Hitlerio stalino ir musolinio veikla ir jos paseklmes
5 (100%) 1 vote

Hitlerio stalino ir musolinio veikla ir jos paseklmes

Šią temą aš pasirinkau neatsitiktinai. Visų pirma aš pats norėjau kuo daugiau sužinoti apie šias garsias, visiems žmonėms gerai žinomas asmenybes, turėjusias didelę įtaką istorijai bei jos raidai. Jų veikla, žygdarbiai ir nuosmukiai, klaidos ir pasiekimai yra plačiai žinomi visame pasaulyje. Vieni juos dievina, kiti atvirkščiai – nekenčia, tačiau manau ,kad visi jie sutiktų, jog šie asmenys turėjo tikrai didelę istorinę reikšmę. Todėl man buvo įdomu ne tik sužinoti, bet ir įvertinti jų veiklą, pažiūrėti į jos pasekmes, pažvelgti į šias asmenybes giliau bei suprasti daugiau nei yra parašyta knygose ir enciklopedijose. Istorija šių asmenybių niekada neužmirš: jas žinojo mano seneliai – žinos ir mano anūkai.

Istorijos raidoje žymių asmenybių buvo ir daugiau, bet vienos iš ryškiausių ( o gal net ir ryškiausios ) yra būtent šios. Be to šios asmenybės yra labai susijusios tarpusavyje ir aš jas apibūdindamas stengsiuosi remtis ne tik knygų ir enciklopedijų medžiaga, bet ir savo patirtimi.

ADOLFAS HITLERIS

(1889-1945)

Tai žmogus labiausiai sukrėtęs 20-ąjį amžių. Nei vienas kitas žmogus nepražudė tiek gyvybių ir nesukėlė sau tokios didelės neapykantos, kaip nacių fiureris. Nepaisant to jis sugebėjo daugeliui sukelti susižavėjimą ir sužadinti viltį, t.y., milijonams tapti dievu. Tiems, kurie jam liko ištikimi, jis didvyris, o likusiems – pamišęs politinis ir karinis avantiūristas, negailestingas žmogus, piktybinis žmogžudys, kurio neįmanoma pateisinti. Taigi visi žmonės skirstosi į dvi opozicines grupes: tuos, kurie jį gerbia ir myli bei tuos, kurie jo nekenčia, nes mano, jog jo egzistencija atnešė pasauliui tik žalą.

Hitlerio tėvai buvo kilę iš Valdfyrtelio apylinkės Austrijoje. Jis blogai sutarė su tėvu, kuris buvo diktatoriškų užmojų žmogus, tačiau mylėjo savo motiną, kuri buvo ramaus ir švelnaus charakterio moteris. Jo motina buvo netekėjusi, o jis buvo užregistruotas Aloizo Šilkgruberio pavarde, kaip “nesantuokinis “ vaikas. Jo tėvo asmenybė nebuvo nustatyta. Kai Aloizui buvo penkeri metai jo motiną vedė J.Georgas Chidleris. Po penkerių metų jo motina mirė, o jis pats buvo paliktas auklėti patėvio broliui Johanui Nepomukui. Ten gyventi Hitleriui nepatiko ir sulaukęs 13-os metų jis pabėgo į Vieną, kur dirbo batsiuviu, o po to stojo tarnauti į pasienio apsaugą. Jis buvo darbštus ir todėl sulaukęs 24-ių metų tapo inspektoriumi.

