Homoseksualumas
5 (100%) 1 vote

Homoseksualumas

112131

ĮVADASHomoseksualizmas

(iš graik. k. homos – „vienodas“, iš lot. k. sexualis – „lytinis“) lytinis

iškrypimas, lytinis potraukis savo lyties individui. Reiškiasi svajonėmis

ir jausmais, bučiavimusi ir savitarpio masturbacija, genitaliniais,

oraliniais ir analiniais santykiais. Tai dalis bendro, nediferencijuoto

lytinio potraukio, kurį daugelis žmonių nukreipia į socialinę sritį

(sublimuoja). Ankstyvojoje paauglystėje išgyvenama natūrali homoseksualizmo

stadija, berniukai daugiausia bendrauja su berniukais, vyrais, o mergaitės

– su mergaitėmis, moterimis. Homoseksualiniai santykiai gali būti

atsitiktiniai (potencialiai homoseksualumas būdingas kiekvienam žmogui,

neturinčiam heteroseksualinių santykių galimybės) arba patologiniai (viena

iš seksualinės deviacijos rūšių). Savita homoseksualumo forma – latentinis

homoseksualumas. Tai neįsisamonintas ir niekada atvirai nereiškiamos

homoseksualumo tendencijos.

Žodį ,,homoseksualizmas“ pirmą kartą pavartojo šveicarų gydytojas

K. M. Benkertas 1869 metais. Moterų homoseksualizmas paprastai vadinamas

,,lesbianizmu“. Pavadinimas kilęs nuo Lesbo salos vardo , kur kažkada

moterų draugijoje gyveno poetė Sapfo. Vyrų homoseksualizmas dar vadinamas

pederastija. Yra apskaičiuota, kad penkiems procentams suaugusiųjų, būdingi

homoseksualūs potraukiai. Mokslininkai ginčijasi dėl to, kokios yra

homoseksualizmo šaknys.

. Dabar jau pripažįstama, kad homoseksualizmą lemia ne žmogaus

pasirinkimas, bet jo prigimtis.

Homoseksualizmas, žinoma, nėra vien naujųjų laikų reiškinys. Senojo

Testamento Pradžios knygoje rašoma apie tai, kaip Dievas siera ir ugnimi

sunaikino Sodomos ir Gomoros miestus veikiausiai dėl jų ,,gėdingų įpročių“

, tarp kurių buvo ir homoseksualizmas. Naujojo testamento evangelijose taip

pat užsimenama apie homoseksualizmą. Lietuviškajame Šv. Rašto vertime apie

homoseksualizmą galima rasti žodį „iškrypėliai“. O angliškajame vertime

vietoj šio žodžio vartojamas terminas „homoseksualus asmuo“. Pastebėta, kad

Šventajame Rašte minimi homoseksualūs veiksmai visuomet pasmerkiami, bet

niekur nepasmerkimas asmuo, turintis tokių polinkių.

Įsatymuose niekada nebuvo numatoma bausmė už homoseksualius santykius

tarp moterų. Tačiau vyrų homoseksualiniai santykiai iki aštuoniolikto

amžiaus buvo baudžami mirties bausme. Nors daugelyje Europos šalių mirties

bausmė buvo panaikinta jau devinioliktame amžiuje, už homoseksualizmą

vyrai ir toliau pagal įstatymus buvo baudžiami ir nuteisiami ilgus metus

kalėti.

Antrojo pasaulinio karo metais ir tuoj po jo policija susidurdavo su

vis gausėjančiais nusikaltimais, padarytais dėl homoseksualinių polinkių.

Didžiojoje Britanijoje buvo įsteigtas Volfendeno komitetas, kurio paskirtis

buvo spręsti bei nagrinėti homoseksualizmo problemas. 1967 metais buvo

paskelbtas Seksualinių nusikaltimų aktas, kuriame teigiama, kad įstatymas

nenumato bausmės vyresniems kaip dvidešimt vienerių metų asmenims, kurie

abipusio susitikimo pagrindu ir neviešai praktikuoja homoseksualius

santykius.

Tačiau nuo dvidešimto amžiaus vidurio valstybių visuomenės

požiūris į homoseksualistus darėsi vis tolerantiškesnis.

TEMA

Lietuvos gyventojų požiūris į homoseksualumą

TIKSLAS

Ištirti Lietuvos gyventojų požiūrį į homoseksualumą.

