Homiletika
5 (100%) 1 vote

Homiletika

HOMILETIKA

Tomui Sakui

Šiame referate pažiūrėsime kaip tarpusavyje rišasi trys istorijos iš

Naujojo Testamento: Lk 2: 1-14, Jn 14: 23-27 ir Mk 16: 1-8.

Lk 2: 1-14. Čia eina kalba apie Jėzaus gimimą. Evangelistas Lukas

pasakoja, kad Jėzus gimė tuo metu, kai Romos imperatoriaus Augusto įsakymu

vyko imperijos gyventojų surašymas. Cezaris Augustas buvo pirmasis Romos

imperatorius, turėjęs tokį garbingą titulą. Jis valdė nuo 31 m. pr. Kr. iki

14 m. po Kr. Bendras jo valdymo laikotarpis gaunasi gana ilgas –

keturiasdešimt penkeri metai. Jo visas vardas buvo Gajus Julijus Cezaris

Oktavianas. Jam valdant buvo vienas garsiausių Romos imperijos laikotarpių,

vadintas “aukso amžiumi”. Cezario Augusto išleistas įsakymas surašyti visus

Romos imperijos gyventojus turėjo pragmatinį tikslą – surinkti kuo daugiau

mokesčių. Lukas evangelijoje mini, kad tai buvo pirmasis žmonių surašymas

Judėjoje. Tą surašymą vykdė Salpicijus Kvirinas, kuris tais laikais buvo

Romos vietininkas Sirijoje, taigi ir Sirijos valdovas, kurio žinioje buvo

ir Judėja. Evangelistas Lukas neužrašė Jėzaus gimimo metų, nes jam buvo

svarbiau ne tikslūs gimimo metai, bet pats Jėzaus gimimas ir Jo atneštas

išganymas žmonėms.

Kiekvienas privalėjo užsirašyti savo gimimo vietoje. Kadangi Juozapo

gimimo vieta buvo Betliejus (duonos namai), jis turėjo vykti į Betliejų,

apie 170 km, drauge su savo sužadėtine Marija. Lukas rašo, kad Juozapui su

Marija atvykus į Betliejų, “jiems nebuvo vietos užeigoje” (Lk 2: 7b).

Vadinasi, kitiems vietos buvo. Jei Juozapas su Marija būtų buvę turtingi,

tai neabejotinai ir jiems būtų atsiradę vietos užeigoje.

Marija pagimdė savo pirmgimį sūnų. Kai kas aiškina, kad tai buvęs

Marijos viengimis sūnus. Aiškina, jog viengimis ir pirmagimis reiškia tą

patį. Tiek lietuvių, tiek graikų kalboje tai visiškai skirtingos sąvokos:

pirmagimis (prototokos) reiškia pirmąjį vaiką gimusį šeimoje, o viengimis

(monogenes) tai vienintelis vaikas šeimoje. Be to, kiti evangelistai

aiškiai sako, kad Jėzus turėjo keturis brolius ir kelias seseris (Mt 12:

46; 13: 55, 56; Mk 3: 31; Lk 8: 19; Jn 2: 12; 7: 3).

Jėzus gimė tame pačiame mieste, kuriame Dovydas Samuelio buvo

pateptas karaliumi: Betliejuje (1 Sam 16: 1, 4, 12, 13). Evangelistas Jonas

klausia: “Argi Raštas nesako, jog Mesijas ateis iš Dovydo palikuonių, iš

Betliejaus miestelio, kur yra buvęs Dovydas?” (Jn 7: 42). Savo klausimu

Jonas duoda suprasti, kad Jėzus ir yra tas Mesijas, kuris turėjo ateiti.

Kodėl evangelistas Lukas sako jog Marija buvo Juozapo sužadėtinė,

tačiau jau nėščia ir Betliejuje pagimdė sūnų, nors nebuvo Juozapo žmona.

Tuo metu buvo didelė gėda pagimdyti vaiką ne santuokoje. Šią situaciją

gerai paaiškina evangelistas Matas: “Jėzaus Kristaus gimimas buvo toksai.

Jo motina Marija buvo susižadėjusi su Juozapu; dar nepradėjus jiems kartu

gyventi, Šventosios Dvasios veikimu ji tapo nėščia… Jis negyveno su ja

kaip vyras, iki ji pagimdė sūnų, ir jis pavadino jį Jėzumi” (Mt 1: 18, 25).

Žmonijos išganymo pradžia prasideda nuo mažo kūdikėlio lopšyje

Betliejuje. Tuomet pats Dievas tampa žmogumi. Kaip sako evangelistas Jonas:

“Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome Jo šlovę” (Jn 1:

14). Taigi Dievas tapo toks kaip mes, Jis tapo mūsų broliu. Kadangi Dievo

Sūnus tapo žmogumi, tai iš Viešpaties Jėzaus Kristaus galime sulaukti vien

gero. Kūdikėlis Jėzus lošyje – tai tarsi ženklas, kad žemėje sukurtas Dievo

atvaizdas. Šis džiaugsmas skirtas mums visiems; išganymas skirtas

kiekvienam žmogui. Todėl visi žmonės turėtų ateiti prie lopšio nusižeminti

gimusiajam, kad priimtų išganymo dovanas iš Viešpaties Jėzaus Kristaus.

Dievas to laukia iš mūsų.

Šiuolaikinis žmogus, matydamas kūdikėlį Jėzų ėdžiose sakytų: “Jis

negali būti Dievo Sūnus”, bet matydamas angelų chorą, kaip tai matė

piemenys, ir girdėdamas jį giedant šlovės giesmes, turėtų pripažinti: “Iš

tiesų, Jis yra Dievo Sūnus”.

Abraomas, Izaokas ir Jokūbas buvo garbingi gyvulių augintojai. Labiau

civilizuoti egiptiečiai žvelgė su panieka į juos. Bėgant laikui ir

Izraelyje keitėsi pažiūra į klajoklius ir piemenis. Fariziejai žvelgė į

piemenis su panieka dėl to, kad jie sausoje Palestinos žemėje ganė savo

gyvulius, kur mažai arba visai nebuvo vandens. Jie negalėjo prieš kiekvieną

valgį plautis rankų ir atlikti kitų apeiginių apsiplovimų. Piemenys buvo

niekinami iki tokio lygio, kad jiems neleisdavo teisme būti liudininkais.

Jie neturėjo visų pilietinių teisių. Ir štai tokiems žmonėms pirmiesiems

buvo pranešta apie Jėzaus gimimą. Ne kokiems fariziejams, sadukiejams,

levitams, bet piemenims buvo pranešta apie Jėzaus, pasaulio Išganytojo,

gimimą.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 769 žodžiai iš 2561 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.