Hitlerio pavardę jis gavo kai jį įsisūnijo jį išauklėjęs žmogus J.Nepomukas Chidleris neturėjęs sūnaus.Su tėvu Adolfas sutarė prastai, nes šis reikalavo aklo paklusnumo. Jo šeima persikraustė į Vokietiją. Ten jis gerai mokėsi bei turėdamas gerą balsą dainavo bažnytiniame chore vienuolyne, kurio herbas beje buvo svastika.Adolfas turėjo daug draugų, buvo šiek tiek triukšmingas bei jau nuo mokyklos laikų mėgo kitiems vadovauti. Jam patiko skaityti knygas ir vienoje iš jų perskaitęs, jog skausmo neparodymas yra vyriškumo požymis, nusprendė būti vyru. Tėvui jį mušant jis neišleido nei garso ir nuo to laiko tėvas jo nepalietė. Nuo mažumos Hitleris buvo savimi pasitikintis, maištingo charakterio žmogus. Turėdamas tvirtą valią tarp draugų visada išlikdavo lyderiu.Tačiau kartu jis buvo tingus, ramus fanatikas, nepajėgus kruopščiam darbui, tačiau jau nuo dabar pasireiškė jo gabumai piešimui. Baigęs mokyklą Hitleris išvyksta į Vieną, kur kelis kartus nesėkmingai bando stoti į architektūros mokyklą.Tada jis susižavi politiką, bet nepamiršta ir kito savo hobio – piešimo. Jo darbai techniškai buvo gana aukšto lygio, ypač kaip žmogaus be aukštojo išsilavinimo. Šį gyvenimo etapą jis praleidžia prieglaudoje, nes neturėjo pinigų, o norėdamas pagerinti savo materialinę padėtį pardavinėjo savo piešinius, tačiau juos nelabai pirko. Prieglaudoje jis įsigijo daug draugų, kurie vertino jį už draugiškumą, geraširdiškumą, rūpinimąsi kitais, neišdidumą.Šie penkeri metai praleisti Vienoje buvo pats bjauriausias jo gyvenimo etapas, tačiau būtent šis etapas suformavo jo asmenybę, buvo jo gyvenimo mokykla.

Po to jis išvyksta į Vokietiją (Miuncheną) ir ten susidomi marksizmu. Jis savanoriu dalyvavo Pirmajame Pasauliniame kare ir po karo buvo apdovanotas antrojo laipsnio Geležiniu kryžiumi, dėl to, jog kare išgelbėjo draugui gyvybę.Visiems tarnybos draugams “Adis”(taip jie vadino Hitlerį) patiko, nes juo buvo galima pasitikėti, jis buvo geras ir įdomus pašnekovas, turėjo gerą humoro jausmą. Be to jo kovinė dvasia buvo aukšta ir jis net buvo pasiryžęs paaukoti dėl tėvynės savo gyvybę. Šie ketveri metai praleisti apkasuose padarė nemažą įtaką tolesniam jo gyvenimui. Jie pažadino Adolfe neapykantą pacifistams, simuliantams ir amžiniems jo priešams – žydams.

Po to grįžęs į Miuncheną tapo Vokietijos Darbininkų partijos nariu ir buvo paskirtas atsakingu už propagandą.Čia atsirado proga jam įgyvendinti savo planus ir užsiimti politika. Hitleris išplėtė partijos socialinę bazę ir nuo to laiko ji vadinosi Vokiečių nacionalsocialistine darbininkų partija (NSDAP). Be to Hitleris sukūrė ir partijos vėliavą, kuri buvo raudona ir kurios centre baltame apskritime puikavosi juoda svastika. Visą savo laiką Hitleris skyrė partijai, savo
partijos laikraščiu padarė

” Felkischer beobachter”, traukė partijon naujus narius ir todėl nieko nuostabaus, jog 1921m. Hitleris tampa NSDAP vadu ir imamas vadinti fiureriu (vadu).. Organizuodamas demonstracijas ir savo gerų oratorinių sugebėjimų dėka Adolfas įtraukė į partijos veiklą daug naujų žmonių ir ši partija jau turėjo savo rankose gana didelę valdžią. Partijoje susikūrę smogikų būriai garantavo jai visuotinį palaikymą ir dabar jie ėmėsi naujo tikslo: užgrobti valdžią. Buvo nutarta sekti Musolinio pavyzdžiu ir valdžią užgrobti jėga. 1923m. Hitleris nesėkmingai bandė įvykdyti puč¹ Bavarijoje

