Hipnozė telepatija okultizmas
5 (100%) 1 vote

Hipnozė telepatija okultizmas

112131



Hipnozė – senas reiškinys. Manoma, kad ją naudojo dar senovės šumerai 4000 m.pr.m.e.,tačiau tikroji hipnozės prigimtis, kaip ji veikia, iki galo neišsiaiškinta dar ir šiandien. Taigi hipnozė – tikroviška, normali būsena, kuriai charakteringa: intensyvi koncentracija (išorinių dirgiklių nebejautimas), raumenų atpalaidavimas bei aukštas įtaigos laipsnis.

Hipnozė yra gimininga miegui būsena, tarpinė grandis tarp miego ir budėjimo. Išmatavus smegenų skleidžiamas bangas hercais matyti, kad natūralioje miego būsenoje jų dažnis mažesnis nei 8 hercai, 8-12 hercų priskiriama hipnozės poveikiui, o nuo 13 hercų prasideda aktyvi smegenų veikla. Užhipnotizuotieji žmonės nepraranda valios, panorėją sensą gali nutraukti. Hipnozės metu sąmonė išlieka budri, žmogus žino, ką sako ir daro. Paciento negalima priversti elgtis priešingai jo norams,moraliniams įsitikinimams, todėl duomenys, gaunami hipnozės metu nelaikomi itin rimtais. Hipnozė negali leisti žmonėms įvykdyti neįmanomus jėgos demonstravimus, ištvermę ar sensorinių pojūčių aštrumą daugiau, nei tas gali būti padaryta nesant užhipnotizuotam. 1958 rugsėjo mėn. Amerikos Medicinos Psichinės sveikatos asociacija paskelbė hipnozę nepavojinga praktika be jokių kenksmingų pašalinių efektų. Iki šių laikų hipnozė nieko rimtai netraumavo, vienintelį pavojų kelia savamoksliai “hipnotizuotojai” bei kai kurios religinės organizacijos, kartais neteisingai ją interpretuojančios.

Kiekvieno žmogaus reakcija į hipnozę yra individuali ir nepriklauso nuo hipnotizuojančiojo charakteristikų. Hipnozės seansai gali vykti skirtingiausiose vietose. Demonstracinių salių hipnotizuotojai dažnai dirba baruose ar klubuose. Jų bandomieji žmonės, pasiduodantys masinei nuotaikai. Klinikinių hipnozių klientai dažniausiai žmonės su problemomis, girdėję, kad hipnoterapija padeda numalšinti skausmą ar nugali kažkokį prisirišimą, įprotį. Treti iš hipnozės tikisi, kad ši sugražins slopinamus seksualinio piknau-džiavimo, praeitų gyvenimų prisiminimus ar kažkokias mistines galias.

Yra trys žmonių tipai, kurie negali būti užhipnotizuojami: psichiniai ligoniai, žmonės su žemu intelekto rodikliu bei žmonės, kurie iš tiesų nenori būti užhipnotizuojami. Keletas bandymų taip pat parodė, kad užhipnotizuotumas nesusijęs su individualiomis charakteristikomis, tokiomis kaip patiklumas, isterija, psichopataloginiai ypatumai, agresyvumas, nuolankumas ar socialinė nuomonė. Kad pavyktų hipnozė, būtinas šių trijų sąlygų įvykdymas: žmogus turi būti hipnotizuojamas, susikoncentravęs dalyvauti procese ir pilnai išnaudoti savo vaizduotę. Hipnotizuojant naudojami du esminiai įteigimo būdai – tiesioginis ir netiesioginis.

