Homoseksualūs
5 (100%) 1 vote

Homoseksualūs

Homoseksualių tėvų įtaka vaiko seksualinei orientacijai ir psichologinei

raidaiVykstant šeimos transformacijai mūsų visuomenėje jau nieko nestebina tokie

šeimų tipai kaip bevaikės šeimos, vienišos motinos ar tėvai ir

nesusituokusios poros. Tačiau, kai kalbama apie meilę ir seksualinį

gyvenimą, į bendras normas “netelpantys” asmenys išstumiami iš daugumos

gretų. Taigi homoseksualumas – lytinis potraukis tos pačios lyties asmeniui

– yra problema pati savaime. Lietuvoje egzistuoja daugybė neigiamų

homoseksualumą stereotipų: gėjai yra vaikų tvirkintojai, jie nekontroliuoja

savo seksualinio potraukio, nesugeba sukurti ilgalaikių santykių ir pan.

Skaitant lietuvišką periodiką, susidaro įspūdis, kad nepakankamai dėmesio

skiriama homoseksualų problemoms, visuomenė labiausiai susirūpinusi tuo ar

gali homoseksualūs žmonės egzistuoti mūsų visuomenėje, o toks klausimas

kaip vaikas homoseksualioje šeimoje iš viso nediskutuojamas arba

kategoriškai atmetamas: “Ypatingą pasibjaurėjimą kelia leidimas

homoseksualioms “šeimoms” įvaikinti kūdikį. Kas gresia vaikui? Geriausiu

atveju – psichinis suluošinimas, blogiausiu – “įtėviai” jį paprasčiausiai

ištvirkins” (13). Taigi mūsų visuomenę galima laikyti homofobiška. 1999

metais atlikto Europos vertybių tyrimo duomenimis Lietuva užima

priešpaskutinę vietą iš 32 šalių pagal homoseksualumo pateisinimo rodiklius

(mūsų šalyje šis rodiklis yra tik 1,86, Olandijoje – 7,83, Švedijoje –

7,72). Net 67,8 % Lietuvos gyventojų atsakė, jog nenorėtų homoseksualios

orientacijos kaimynų. Kodėl ši nuomonė tokia negatyvi? R. Mikalajūnaitės

(15) teigimu, homofobiją palaiko neigiami stereotipai ir neigiama nuomonė

apie seksualines mažumas, o ji yra susijusi su informacijos trūkumu. Todėl

labai svarbu apie tai kalbėti: teigiamo požiūrio formavimas, švietimas ta

tema padės suvokti egzistuojančius stereotipus ir integruotis

homoseksualams į visuomenę, sumažins visuomenės homofobiškumą.Apie homoseksualumą galima kalbėti įvairiais aspektais, kadangi ši tema

daugialypė. Mes aptarsime homoseksualių tėvų įtaką vaikui: kaip tai lemia

vaiko seksualinę orientaciją ir jo raidą. 2000 metais Socialinės apsaugos

ministerijos užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų firma

“Spinter”atliko tyrimą, siekdama išsiaiškinti seksualinę prievartą prieš

vaikus ir komercinį vaikų išnaudojimą. Šio tyrimo rezultatai patvirtina,

kad Lietuvos gyventojai homoseksualistus sieja su vaikų prievartautojais ir

tvirkintojais. Problemos nagrinėjimas padės suvokti šį mitą ir atsakyti į

klausimą, ar homoseksualūs tėvai nulemia vaiko homoseksualumą. Pirmiausia

svarbu apibrėžti sąvokas, kadangi orientacija ir tapatybė nėra tas pats.

Homoseksuali orientacija yra lytinis potraukis tos pačios lyties asmeniui,

o homoseksualumas yra platesnė sąvoka: tai homoseksualios orientacijos

pripažinimas ir atskleidimas kitiems. Nagrinėdami tėvų įtaką vaiko

seksualinei orientacijai, apie homoseksualią orientaciją kalbėsime kaip

apie homosekualios tapatybės dalį.

Homoseksualumo teorinis pagrindimas

Homoseksualumas egzistuoja nuo pat žmonijos pradžios.