( tai buvo vadinamasis “Alaus pučas”). Po nesėkmingo bandymo jis pateko į kalėjimą, o jo partija buvo sužlugdyta. Bet jo bendražygiai nepasidavė ir atkūrė partiją, tačiau dabar jie perėjo prie pogrindinės veiklos. Kalėjimas Hitleriui turbūt davė daugiau naudos nei žalos, nes jis turėjo daug laiko apmąstymams ir tvirtai nusprendė, jog į valdžią eis tik teisėtu būdu. Per teismą visą atsakomybę prisiėmęs sau nesugebėjo išgelbėti draugų ir su juo kartu buvo nuteisti dar trys jo pasekėjai ( visi jie gavo po tris metus laisvės atėmimo). Hitleris sėdėdamas kalėjime rašė žymiausią savo knygą ”Mein Kampf” (”Mano kova”), kurioje išdėstė visus tolesnius savo planus. Ši knyga yra ideologinis veikalas, kuriame daug dėmesio buvo skirta rasistinei teorijai. Jame buvo sakoma, jog visų civilizuotų šalių didžiausias priešas yra žydas ir dėl to tiesiog būtina juos išnaikinti. Be to šiame veikale buvo nubrėžti aiškūs tolesni Vokietijos užsienio politikos tikslai, pagal kuriuos Vokietija ne tik nori turėti kolonijų, bet ir užkariauti Vokietijai “gynybinės erdvę”, pavergti kitas tautas, susijungti į Didžiąją Vokietiją bei įsiviešpatauti Europoje.Už gerą elgesį iš kalėjimo jis buvo paleistas anksčiau laiko (po 8 mėn.) ir pirmiausia padarė galą nesutarimams partijos viduje. Partijos veikla buvo oficialiai atnaujinta ir jos valdomame laikraštyje (”Felkischer beobachter”) pasirodė paties Hitlerio rašytas straipsnis ” Nauja pradžia”, kuriuo jis visus žmones kvietė vienytis prieš “ žydiškąjį marksizmą”. Kadangi Hitleriui buvo uždrausta viešai pasisakyti beveik visoje Vokietijoje, jis ėmėsi tvarkyti partiją. Netrukus viskas buvo kontroliuojama ir Adolfas apsigyvenęs Oberzalzburge baigė rašyti pirmąjį savo knygos ”Mein kampf” tomą. 1925m. ši knyga buvo išleista ir tapo labai populiari. 1926m. Hitleris parašė antrąjį savo knygos tomą, o partija tuo metu jo dėka labai išpopuliarėjo ir jau vienijo apie 50000 žmonių. 1927m. Bavarijoje atšaukus jo pasisakymų draudimą, auditorija dar labiau pradėjo didėti ir Hitleris matydamas paramą išsikėlė sau naują uždavinį – išsikovoti gyvybinę erdvę Rytuose ir sunaikinti žydus. Dabar partija buvo rengiama ateinantiems parlamento rinkimams. Šie rinkimai padarė Hitlerį įžymybe ir jo partijai užtikrino 107 vietas parlamente. Nuo to laiko Hitleris nusprendė laikytis vyriausybės nurodymų ir organizuodamas mitingus ir kitus viešus renginius pasirūpindavo policijos leidimu. Be to jo nuoroda buvo baigti gatvių susirėmimai su žydais ir raudonaisiais. Tačiau prezidento rinkimuose jam nepasisekė ir jis negavo reikiamos balsų sumos. Jo pralaimėjimui įtakos turėjo ir prieš rinkimus nusišovusi jo dukterėčia Gelė, dėl kurios savižudybės Hitlerį apėmė neapsakomas sielvartas. 1932m. rinkimai smarkiai sumažino partijos materialines galias, o Hitleris atsitraukė nuo rinkiminės kampanijos, sužinojęs, kad bandė nusišauti jo meilužė Eva Braun, su kuria jis susipažino 1929m. kai jai buvo 17metų.Ji buvo graži, protinga, nuovoki blondinė iš kurios panašaus elgesio jis nesitikėjo. Hitleris dėl šios nelaimės, nusivylimo pralaimėjo rinkimus ir negavo kanclerio posto.

Juo Hitleris tapo tik 1933m. sausio 30d. gavęs pramonininkų ir kariškių paramą. Be to įdomu pastebėti tai, jog astrologas pasakė, jog Hitlerio kelias į valdžią prasidės būtent 1933 01 30d. Dabar Hitleris tapo labai galingu žmogumi ir to dėka prastūmė porą jam labai naudingų įstatymų dėl Vokietijos tautos gynimo, įgalinusį jį kontroliuoti politinius susirinkimus ir spaudą. Be to 1933m. balandžio mėnesį Hitleris pradėjo asmeninį Kryžiaus žygį prieš žydus ir paskelbė apie jų biznio boikotą. Prie žydų parduotuvių stovėjo rudmarškiniai ir visus pirkėjus perspėdavo, jog šie eina į žydo parduotuvę. Bet po kelių dienų boikotas buvo nutrauktas, nes nedavė reikiamų rezultatų. Bet Hitleris nepasidavė ir savo kovą tęsė toliau. Netrukus visi žydai buvo atleisti iš valstybinių tarnybų ir buvo paskelbta apie žydų juridinės profesinės laisvės apribojimą. Žydai buvo jo didžiausias priešas, o jau tik po jų sekė komunistai.Hitleris sužlugdė socialistų partiją, kuri iki tol buvo gan galinga ir pasiūlė Vokietijoje įvesti vienpartinę sistemą. Niekam neprieštaraujant taip buvo greitai padaryta ir buvo uždraustos visos kitos, net ir artimos naciams partijos. Bet negalima sakyti, kad Hitleris tik kenkė žmonėms ir nepadarė nieko gero. Taip tikrai nėra, nes jis gavęs kanclerio postą pakėlė Vokietijos ekonomiką, iš gatvių traukėsi skurdas. Taip jis tapo dar populiaresnis. Hitlerio užsienio politiką palaikė net
gyventojų, o rinkimuose į reichstagą nacionalsocialistų partiją palaikė 92,2% gyventojų. Taigi Hitleris užsitikrino gyventojų paramą ir norėdamas dar labiau iškilti žmonių akyse sumažino savo smogikų skaičių.Tačiau netrukus jis sužinojo apie SA