UŽDAVINIAI

1) Išsiaiškinti, kiek žmonės yra tolerantiški gėjams ir lesbietėms;

2) Išsiaiškinti, ką žmonės mano esant homoseksualumo šaltiniais;

3) Nustatyti, ar žmonės pritaria homoseksualių žmonių klubų steigimuisi;

4) Išsiaiškinti gyventojų nuomonę dėl homoseksualių santuokų įteisinimo;

5) Išsiaiškinti nuomonę dėl įvaikinimo homoseksualioje šeimoje;

6) Sužinoti, kokiai homoseksualiai šeimai (gėjų ar lesbiečių) žmonės yra

tolerantiškesni kalbant apie įvaikinimą.

HIPOTEZĖ

Jei žmogus yra homoseksualus, tai visuomenės požiūris į jį yra neigiamas.TYRIMO METODIKA

▪ Anketa

▪ StebėjimasTIKSLINĖ GRUPĖ

Tai yra Lietuvos gyventojai nuo 16 iki 60 metų.

1. Homofobijos paplitimas Lietuvoje

Seksualinių mažumų tema yra visiems žinoma, tačiau dažnai sąmoningai

ignoruojama ar atmetama, kaip nepriimtina mūsų kultūrinei tradicijai. Kol

kas ši tema dažniausiai nagrinėjama žiniasklaidoje. Kai vienas ar kitas

periodinis leidinys, televizijos kanalas ar radijo stotis užmezga

sensacingą diskusiją apie seksualines mažumas, ir sprendžia gėjų ir

lesbiečių buvimo visuomenėje klausimą. Vakaruose homofobijos tema yra

plačiai diskutuojama. Tai nėra tik žiniasklaidos straipsnių objektas, o

politinių, akademinių ir mokslinių diskursų tema.

Lietuvoje išsamių studijų apie homofobiją, toleranciją kitos

seksualinės orientacijos žmonėms kol kas neturime. Tačiau negalima teigti,

jog visiškai tyrimais nepaliesta tema. Seksualinių mažumų tematika

paliečiama bendruose gyventojų, ar atskirų jų grupių vertybių ar situacijų

tyrimuose. Tokiuose tyrimuose dažniausiai nagrinėjami tolerancijos

klausimai, homoseksualios orientacijos žmonių teisių problemos.

Netolerancijos ir priešiškumo homoseksualios orientacijos žmonėms

apraiškų galima rasti
kiekvienoje visuomenėje, tačiau netolerancija

seksualinėms mažumoms Lietuvoje yra bene labiausiai išreikšta, lyginant su

kitomis Europos valstybėmis. 1999 metais “Baltijos tyrimų” atliktas

Lietuvos gyventojų vertybių tyrimas.

Tarp 32 valstybių dalyvavusių tyrime Lietuva pagal homoseksualumo

pateisinimo rodiklius užima priešpaskutinę vietą. (Žr. 1 lentelę)Pritarimo/nepritarimo homoseksualizmui rodikliai

|Valstybių pavadinimai |Vidurkiai |

|Olandija |7.83 |

|Švedija |7.72 |

|Islandija |7.19 |

|Danija |6.59 |

|Liuksemburgas |5.88 |

|Ispanija |5.51 |

|Čekija |5.50 |

|Vokietija |5.34 |

|Belgija |5.25 |

|Austrija |5.21 |

|Prancūzija |5.20 |

|Anglija |5.06 |

|Graikija |4.95 |

|Slovakija |4.92 |

|Italija |4.83 |

|Slovėnija |4.62 |

|Airija |4.20 |

|Portugalija |3.36 |

|Estija |3.02 |

|Baltarusija |2.91 |

|Lenkija |2.84 |

|Kroatija |2.72 |

|Bulgarija |2.66 |

|Malta |2.55 |

|Ukraina |2.35 |

|Rusija |2.13 |

|Rumunija |1.91 |

|Latvija |1.90 |

|Lietuva |1.86 |

|Vengrija |1.44 |

 

 

Labiausiai homoseksualizmas pateisinamas Olandijoje (vidurkis – 7.83),

Švedijoje –7.72, Islandijoje – 7.19 ir Danijoje – 6.59. Lietuvoje

homoseksualumo pateisinimo rodiklis 1.86. griežčiau nei Lietuvoje

homoseksualumas vertinamas tik Vengrijoje (1.44). Iš trijų Baltijos

valstybių Homoseksualumas labiausiai pateisinamas Estijoje – 3.02,

(Latvijoje – 1.9)

Lietuvos gyventojai nepateisina homoseksualių santykių ir netoleruoja

seksualinių mažumų atstovų.