Pavyzdžiui, Spartoje homoseksualumas buvo skatinama politikos dalis, o

Romos imperatoriaus Nerono laikais buvo leidžiamos homoseksualistų

santuokos. Tačiau daugelį amžių po Kristaus homoseksualūs žmonės buvo

laikomi nusikaltėliais, atsirado įvairių teorijų, bandančių paaiškinti

homoseksualumą. Medikai daug energijos išliejo ieškodami vaistų nuo šios

ligos. 1973 metais Amerikos psichiatrų asociacija išbraukė homoseksualumą

iš psichikos ligų sąrašo: gėjams ir lesbietėms leista dirbti mokyklose,

tarnauti kariuomenėje, globoti vaikus ir t. t. Aiškinant homoseksualumą

buvo pradėtos kurti įvairos teorijos. Čia apžvelgsime biologinį modelį, Z.

Froido teoriją ir feminizmo teoriją.Biologinės teorijos šalininkai teigia, kad trauka tos pačios lyties

asmenims yra susijusi su genetika ir hormonais. Kai vyro organizme

atsiranda per daug moteriškųjų hormonų, sumoteriškėja jo išvaizda ir

elgesys. Šią nuostatą išreiškia S. Dimbelio (4, p.56) žodžiai: „Lytinė

orientacija užkoduojama dar motinos įsčiose<…> Vėlesnę seksualinę elgseną

lemia vyriškų ir moteriškų hormonų santykinė koncentracija<…>“. Taigi

remiantis šia teorija, būtų galima daryti prielaidą, kad tėvai vaiko

homoseksualiai orientacijai įtakos neturi. Tačiau biologinės teorijos

pagrįstumas nėra įrodytas konkrečiais eksperimentais. Abejonių kelia tai,

kad įvairūs bandymai paveikti homoseksualus lytiniais hormonais konkrečių

rezultatų nedavė. Taigi nors šios teorijos ir negalime visiškai atmesti

kaip iki galo neištirtos, vis dėlto vien ja remtis aiškinti homoseksualumą

būtų nepakankama. Pastaruoju metu daugelis tyrinėtojų mano, kad

homoseksualumą lemia ir biologinės, ir sociologinės priežastys. Tačiau

svarbios ir psichologinės teorijos.Štai Z. Froidas atrado „aukso vidurį“ aiškindamas homoseksualumą –

homoseksualumas nėra nieko gėdinga ir negali būti klasifikuojamas kaip

liga. Lytinis potraukis tos pačios lyties asmeniui atsiranda dėl nesveikos

įtakos asmenybės raidai. Z. Froidas teigė, kad homoseksualumas gali

atsirasti kaip padarinys įvairių sunkumų, pereinant iš vienos raidos

stadijos į kitą (5).
Anot jo, visi kūdikiai yra homoseksualūs iš

prigimties, o psichoseksualinė raida gali sustoti būdama tokios stadijos,

kuri yra prieš heteroseksualinį vystymąsi, – tuomet vaikas bus

homoseksualus. Homoseksualumą Z. Froidas aiškina nesugebėjimu įveikti Edipo

komplekso. Moterų homoseksualumo šaknis jis įžvelgė santykiuose su tėvu:

mergaitės trokšta išnešioti tėvo kūdikį ir jaučia neapykantą motinai. Tai

įvardijama kaip „Elektros kompleksas“. Tačiau Froidas homoseksualumą

aiškino labiau remdamasis vyrų patirtimi. Jis teigia, kad jeigu tėvo nėra

arba jis yra pasyvus, berniukas nesugeba internalizuoti tvirto savo

vyriškumo jausmo. Buvo atlikta įvairių tyrimų ir surinkta nemažai įrodymų,

kad homoseksualūs vyrai vaikystėje turėjo dominuojančias motinas ir

pasyvius tėvus. Tačiau ne visi žmonės, kuriems būdinga tokia vaikystės

patirtis tampa homoseksualūs.Taigi remiantis Froido teorija niekaip negalima atmesti tėvų įtakos, tačiau

ji negali paaiškinti tų atvejų, kai homoseksualas savo tėvus vertina

pozityviai. Taip pat būtų sunku paaiškinti ir homoseksualių tėvų įtaką

vaikų homoseksualumui formuotis. Tad, manytume, reikia aptarti ir vieną iš

teorijų, kuri pabrėžia socialinio konstravimo svarbą.