( smogiamosios armijos ) būrio vado Remo išdavystę. Prasidėjo masinės žudynės, kurių metu 12 SA narių buvo sušaudyta, tačiau pats išdavikas nušautas buvo vėliau ( nes dėl didelių nuopelnų Hitleris nenorėjo jo žudyti). Nors per visas skerdynes žuvo 200 o gal ir daugiau žmonių, gyventojų akyse Hitleris visvien liko didvyriu, pašalinusiu visus galvažudžius. Netrukus Hitlerio galybė dar padidėjo, Vokietijos fedmaršalui paliekant gyvenimą kai prezidento ir kanclerio pareigos buvo sujungtos. Nuo šiol Hitleris tapo vienvaldžiu reicho lyderiu, kuriam buvo pavaldžios visos šalies ginkluotosios pajėgos. Visus 1933m. nacistai

(su Hitleriu priešakyje) nuosekliai, bet sparčiai griovė demokratinę santvarką.Per 1934m. prezidento rinkimus Hitleris gavo 90% balsų ir galėjo žengti dar vieną žingsnį link diktatūros.

Po Niunberge įvykusio sėkmingo partijos suvažiavimo Hitleris trigubai padidina savo 100000 kariuomenę ir pareiškė, jog ji reikalinga tik taikai užtikrinti. Hitleris viešai prisipažino, kad nori 35% Anglijos laivyno tonažo. Anglai ne tik sutiko, bet dar davė 45% savo povandeninio laivyno. 1936m. rinkimuose Hitlerio rėmėjų dar padaugėjo ir dabar jis turėjo net 98,8% šalies gyventojų paramą. Dabar reikėtų vėl pakalbėti apie gerus Hitlerio darbus, apie gerąsias jo veiklos pasekmes. Daug gero Hitleris padarė mažas pajamas turintiems žmonėms. Plėtė gamybą, žabojo bedarbystę (1933m. pradėtas autostradų tiesimas tūkstančiams žmonių davė darbo), rūpinosi gamtos apsauga, statė vandens valymo įrenginius, rūpinosi jaunimu ir profsąjungų paruošimu. Be to 1939m. F.Porche Hitlerio užsakymu sukonstravo pigų, gerą, patogų ”liaudies automobilį” – Volkswagen . Hitleris žmonių buvo dievinamas, nes sumažino vaikų mirtingumą, pagerino žmonių darbo sąlygas, pakėlė sveikatos apsaugos lygį, padidino atlyginimus, suvienijo įvairių sluoksnių žmones ( išskyrus amžinus savo priešus žydus). Svarbiausias dalykas yra nacijos suvienijimas ir tai Hitleris gana gerai darė. Hitlerio pasiekimai išties buvo dideli bei reikšmingi, dėl to ”nacizmas” visus pritraukė. Ir tada atsirado šis Hitlerio šūkis: ” Aš noriu, kad vokiečių tauta taptų pačia galingiausia Europoje”.