Vieni žmonės labiau pasiduoda hipnozei, nei kiti, nors mokslininkai dar neištyrė kodėl. Kad išmatuoti hipnozės gilumą, 1950 m. buvo išrasta vadinamoji Stenfordo skalė, kuri naudojama iki šiandien. Skalė susideda iš 12 pakopų. 0 vertinami tie, kurie visiškai nepasiduoda užhipnotizuojami, 12 – maksimalus laipsnis. Daugeliui žmonių ši skalė svyruoja nuo 5 iki 7,95% populiacijos pagal šią skalę įvertinami bent 1. Žmogaus sugebėjimas pasiduoti hipnozei labiau pastovus suaugusiam nei vaikui. Polinkis į hipnozę turi paveldėjimo bruožų.

Hipnozės nauda. Amerikos psichologų asociacija yra patvirtinusi hipnozę, kaip papildomą nutukimo gydymo procedūrą. Deja, nors ir stengiamasi, ji nepajėgi pagydyti nuo narkomanijos, alkoholizmo ir rūkymo. 1996 m. JAV Nacionalinis sveikatos institutas nutarė, kad hipnozė yra efektyvi skausmo numalšinimo priemonė sergantiems vėžiu ir kitais chroniškais susirgimas. Nustatyta, kad panaudojus hipnozinę įtaigą, 75% žmonių sumažėjo skausmo jutimas. Hipnozės metu galima lengviau pasiekti pasąmonę ir pakoreguoti bei pašalinti neteisingas nuostatas, baimių priežastis. Pastebėta, kad taikant psichoterapiją kartu su hipnoze (šalinant stresui, impotencijai, virškinimo, šlapimo sistemos ligoms, nervingumui, nemigai, depresijai, kalbos sutrikimams, dalinai priklausomybei nuo alkoholio, nikotino, psichotropinių medžiagų, taip pat viršsvorio koregavimui ir pan.) rezultatai buvo 70% geresni, nei tokio pat gydymo, tik be hipnozės.Nustatyta, jog prieš operaciją pritaikyta hipnozė sumažina ligonio baimę ir nerimą, o po operacijos šis terapijos būdas padeda geriau gyti žaizdoms, daug rečiau pasitaiko pooperacinių komplikacijų. Tai geras būdas stiprinti nusilpusią organizmo imuninę sistemą.Kartais hipnozė panaudojama, kad padėti nusikaltimų aukoms prisiminti nusikaltimų aukoms prisiminti nusikaltimų detales, tašiau tokia praktika retai taikoma dėl dviejų priežaščių: pakartotinai neigiami nemalonių prisiminimų potyriai gali dar labiau pakenkti nusikaltimų aukoms; antra priežastis – gautieji duomenys nėra visiškai patikimi dėl vadinamojo “klaidinančio atminties sindromo”. Nors hipnozė ir laikoma nepavojinga, visgi gydytojai netoleruoja nekvalifikuoto jos taikymo, kaip ir bet kurio kito, galinčio turėti įtakos sveikatai, gydymo metodo.

Telepatija – tai minčių perdavimas bei priėmimas per atstumą, nenaudojant jokių verbalinių ar neverbalinių išraiškos priemonių,taip pat žinojimas, kas

vyksta su tuo žmogumi, su kuriuo kontaktuojama, tai psichinė galimybė, peržengianti įprastas žmogaus jutimų diapozono ribas.

Sunku nustatyti telepatijos ištakas, tačiau jos pradžia priimta laikyti 1930-uosius metus, kai buvo atliekami pirmieji moksliniai bandymai su aiškiaregiais ir išleistos pirmosios knygos šia tematika. JAV yra keletas tyrimo ir mokymo centrų, kur ir po šiai dienai tiriami paranormalūs reiškiniai – tai Anomalinių Reiškinių Tyrimų laboratorija Prinstono universitete Niu Džersyje, taip pat Parapsichologijos Institutas Dareme, Šiaurės Karolinoje.