Pagal feminizmo teoriją, į seksualumą galima žvelgti dviem būdais:? esencialistiniu;

? konstruktyvistiniu.Esencializmo teorija teigia, kad seksualumas yra susijęs su biologija, o

asmens seksualinė orientacija įsigali vaikystėje. Tačiau socialinio

konstruktyvizmo teoretikai teigia, kad seksualumas yra sukurtas visuomenės

ir kultūros, todėl seksualinis identitetas laikomas silpna ir nestabilia

konstrukcija (14). Šį požiūrį palaiko ir viena iš feminizmo atstovių

Barbara Smith. Ji teigia, kad homoseksualai nėra viena iš grupių, kurios

identitetas aiškus nuo gimimo. Per atsiskleidimo procesą asmuo gali įgyti

identitetą bet kuriuo gyvenimo momentu (1). Taigi pagal šią teoriją būtų

lengviausia interpretuoti vaiko homoseksualioje šeimoje problemą. Jei

svarbūs ne tik vaikystės, bet ir viso gyvenimo procesai, tuomet galima

daryti prielaidą, kad vaiko seksualinei orientacijai turi įtakos ne vien

šeima, bet ir žiniaskaida, draugai ir t. t. Čia būtų galima prisiminti ir

simbolinio interakcionizmo etikečių teoriją, kuri teigia, kad prisitaikymas

priklauso ne tiek nuo to, ką žmogus daro, bet nuo to, kaip į jo veiksmus

reaguojama, tai yra vaiko prisitaikymą lemia ne homoseksualūs tėvai, o

visuomenės reakcija ir stigmatizavimas. Žmogui priklijuota tam tikra

etiketė veikia jo elgesį ir savęs vertinimą, imamos ignoruoti kitos

savybės. Vaikas matomas tik kaip homoseksualios šeimos vaikas, ir paprastai

tikima, kad jis irgi bus tokios pačios orientacijos.Kad atsakytume į klausimą, ar homoseksualūs tėvai lemia vaiko seksualinę

orientaciją ir kokią įtaką tai turi vaiko raidai, naudosimės mokslinės

literatūros analize. Iš pradžių aptarsime įvairius tyrimus ir jų išvadas,

paskui – homoseksualių ir heteroseksualių porų skirtumus, kurie padės

suprasti, su kokiomis problemomis susiduria homoseksualių tėvų vaikai ir

dėl ko jos kyla – ar dėl to, kad tėvai yra homoseksualūs, ar dėl visuomenės

neigiamos reakcijos. Galiausiai aptarsime vedybų ir įvaikinimo klausimą,

kadangi jis labai susijęs su vaiko reakcija į savo šeimą ir integracija.

Homoseksualūs tėvai – homoseksualūs vaikai?

Yra apskaičiuota, kad Jungtinėse Amerikos valstijose yra nuo 6 iki 14

milijonų vaikų, kurių nors vienas iš tėvų yra gėjus (2). Kiek tokių vaikų

yra Lietuvoje, jokių duomenų nėra.Ilgą laiką vyravo nuomonė, kad augimas homoseksualioje šeimoje vaikui

žalingas tiek psichologinei, tiek seksualinei vaiko raidai. Pagrindinis

priešininkų argumentas – vaikams reikia abiejų lyčių kaip vaidmenų

pavyzdžių, todėl neturėdamas vaidmens vaikas bus homoseksualus. Tačiau vis

daugiau tyrinėtojų teigia, kad tokios nuomonės yra susidarytos iš tyrimų,

pagrįstų išankstiniu nusistatymu. 1990 metais Sietle Julie Gottman atliktas

tyrimas parodė, kad nėra jokių nepalankių psichologinių padarinių. Ji

lygino dvi grupes: 35 vaikus, augintus lesbiečių mamų po skyrybų su tėvais,

ir 35 heteroseksualios orientacijos moteris. Lesbiečių mamų vaikai buvo

labiau linkę į homoseksualumą, tačiau Gottman teigia, kad tam įtakos turėjo

tai, ar moteris turėjo partnerį, ar ne, o ne motinų seksualinė orientacija.

