Holistinis požiūris į ligą
5 (100%) 1 vote

Holistinis požiūris į ligą

Filosofinis ir mokslinis šeimos medicinos pagrindimas. Holistinis požiūris į ligą

Šarūnas Mačinskas

KMU Šeimos medicinos klinika

Holizmas (gr. holos – “visas”) – viena iš idealistinės filosofijos teorija, reikalaujanti suvokti reiškinį kaip tam tikrą vientisą, netolygią jos elementų sumai.

Holistinis požiūris į sveikatą remiasi tuo, kad fizinė, psichinė ir dvasinė būklės tarpusavyje susijusios, taigi pacientas – ne subjektas, kuriam sutriko vienas iš organų, bet žmogus, turintis problemų, kurias reikia spręsti, atsižvelgiant į fizinius, psichinius bei socialinius aspektus. Holistinių principų visų pirma turėtų laikytis šeimos gydytojai, tačiau jie ne visuomet klinikinėje praktikoje gali ar sugeba juos pritaikyti.

Viena iš šio reiškinio priežasčių – biomedicininio požiūrio įtaka medicinos studijoms.

Per ikidiplominio mokymo laiką studentus moko siauros medicinos srities specialistai, pasižymintys tik savo srities “tuneliniu matymu”. Studijuojant žmogaus kūnas išskaidomas ne tik į atskirus organus, bet dar smulkiau – gvildenami tų organų sutrikimai (ligos). Didaktinis mokymo procesas – iš pradžių atskirų organų sistemos ir struktūros, vėliau – fiziologija, dar vėliau – funkcijų ir struktūros sutrikimai – formuoja pasyvų šablonišką mąstymą. Vėliau, klinikinėje praktikoje nebesugebama susieti kelių organų sistemų “netipiškų” simptomų į vieną visumą. Pirmasis tokio mokymo trūkumas – mokomasi analizuoti požymį, o ne problemą, kuri gali sukelti vieną ar kitą simptomą. Antrasis trūkumas – per mažai laiko skiriama bendrosioms medicinos studijoms ir šeimos medicinos praktikai. Atlikdami praktiką, studentai tiesiogiai susiduria su pacientais, turinčiais įvairiausių sveikatos sutrikimų, bet ne su išgryninta diagnoze ar hipoteze, kurią tereikia patvirtinti ar atmesti. Remiantis XIX amžiuje iškeltomis Virchof’o ir Koch’o teorijomis, esame mokomi surinkti visus nustatytus simptomus į vieną koncepsiją, kuri padėtų išsiaiškinti ligos priežastį. Tai vadinama priežastiniu mąstymo būdu. Tokiomis teorijomis galima paaiškinti daugumą ligų ir sukurti jų gydymo būdus. Šių teorijų realizavimo medicinos praktikoje rezultatai buvo įspūdingi. Vidutinė gyvenimo trukmė išaugo nuo 40 metų viduramžiais iki 65-80 metų šiais laikais.

Dauguma anksčiau buvusių neišgydomų ir mirtinų ligų dabar gydomos sėkmingai. Tai mažino mirtingumą, pailgino gyvenimo trukmę, tačiau visuomenė ėmė senėti, gausėja neįgaliųjų, lėtinėmis ligomis sergančių žmonių. Šiuo metu pacientai dažniausiai skundžiasi ne vienu, o keliais sveikatos sutrikimais, kurie lemia jų fizinę, psichinę ir socialinę būklę. Izoliuotas tik vienos medicinos srities epizodo sprendimas jau neturi pageidaujamo poveikio.

Kaip keitėsi gydytojų požiūris nuo XIX a. remiantis mokslinių tyrimų rezultatais

Pirmiausiai didelė dalis nusiskundimų, dėl kurių pacientai kreipiasi į savo šeimos gydytoją, negali būti tiesiogiai priskirti konkrečiam funkciniam ar anatominiam sutrikimui. Keli tokie pavyzdžiai pateikti 1 lentelėje. Pirmiausiai, Blacklock (1977), ištyręs pacientų, kurie kreipėsi dėl skausmų krūtinėje duomenis, nustatė, kad tik 50 proc. jų buvo nustatyta tiksli diagnozė, remiantis klinikinių tyrimų rezultatais. Analogiški rezultatai buvo gauti ir kitų dviejų tyrimų metu.