Dabar Hitleris tvirtai nusprendė, jog atėjo laikas išsikovoti “gyvybinės erdvės”, todėl Vokietija išstojo iš Tautų Sąjungos ir 1934m. buvo pradėtas kurti karinis laivynas, gaminama sunkioji ginkluotė, tankai, povandeniniai laivai, lėktuvai, o 1935m. įvesta visuotinė karo prievolė. Kadangi Prancūzija nieko nesiėmė, o Anglija net leido Hitleriui padidinti karo laivyną, jis nusprendė veikti drąsiai bei įžūliai ir 1936m. kovo mėnesį Vokietija užėmė Reino zoną. Prancūzija, turėdama didelę kariuomenę galėjo tam pasipriešinti, bet to daryti nenorėjo. Matydamas tokį pasyvumą Hitleris toliau siekė savo tikslų. Mokyklose daug dėmesio buvo skiriama sportui ir berniukų ruošimui būti kariais. Vokietijos gyventojų padėtis dar labiau pagerėjo, nes sparčiai vystomos ginklų gamybos, metalurgijos ir chemijos pramonės šakos davė daugeliui žmonių darbo. Atgijo Vokietijos miestai ir gamyklos. Padidinęs savo kariuomenę ir 1938m.apkaltinęs Austriją nedraugiška politika privertė ją pasirašyti sutartį, kuri iš esmės reiškė Austrijos kapituliaciją. Tais pačiais metais kovo 12d. vermachto daliniai įžengė į Austrijos teritoriją ir ją užgrobė.Šią okupaciją iš didžiųjų valstybių pasmerkė tik SSRS. Bet Austrijos Hitleriui buvo negana ir jis dar užsinorėjo Čekoslovakijos, kariškai ir ekonomiškai stiprios valstybės. Be to ši valstybė buvo sudariusi pagalbos sutartis su Anglija ir Prancūzija. Tačiau su šiomis šalimis Hitleriui pavyko susitarti ir jos pasiūlė Čekoslovakijai atiduoti Vokietijai rajonus, kuriuose gyvena daugiau nei 50% vokiečių. 1938m rugsėjo 28d. susitikę Italijos, Anglijos, Prancūzijos ir Vokietijos vadovai pasirašė sutartį dėl Čekoslovakijos (vadinamąjį Miuncheno sąmokslą). Vokietijai buvo perduoti Sudetai ir keli kiti rajonai. Bet šių žemių Hitleriui buvo negana ir todėl 1939m. kovo 14d. jis pateikė Čekoslovakijai ultimatumą ir ši kapituliavo. Demokratiniai Vakarai tenkino Hitlerio užgaidas tik dėl to, jog bet kokia kaina stengėsi išvengti naujo karo. Tuo Hitleris labai gerai pasinaudojo ir ne tik, kad kovo 22d. užėmė Klaipėdą, bet ir panoro Lenkijos. Tačiau Prancūzija ir Anglija praradusi Čekoslovakiją nusprendė Hitleriui daugiau nenuolaidžiauti ir todėl 1939m. vasarą pakvimpa paraku. 1939m. rugpjūčio 23d. tarp Vokietijos ir SSRS buvo pasirašyta sutartis, vadinamas Molotovo- Ribentropo paktas. Tai buvo labai svarbi saugumo ir nepuolimo klausimus reguliuojanti sutartis (ji buvo pasirašyta dešimčiai metų su galimybę dar penkiems metams ją pratęsti.Ir galima drąsiai teigti, jog ši sutartis buvo lemtinga Hitlerio klaida. Ja Stalinas laimėjo 2Pasaulinį Karą (nuo šiol 2PK), dar Hitleriui jo nepradėjus. Ir apskritai ši sutartis yra didžiausias SSRS laimėjimas per visą 70-metę jos istoriją. Praėjus tik dešimčiai
sutarties pasirašymo Hitleris ne tik įsivėlė į konfliktą su Lenkija, bet ir gavo 2PK (rugsėjo 1d. jis užpuola Lenkiją, o rugsėjo 3d. jį užpuola Prancūzija ir Didžioji Britanija). Svarbu yra tai, jog į 2PK Hitleris stojo nepasiruošęs, o be to gavo karą dviem frontais t.y. negalėjo koncentruoti smūgių į vieną priešą. Dar vienas dalykas, kuris nulėmė Vokietijos pralaimėjimą 2PK yra riboti Hitlerio ištekliai. Užpuolęs Lenkiją Hitleris paskelbiamas karo kaltininku, nes su juo kartu pulti turėjusi SSRS nepuolė. Kariaudamas modernų manevrinį karą Hitleris nugalėjo Lenkiją per porą savaičių, bet pusę jos pasiėmė SSRS (šis karas vadinamas “Keistuoju karu”, nes Prancūzija ir Anglija buvo sukaupusios Vokietijos užnugaryje kariuomenę, bet