Paprastai tariant telepatija- tai gyvo organizmo skleidžiamų fizinių laukų elektromagnetinis spinduliavimas. Egzistuoja ir priešinga nuomonė, kad gyvas organizmas skleidžia tam tikrą energiją, kurios neįmanoma užfiksuoti turimais fizikiniais prietaisais, o tą energiją gali jausti tik gyvas organizmas. Vieno žmogaus smegenys veikia kito žmogaus smegenis, o šio priima siųstus signalus. Čia galimi trys paaiškinimų variantai:

1. Žmogaus smegenys kaip ir bet kuri kita fizikinė – cheminė strūktūra, sudaryta iš atomų ir elektronų, gali skleisti elektromagnetines bangas. Šias bangas priima kito žmogaus smegenys.

2. Žmogaus smegenys skleidžia nežinomos formos materiją, kurią gali aptikti prietaisai. Kadangi šita materija nežinoma, tai nežinomi ir prietaisai, kurie galėtų ją užregistruoti.

3. Žmogaus smegenys skleidžia tokią materiją, kurios jokie prietaisai negali aptikti. Ši ypatinga materija veikia tik žmogaus smegenis.

Telepatija yra visiškai svetima gamtos mokslams, jų metodams bei idėjoms, būtent todėl ši sena kaip pasaulis veikla išsaugojo būdingą magijos charakterį.

Telepatiniai sapnai

Sapnai, kurių niekaip negalima paaiškinti konkretaus žmogaus (sapnuojančiojo) patyrimu, aplinkoje bei to žmogaus organizme vykstančiais gyvybiniais procesais. Telepatiniai sapnai – tai tokie sapnai, kurių susidarymo pagrindas yra telepatijos reiškinys, t.y. sapnuojant pasąmonė fiksuoja kryptingas arba atsitiktines kito žmogaus ar vėlės mintis.

Telepatinio bendravimo schema yra tokia:

Siųstuvas (1 sąmonė) siunčia super aukšto dažnio bangas (mintis) imtuvui (2 sąmonė).

Taigi tai tiesioginis procesas, kurio metu siunčiama informacija nenaudojant moduliacijos (siunčiamos bangos dažnio keitimo) todėl ir priimama informacija be detekcijos. Tokiu būdu informacija yra neiškraipoma.

Vienas garsiausių sapnų tyrinėtojų, Bruklino Maimondo ligoninės psichiatras po ilgų tyrinėjimų bei eksperimentų įrodė, jog telepatijos būdu į sapnus įmanoma įterpti kitų žmonių mintis, vaizdinius, išgyvenimus. Tik telepatija galima paaiškinti sapnus, kuriuose regimi tuo pat metu kitur vykstantys įvykiai bei bendravimas su mirusiaisiais.

Anot M. Ulmano, “Kai žmogus užmiega, jo asmenybė tarytum išnyksta, išsilieja didžiuliame bendros pasąmonės okeane, dalyvauja kolektyviniame gyvenime, todėl ir įsileidžia sapnų forma į sąmonę svetimus potyrius”.

Telepatijos reiškinys yra pagrįstas minties materialumu. Mokslas kol kas negali įrodyti minties materialumo, nors tuo abejoti visiškai nėra pagrindo.

Minties materialumą patvirtina ir įvairūs, burtai, kerėjimai, užkalbėjimai, gydymas per atstumą ir pan. Šių procesų metu yra perduodamas kryptingas stiprus energetinis poveikis, paveikiantis žmogaus ar gyvulio fizinę ir/ar psichinę būseną.

Dabar detaliau panagrinėkime telepatinių sapnų susidarymo mechanizmą, kuris yra gana paprastas: vienas žmogus sąmoningai arba nesąmoningai pagalvoja apie kitą žmogų, tuomet pirmojo mintys patenka į antrojo pasąmonę, kurios miegant ir „išlenda“ sapno pavidalu.

Pagal tokį scenarijų dažniausiai sapnuojami sapnai, kurie nuspėja arba išpranašauja netikėtą kito žmogaus atvykimą, skambutį, laišką ir pan., t.y. žmogus susapnuoja pažįstamą žmogų, kurio tarkim seniai nematė, ir ateinančią dieną su juo susitinka. Kai kurie žmonės, turintys stipresnių telepatinių sugebėjimų, sugeba pagauti sąmoningai arba nesąmoningai siunčiamą signalą ir būdravimo, t.y. sąmoningoje, būsenoje.