Šią išvadą patvirtino ir Charlotte Petterson tyrimai. Palyginusi

homoseksualių ir heteroseksualių tėvų vaikus, ji nenustatė nei socialinės,

nei emocinės raidos skirtumo. Amerikos Psichologų Asociacija apibendrino

įvairias studijas ir padarė išvadą, kad homoseksualių tėvų vaikai visiškai

nesiskiria nuo heteroseksualių tėvų vaikų (9).Tačiau tai, kad jų tėvai yra tos pačios lyties, neabejotinai sukelia tam

tikrų sunkumų. Jei vaikų seksualinė orientacija nepriklauso nuo tėvų

homoseksualumo, tuomet kyla klausimas, iš kur tuomet vaikas ima lyties

vaidmens pavyzdį? 1981 metais atlikus tyrimą paaiškėjo, kad heteroseksualų

ir lesbiečių vaikai nuo 6 iki 9 metų nesiskyrė pagal tai, kokius žaislus ar

žaidimus jie renkasi, o stipriausią įtaką vaikams turėjo ne jų mamos, o

žaidimo draugai. Iš to galima daryti išvadą, kad homoseksualūs tėvai

nesukelia vaikui lyčių vaidmens sumaišties, lyčių modelius
jis gali

suprasti iš supančios aplinkos.Vis dėlto, anot Mondimore (16), šališką visuomenės požiūrį į

homoseksualizmą vaikai perima labai anksti. Anksčiau, negu gebama suvokti

seksualinės orientacijos sąvoką, vaiko sąmonėje homosekualumas įgauna

nepageidaujamumo atspalvį, kadangi apibūdinamas tokiais epitetais kaip

“pedas”, “iškrypėlis” ir pan. Problemų vaikams iškyla ankstyvojoje

paauglystėje, kai labai svarbu būti panašiems į savo bendraamžius. Tad nuo

ko priklauso jų reakcija į savo homoseksualius tėvus?

Veiksniai, lemiantys vaikų reakciją į homoseksualius tėvus

Labai svarbu tai, kokioje visuomenėje gyvena homoseksuali šeima ir kaip

joje vertinamas homoseksualumas. Suprantama, kad homofobiškoje visuomenėje,

kur homoseksualai tapatinami su iškrypėliais, vaikai skaudžiau reaguos į

faktą, kad jo tėvai arba vienas iš tėvų yra homoseksualus. Tėvai, kurie

gėdijasi savo homoseksualumo, paprastai sulaukia neigiamų savo vaikų

reakcijų. Be to, labai svarbu tai, kokie yra tėvų ir vaikų santykiai, ar

vaikas jaučiasi laimingas tokioje šeimoje ir, kokio amžiaus jis apie tai

sužino.N. Benokraitis teigia, kad juo anksčiau vaikai apie tai sužino, tuo mažiau

problemų jiems iškyla (2). Nors daugelis vaikų ir priima savo tėvus, kokie

jie yra, tačiau paprastai laiko tai paslaptyje: nepasakoja apie tėvus savo

draugams. “Kauno dienos” straipsnyje “Gyvenimas neįprastoje šeimoje”

vaikai, kurie gyveno homoseksualioje šeimoje, prisipažįsta, kad slėpė tai

nuo draugų, nes bijojo neigiamos visuomenės reakcijos, o jiems patiems tėvų

homoseksualumas nesudarė labai daug problemų. Vaikinas, kurio tėvas yra

gėjus, teigia: “Žmonėms atrodo, kad turėjau praeiti pragarą, kol

susitaikiau su ta mintim apie tėvą. Man atrodo viskas normalu. Kas esi, tas

esi: mano tėvas negali pasikeisti, o aš ir nenoriu”. 24 metų moteris, kurią

augino dvi mamos, pasakoja: tai buvo mano šeima, mano normalus gyvenimas.