pulti nedrįso). Po šio karo Hitleris atstatęs savo kariuomenės jėgų pusiausvyrą 1940m. užpuolė ir per mėnesį sutriuškino Prancūzijos kariuomenę kartu įsiverždamas į neutralias valstybes: Nyderlandus, Belgiją bei Liuksemburgą. Anglijos ir Prancūzijos kariuomenė buvo stipresnė, turėjo daugiau tankų, bet jų tankai buvo išdėstyti mažomis grupelėmis, o Hitleris iš pusės savo tankų sudarė didelę tankų grupę (tai buvo pirmą kartą karo istorijoje sutelkta tankų armija). Birželio 22d. Prancūzija kapituliuoja ir trys penktadaliai teritorijos atitenka vokiečiams (labiausiai ūkiniu atžvilgiu pažangiausios teritorijos). Hitleris, nugalėjęs Prancūziją, tikėjosi nuolankumo ir iš Anglijos, bet jo negavo, nes šios šalies strateginė padėtis buvo labai gera (nuo žemyno ją skyrė sąsiauris ir norint jį įveikti reikėjo labai gero karinio laivyno). Taigi 1940m. prasidėjęs karas (“Mūšis dėl Britanijos”) Vokietijai buvo nesėkmingas. Vokiečių pralaimėjimą nulėmė ne tik prastas laivynas, bet ir anglų pagamintas iššifravimo įrenginys, leidžiantis suprasti slaptus priešų siunčiamus įsakymus. Taip kariaudamas tik 1940m. Hitleris pastebėjo Raudonosios Armijos telkimąsi prie Vokietijos sienų ir nusprendęs atidėti operaciją į D.Britaniją nutarė smogti SSRS. Kelis kartus atidėjęs puolimo datą pagaliau ryžosi ir 1941 06 22 puolė Tarybų Sąjungą ir tai padarė pačiu laiku, nes SSRS jau buvo nusprendusi liepos 6d. smogti Europai. Taip rusams prasidėjo Didysis Tėvynės karas. Hitleriui fantastiškai pasisekė, nes jis užpuolė Staliną nepasiruošusį. O agresorius yra ypač pažeidžiamas prieš pat puolimą. SSRS didelės kariuomenės masės jau buvo surinktos, bet dar neparuoštos veikti. Ir tuomet Hitleris puolė. Pirmą karo savaitę sovietai patyrė milžiniškus nuostolius ir esmė slypi ne tame, jog jie neteko artilerijos, o tame, jog buvo palaužta sovietų karo dvasia. Bet tolesnėje karo eigoje išryškėjo Hitlerio nepasiruošimas ir Stalino pranašesnės technikos galimybės. Svarbiausi mūšiai vyko 1942m. (Stalingrado ir Kursko), kurių metu įvyko persilaužimas rusų naudai.Vienintelis šansas laimėti karą – atimti iš rusų naftą, bet to padaryti vokiečiams nepavyko. Dar viena esminė Hitlerio klaida (didesnė nei neapgalvotas įsivėlimas į 2PK) buvo jo okupacinė politika (rasistinė- visuotinis žydų naikinimas) bei puolimui nepanaudoti rusų kareiviai. 1942m. sudaryta antihitlerinė koalicija galutinai nulėmė Vokietijos likimą. Sausio 1d. Vašingtone buvo pasirašyta 26 valstybių (JAV, SSRS, Didžiosios Britanijos, Kinijos ir kt. Valstybių) Jungtinių Tautų Deklaracija. Prasidėję bombardavimai iš oro, 1944m. stiprus Anglijos ir JAV puolimas, teritorijų praradimai, ekonomikos silpnėjimas nulėmė karo baigtį. Karo baigtis visiems jau buvo aiški ir 1945m. Berlynas buvo apsuptas ir gegužės 2d. vokiečiai pasidavė( Hitleris nusižudė anksčiau- birželio 30d. bet apie tai pakalbėsiu vėliau). Tolesnis Vokietijos likimas priklausė nuo Krymo ir Potsdamo konferencijų. 1945m. Kryme susitikę SSRS, JAV ir D.Britanijos vadovai (Stalinas, Ruzveltas ir Čerčilis) nusprendė, jog reikia sunaikinti nacizmą, okupuoti ir nuginkluoti Vokietiją bei nubausti visus karinius nusikaltėlius.Per kitą susirinkimą, kuris įvyko 1945m. rugpjūčio2d. Potsdame buvo nutarta Berlyną suskirstyti į 4 sektorius- sovietinį, amerikiečių, anglų ir prancūzų. O pačios Vokietijos okupacija turėjo būti laikina.

Šiuo metu Jūs matote 45% šio straipsnio.
Matomi 3203 žodžiai iš 7182 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.