus .
10. Energijos kamuoliukas apačioje pilve žemiau bambos 5 cm . Trumpam fiksuojame .
11. Energijos kamuoliukas viršuje viršugalvyje . Trumpam fiksuojame .
12. Energijos kamuoliukas apačioje krūtinės viduryje . Trumpam fiksuojame .
13. Energijos kamuoliukai pereina per vaizduotėje alkūnėse sulenktas rankas , ir jaučiame juos plaštakų centruose iš viršaus plaštakų . Dabar vaizduotėje nuo plaštakų iki alkūnių sulenktas rankas sukame vaizduotėje „ kometų “greičiu ( vieną ratą į kairę ir tris į dešinę ) . Per pirštus iš energijos kamuoliukų sklinda didelis nenutrūkstamas energijos srautas į erdvę ir sukamuoju momentu ir po jo . Tai trumpam fiksuojame . Čia pradedame jausti sunkius svorius rankų riešuose , ant kojų pėdų , ant liemens , ant galvos geležinį šalmą ( tai taip pat savimonė ) . Toliau darant kitus punktus svorius taip pat jausime . Tai fiksuojame ilgam .