Lietuvos visuomenėje skiriasi seksualinių mažumų vertinimai įvairiuose

jos amžiaus grupėse: tarp jaunimo (16 –29m.) homoseksualumo pateisinimo

rodiklis (2.68). Vyresnių gyventojų homoseksualumo vertinimai akivaizdžiai

konservatyvesni. Vidutinio amžiaus 30 –49 metų Lietuvos gyventojų

homoseksualumo pateisinimo rodiklis 1.93, vyresnių nei 50 metų – 1.34.

Supažindinant visuomenę su netradicinės orientacijos žmonėmis,

publikuojami įvairūs straipsniai, kurių tikslas ugdyti visuomenės

toleranciją homoseksualams ir supažindinti su jų gyvenimo įpatumais,

poreikiais. Gėjai ir jų pasaulis yra nušviečiamas žymiai dažniau nei

lesbiečių. Pastebima, kad dažnai visos seksualinės mažumos yra įvardijamos

apibendrintai – „gėjai“. Daugelyje publikacijų apie homoseksualumą kalbama

apskritai: jo prigimtį, genetinius tyrimus ir panašiai.

2. Homoseksualų teisės Lietuvoje

2.1. Lietuvos Gėjų Lyga (LGL) – tai nepriklausoma nevyriausybinė

nacionalinė organizacija, vienijanti homoseksualius ir biseksualius

piliečius nuo 18 metų. LGL – Tarptautinės lesbiečių ir gėjų asociacijos

(ILGA) tikroji narė nuo 1994 metų.

LGL pradėjo kurtis 1993 metų gruodžio 3 dieną. Vilniuje vykusiame

tarptautiniame vakarėlyje dalyvavo apie 120 žmonių. 1994 metų sausio mėnesį

pasirodė pirmasis laikraščio “Amsterdamas” numeris. 1994 metų balandžio

mėnesį Palangoje įvyko Tarptautinės lesbiečių ir gėjų asociacijos (ILGA)

Rytų Europos konferencija. 1995 metų sausio 20 dieną buvo atidarytas

pirmasis Lietuvos lesbiečių ir gėjų centras Vilniuje, Basanavičiaus 18. LGL

oficialiai įregistruota Teisingumo ministerijoje 1995 metų gegužės 4 dieną.

Pgrindiniai LGL tikslai

• mažinti šalies gėjų ir lesbiečių izoliaciją ir priespaudą

sukuriant informacijos ir komunikacijos tinklą bei homoseksualų

informacijos ir paramos centrus;

• skleisti objektyvią informaciją apie homoseksualumą visuomeninėms

institucijoms siekiant mažinti homoseksualų diskriminaciją;

• dalyvauti rengiant antidiskriminacinius ir registruotos

partnerystės įstatymus;

• organizuoti visuomeninius ir kultūrinius renginius

homoseksualams.

Vyrų homoseksualizmas

Senovės Graikijoje
pasirenkant seksualinį partnerį buvo svarbu ne tiek

asmens lytis, kiek socialinis statusas. Teisę rinktis Graikijos kultūroje

turėjo brandaus amžiaus vyras pilietis, o bet kokio amžiaus moterys ir

vergai bei piliečio statuso dar neturintys jauni vyrai buvo traktuojami

kaip pasirenkamieji objektai. Tad nukrypimu nuo normos būtų buvę laikomi

atvejai, kai brandaus amžiaus pilietis prisiima pasyvų vaidmenį pasirenkant

partnerį ar socialinį statusą neatitinkančias pozicijas lytinio akto metu,

nes seksualinis aktas atkartojo socialinę struktūrą ir nebuvo suvokiamas

kaip privati gyvenimo sritis. Kita kategorija vyrų, turinčių šeimas, bet

retkarčiais pasinaudojančių kitais vyrais kaip moterimis, taip pat laiko

save heteroseksualiais. Trečia kategorija vyrų pripažįsta esantys

homoseksualūs, bet yra aiškiai pasiskirstę vaidmenimis. Visuomenės

pasmerkimo labiau sulaukia tie, kurie užima pasyviąją, moters, poziciją,

nes griauna griežtą socialinės lyčių sistemos supratimą ir normatyvinio

vyriškumo normas. Ketvirtas homoseksualumo tipas būtų tarp išsilavinusių

vyrų ir daugiausia miestuose atsirandanti gėjų kultūra. Joje laužomas

homoseksualistams būdingas griežtas pasiskirstymas vaidmenimis, bendravimas

grindžiamas lygiaverte partneryste.