1 lentelė. Tikslios diagnozės nustatymas pacientams, kurie kreipėsi dėl specifinių nusiskundimų

Studija Simptomai Studijos metodas Klinikinė diagnozė nustatyta proc. atvejų

Blacklock, 1977 Krūtinės skausmai Medicinos kortelių analizė 50

Wasson ir kt., 1981 Pilvo skausmai vyrams Medicinos kortelių analizė, klausimynas 21

Galvos skausmų tyrimo grupė, 1986 Galvos skausmai Klausimynas, pokalbis su pacientu 27

Jeigu kiekviena liga turi konkretų, ją sukeliantį veiksnį, tai ir homogeniškoje populiacijoje, esančioje tokiose pat sąlygose, būtų nustatomas vienodas atskirų ligų paplitimas, tarp atskirų jos narių. Hinkle su kolegomis (1974) dvidešimties metų studijoje tyrė panašaus amžiaus, dirbančių panašų darbą ir gyvenančių vienodoje aplinkoje moterų grupę. Jie nustatė, kad 25 proc. moterų buvo nustatyta 52 proc. ligų toje populiacijoje, o kitam ketvirtadaliui tik 6 proc. Toliau analizuojant duomenis paaiškėjo, kad kuo daugiau nusiskundimų buvo, tuo labiau jie buvo nekonkretūs ir nesusiję su kuria nors viena organų sistema, jų stiprumas labai priklausė nuo kiekvienos moters individualiai. Todėl etiologinio ligos modelio negalima taikyti šiuolaikinėms technokratinėms visuomenėms.

Atlika nemažai tyrimų, kurie rodo, kad gydytojo ir paciento bendravimas bei supratimas dėl ligos diagnozės ir jos gydymo taip pat turi labai didelę reikšmę. Šiuose tyrimuose buvo nagrinėjama, kaip gydytojo ir paciento bendravimas veikia ligos simptomų mažėjimą ar gydymo efektyvumą (2 lentelė).

2 lentelė. Studijų, tyrusių gydytojo ir paciento bendravimo poveikį sveikatos problemoms, analizė

Studija Tyrimo tikslas Tyrimo metodas Gauti rezultatai

Stewart ir kt., 1979 Kaip gydytojas išsiaiškina paciento kreipimosi priežastį Videofilmavimas, analizė, po 3 mėnesių pakartotina konsultacija Sumažėjo pakartotinų konsultacijų skaičius dėl to paties nusiskundimo

Henbest, 1985 Orientuotos į
pacientą konsultacijos Videofilmavimas, pacientų apklausa po konsultacijos Pagerėjo paskyrimų vartojimas

Galvos skausmų tyrimo grupė, 1986 Kaip laisvai leidžiama pacientui išsikalbėti Videofilmavimas, pokalbis su pacientu po 6 mėnesių Sumažėjo galvos skausmų

Bass ir kt., 1986 Paciento sutikimas ir pritarimas gydytojo nuomonei Pokalbis su pacientu po 4 savaičių Išnyko neorganinių nusiskundimų ir simptomų

Orth ir kt., 1987 Pacientui paaiškinami gydymo metodai ir jų svarbumas Kraujospūdžio matavimas Pagerėjo hipertenzijos kontrolė

Greenfield ir kt., 1988 Informacijos apie gydymą ir ligos esmę išaiškinimas Glikemijos kraujyje tyrimas Geresnė glikemijos kontrolė

Apibendrinęs daugelio mokslinių studijų rezultatus, Engelis, 1980 metais pateikė biopsichosocialinio (holistinio) ligos modelio schemą (1 schema).

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 857 žodžiai iš 2809 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.