Daugiausia telepatinių sapnų pasitaiko bendravimo su mirusiaisiais tema. Štai pavyzdys:

1966 m. liepos 23 d., karštą šeštadienį, apie 16 val. į Nemuną maudytis nuėjo Seredžiaus gyventoja 32 metų amžiaus siuvėja Ona Partikaitė. Su savimi ji nusivedė ir brolio Kazimiero aštuonmetę dukrelę Genutę. Maudėsi jos Nemuno pakrašty, ties Pieštvės intaku.

Mažoji nemokėjo plaukti, tad Ona ją mokino – laikydama šią už rankučių, pati ėjo atbula tolyn nuo kranto. O mažoji Genutė, įsikibusi rankos, bandė plaukti, linksmai plakdama vandenį kojomis. Taip einant Ona staiga smuktelėjo į gilią duobę ir netikėtai gurkštelėjusi vandens užspringo. Nors ji ir mokėjo plaukti, bet, matyt, išsigando ir pradėjo skęsti. Sukaupusi jėgas, ji stumtelėjo mažąją kranto link, o pati, dar įtraukusi į plaučius vandens, nugrimzdo į dugną. Atsitiktinai krante buvę mokiniai mažąją ištraukė ir ėmė gaivinti. Tik ją atgaivinę susizgribo, kad nėra krante didžiosios. Patys pabandė ieškoti, bet nieko nerado.Tada pavakary buvo iškviestas naras. Bet ir jis, pusantros valandos prasiplūkęs, skenduolės neaptiko. Žinia apie nelaimę greit pasklido mistelyje.

Ir štai liepos 23-24 naktį skenduolė prisisapnavo dviems
pažįstamiems: kaimynui Steponavičiui ir savo gerai draugei Ramutei Agurkienei:

– Ateikite manęs ieškoti prie Lekečinsko,- pasakė ji sapne Steponavičiui.- Tenai aš jūsų lauksiu.

Maždaug tą patį skenduolė pasakė sapne ir Ramutei Agurkienei.

– Manęs ieško paskendimo duobėj. Bet ten manęs nėra. Rytoj apie pietus mane suras ties Lekečinsku.

…Nemunu praplaukė botas. Jis sujudino vandenį, sukėlė vilnis, ir bangos išnešė į krantą skenduolės kūną.

Taigi telepatinių sapnų susidaryno mechanizmas remiasi telepatijos reiškiniu.

Žinant telepatinių sapnų susidarymo mechanizmą galima jį įvairiai panaudoti praktikoje, pavyzdžiui, sąmoningai perduoti tam tikrą informaciją konkrečiam asmeniui, susisiekti su vėlėmis ir pan.

Transtelepatiniai sapnai

Tai kur kas sudėtingesni, įdomesni bei paslaptingesni sapnai. Šių sapnų taip pat niekaip negalima paaiškinti konkretaus žmogaus (sapnuojančiojo) patyrimu, aplinkoje bei to žmogaus organizme vykstančiais gyvybiniais procesais. Tai tokie sapnai, kuriuose regimi įvykiai, išsipildantys arba greitai arba po gana ilgo laikotarpio ir visuomet tiksliai atkartojantys ateities įvykius. Šie sapnai dažniausiai būna aktualūs tam tikrai didesniai ar mažesniai visuomeninei grupei (kaimas, gyvenvietė, miestas, regionas, valstybė ar net žmonija), nors būna ir liečiančių tam tikrą konkretų asmenį.

Kadangi šių sapnų susidarymo mechanizmas yra labai sudėtingas, iš pradžių panadrinėkime keletą pavyzdžių.