Lietuvoje dar gyvi seni prietarai. Dažniausiai gėjai tapatinami

su pedofilais ir pravardžiuojami „piderais“. Iš tiesų pederastija – vyro

sueitis su berniuku ar paaugliu – pasitaiko tarp homoseksualistų ne dažniau

nei įprastinės seksualinės orientacijos vyrų santykiai su nepilnametėmis

mergaitėmis. Kiti visuomenėje paplitę prietarai yra nuomonė, kad kitokia

seksualinė orientacija yra neteisingo auklėjimo padarinys arba neteisingų

lytinių santykių įpročio rezultatas.2.2. SAPPHO – Lietuvos lesbiečių organizacija, formaliai įkurta

1995 m. vasario mėn. Svarbiausias organizacijos tikslas – savitarpio

supratimo paieška.. Iki SAPPHO įkūrimo Lietuvoje neveikė jokia lesbiečių

organizacija. Nors Lietuvoje nebuvo nei formaliai įkurtų, nei veikiančių

lesbiečių organizacijų, LALGO (Lietuvos gėjų ir lesbiečių organizacijos

asociacija) sukūrimas neatsižvelgė į Lietuvos lesbiečių poreikius.

Klaidinga būtų teigti, kad lesbietės priklauso LALGO. Todėl būtina SAPPHO

veiklą pripažinti kaip nepriklausomą nuo LALGO ir jos veiklą pripažinti

kaip Lietuvos lesbiečių esminę veiklą. SAPPHO savo ateities veiklą ruošiasi

sieti su ILGA (Tarptautinė lesbiečių ir gėjų asociacija) ir EB – jos PHARE

programos dalimi dėl Lietuvos lesbiečių bendruomenės vystymosi. Organzacija

palaiko artimus ryšius su kitų šalių lesbiečių organizacijomis, planuoja

atidaryti filialus Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje.Homoseksuali moteris

Homoseksuali moteris Lietuvoje dabar išgyvena ypatingą momentą.

Socialistinė Lietuvos Respublika begėdiškai norėjo reguliuoti žmonių

gyvenimą. Seksualinės mažumos neturėjo teisės į asmeninį gyvenimą.

Buvusioje Tarybų Sąjungoje gėjai ir lesbietės už savo meilę buvo sodinami į

kalėjimus kartu su nusikaltėliais arba “geresniu” atveju guldomi į

psichiatrines ligonines ir įrašomi į policijos įskaitas. Žodis “lesbietė”

buvo analogiškas prostitucijai, ištvirkavimui, traktuojamas kaip

nusikaltimas. Daugeliui žmonių svarbu žinoti sausus faktus ir skaičius, kad

pradėtų pastebėti homoseksualias moteris. Daugelis inteligentų nežino, kad

penktadaliui moterų yra tekę turėti epizodinių homoseksualių kontaktų, o 3-

4% moterų yra visiškai homoseksualios. Teigiama, kad tikrasis

homoseksualizmas išsivysto dėl įgimtų biologinių polinkių. Auklėjimas

šeimoje taip pat turi reikšmės: yra 10% tikimybė, kad labai vyriškos

mergaitės taps lesbietėmis, jeigu tėvai neugdys jų moteriškųjų savybių. Kai

kurios moterys lesbietėmis tampa ir per prievartą, ypač atsidūrusios

uždarose moterų grupėse, pvz.: kalėjimuose. Dalis moterų laisvai pasirenka

moteris meilės objektais ir gyvenimo partnerėmis. Dauguma lesbiečių

fiziškai, išoriškai nesiskiria nuo heteroseksualių moterų. Jos patiria

tokius pačius pavydo, atsakomybės, meilės, neapykantos, švelnumo,

pasibjaurėjimo ir kt. jausmus, kaip ir visos moterys. Jos tiek pat reiklios

partnerių vidinėms ir išorinėms ypatybėms, kiek ir kitos moterys ar vyrai,

ir netiesa, kad jas gali patraukti bet kuri mergina ar moteris. Kai kurios

moterys tikisi, kad lesbietiškuose santykiuose tikrai gaus atsaką į savo

meiles, prisirišimo bei švelnumo poreikius ir laiko juos tarsi privilegija.

Mūsų šalyje dar daug baimės prisipažinti, kas esi. Daugelis bėdų lesbiečių

gyvenime atsiranda dėl to, kad jos priverstos slapstytis, jaučia visuomenės

nuomonės spaudimą. Todėl homoseksualios moterys Lietuvoje sukūrė

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1789 žodžiai iš 3566 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.