Apie jos seksualinę pusę net nenorėjau žinoti” (8). Tėvai, patys susidūrę

su panašiomis problemomis, gali padėti vaikui jas įveikti. Vaikai susitaiko

su tuo, kad jų šeima yra kitokia, lygiai kaip ir vaikai iš kitų mažumų

šeimų, pavyzdžiui, religinių mažumų ar skirtingos rasės šeimų (24).Taigi paprastai vaikai priima savo tėvus, ir problemų kelia ne tėvų

homoseksualumas, bet visuomenės reakcija: ar ji toleruoja kitos

orientacijos žmones, ar vertinant homoseksualumą remiamasi įvairiais

mitais, kurie trukdo tiek patiems homoseksualams, tiek jų vaikams

integruotis į visuomenę. Tačiau patys homoseksualai teigia, kad “mes esam

visai tokie pat kaip ir jūs”. Daugeliu aspektų homoseksualios ir

heteroseksualios šeimos yra išties panašios: tėvai uždirba pinigus, šeimos

susiduria su įprastais gyvenimo sunkumais ir turi ieškoti problemų

sprendimo būdų, tačiau reikėtų aptarti ir skirtumus, kurie gali būti

svarbūs vaiko raidai (2).

Kuo skiriasi homoseksuali šeima nuo heteroseksualios?

Visuomenėje įprasta skirstyti žmones pagal lytį ir seksualinę

orientaciją. Skirtumai gali būti arba normalizuojami, arba patalogizuojami,

o tai priklauso nuo visuomenės, kurioje gyvenama, taip pat nuo lyties,

religijos, kultūros ir t. t. Tačiau bendrieji skirtumai būtų tokie:

1. Homoseksualai yra laisvi kurti naujas santykių formas, jų nevaržo

lyties vaidmenų apribojimai. Taigi homoseksualios poros gali pabrėžti savo

išskirtinumą, kadangi jos yra už dominuojančios grupės ribų. Kaip teigia

vienas gėjus, “tu esi pakraštyje, taigi tu turi daugiau erdvės būti tuo,

kuo tu esi. <…> Tu gali kurti savo tradicijas” (7). Tačiau tai labai

priklauso nuo amžiaus, lyties, klasės: pavyzdžiui, darbininkų klasės gėjų

pora iš kaimo vietovės jausis visiškai kitaip nei gėjų pora iš San

Fransisko, kur plačiai diskutuojamas įvaikinimo klausimas. Be to, negalime

netasižvelgti ir į individualias poros savybes. Kai kas homosekualumą gali

priimti kaip mados dalyką siekiant patraukti aplinkinių dėmesį ar

išpopuliarėti (pavyzdžiui, muzikos žvaigždės). Vis dėto dažniausiai gėjų

šeimos yra idealistiškai apibrėžiamos kaip laisvai pasirinktos.2. Homoseksuali šeima dėl savo orientacijos gali netekti giminių ir

artimųjų paramos. Taigi pora gali išgyventi nusivylimą ir liūdesį. Šiuo

atveju svarbu paminėti identifikavimosi su biologine ir pasirinkta šeima

opoziciją. Dauguma gėjų ir lesbiečių savo šeimos narius įvardija kaip

tuos, kurie yra visada šalia, ir tu gali tikėtis tiek emocinės, tiek

finansinės jų paramos. Taigi nors daugelis šeimų pabrėžia, kad pasirinkta

šeima pakeičia biologinę, vis dėlto galima išgirsti kad ir tokią nuomonę:

“visada bus tuščia vieta, kur turėtų būti kraujo ryšiais susieta šeima”

(17).3. Namai tampa vienintelė privati vieta, vienintelė prieglauda, kur

pora gali jaustis nediskriminuojama. Seksualumas paprastai siejamas su

privatumu, ir heteroseksualumas tampa nepastebimas viešoje sferoje. Tačiau

tyrimai rodo, kad dauguma respondentų nėra priešiški homoseksualistams, kol

jie nerodo savo seksualinės orientacijos viešai (7). Taigi gėjumi ar

lesbiete galima būti tik specifinėse erdvėse arba vietose (gėjų baruose,

įvairiuose klubuose ir privačioje namų erdvėje). Dažnai homoseksualūs

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2376 žodžiai iš 7882 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.