Tokio tipo pranašingo sapno pavyzdžiu gali būti jau klasikiniu tapęs sapnas apie Anglijoje 1966 metais įvykusią tragediją:

1966 metų spalio 21 dieną įvyko viena tragiškiausių mūsų amžiaus katastrofų. Anglijoje, Velso provincijoje, nuo kalno, stūksančio prie Aberfano kaimo, nuslinko pusė milijono tonų anglių šlako ir palaidojo 144 žmones, tarp kurių buvo 116 kaimo mokyklos mokinių. Vėliau trys laikraščiai, atlikę tyrimą, Išsiaiškino, kad beveik du šimtai žmonių nujautė nelaimę. Jie sapnavo pranašingus sapnus, matė regėjimus, jautė įtampą ar liūdesį daug anksčiau, negu atėjo nelaimės diena.

Viena iš tų dviejų šimtų aiškiaregių buvo devynmetė Erilė Mėja Džons, gyvenusi Aberfane ir lankiusi Pentglaso pradinę mokyklą, stovėjusią pačioje kalno pappėdėje. Prieš dvi savaites mergaitė buvo pasakiusi motinai: “Mamyt, aš tau papasakosiu savo sapną. Sapnavau, kad nuėjau į mokyklą, tačiau jos nebebuvo. Ją užklojo kažkokia juoduma… Bet aš nebijau mirti, nes ten bus Džunė ir Piteris…”.

Panašių sapnų užrašyta daug. Prieš parą vietinė telefonistė susapnavo telefono būdelėje klykiantį vaiką bei kitą vaiką, ėjusį artyn, o iš paskos riedėjo “juoda, banguojanti masė”. Kiti žmonės sapnavo “kažką juoda… kažkokį nykų juodumą… šimtus juodų arklių, griausmingai lekiančių šlaitu žemyn”.

Vyriškį, gyvenantį Kente, kelios dienos prieš įvykį apėmė keista niūri nuotaika: “Penktadienį atsitiks baisus dalykas, susijęs su mirtimi”. Visą savaitę jis buvo prislėgtas, o penktadienį atėjęs į kontorą, pasakė: “Tai atsitiks šiandien”.

Po kelių minučių šlakas, kurį suvertė ant kalno Anglijos vyriausybė, ėmė dundėti, paskui griuvo ant kaimo, triuškindamas namus ir vienkiemius, sunaikindamas dvi mokyklas – viena iš jų ir buvo Pentglaso pradinė mokykla. Tarp žuvusių vaikų rasta ir Erilė Mėja Džons. Po trijų dienų per masines laidotuves žuvę vaikai buvo palaidoti bendrame kape, Erilę Mėją Džons paguldė tarp klasės draugų – Piterio ir Džunės…



Iki šiol nepamiršta 18 amžiaus amerikiečio Roberto Moriso tragiška ir šiek tiek juokinga (pro ašaras) istorija. Jis susapnavo, kad buvo užmuštas patrankos sviediniu, iššautu iš svetimo laivo jo paties garbei. Netrukus Morisas iš tikrųjų turėjo aplankyti svetimos šalies laivą. Nutaręs, kad geriau negundyti likimo, Morisas bandė atšaukti vizitą, bet to diplomatinis etiketas neleido. Tuomet jis paprašė laivo kapitono nesaliutuoti patrankomis, kol svečio valtis nenuplauks per saugų atstumą. Sutarė… Pakeldamas ranką kapitonas privalėjo duoti ženklą patrankininkams. Tačiau įkyri musė ėmė suktis apie kapitono nosį. Šis nesąmoningai mostelėjo ranka, jį vydamas. Artileristai, akylai sekę jo judesius, priglaudė deglus prie parako. Driokstelėjo šūviai. Vienas sviedinys pasiekė dar nenutolusią valtį ir sužeidė Morisui petį. Po dienos amerikietis mirė nuo kraujo uškrėtimo.Ir dar vienas visiems gerai žinomas JAV prezidento A. Linkolno pranašingas sapnas.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 2219 žodžiai iš 4359 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.