Hormoninė organizmo funkcijų reguliacija
5 (100%) 2 votes

Hormoninė organizmo funkcijų reguliacija

ĮVADAS 3

PAGUMBURIO HORMONAI 4

HIPOFIZĖS HORMONAI 5

KANKORĖŽIŲ LIAUKOS HORMONAI 6

UŽKRŪČIO LIAUKOS HORMONAI 7

SKYDLIAUKĖS HORMONAI 7

PRIESKYDINIŲ LIAUKŲ HORMONAI 8

VIRŠKINIMO SISTEMOS HORMONAI 8

SEKRETINO ŠEIMA: 9

GASTRINO IR CHOLECISTOKININO ŠEIMA: 9

KITI VIRŠKINIMO SISTEMOS PEPTIDAI: 9

KASOS HORMONAI 10

ANTIKSČIŲ HORMONAI 12

LYTINIŲ LIAUKŲ HORMONAI 12

VYRIŠKIEJI LYTINIAI HORMONAI: 13

MOTERIŠKIEJI LYTINIAI HORMONAI: 14

LITERATŪRA: 16

ĮVADAS

Visi organizmų gyvybinės veiklos procesai vyksta tam tikra tvarka ir yra glaudžiai susiję. Taip yra dėl specialių reguliavimo sistemų, kurių pagrindą sudaro nervų sistema. Viena iš medžiagų apykaitos reguliavimo ir vidinės organizmo aplinkos pastovumo palaikymo sistemų yra hormoninė sistema, kurios veikla priklauso nuo nervų sistemos veiklos. Hormoninės sistemos medžiagas – hormonus – išskiria vadinamosios vidaus sekrecijos, arba endokrininės, liaukos. Hormonai yra biologiškai aktyvios, gyvybiškai būtinos, įvairios cheminės struktūros specifinės medžiagos, turinčios įtakos įvairiausioms organizmo funkcijoms. Be endokrininių liaukų hormonų, organizme dar yra į hormonus panašių medžiagų, kurias išskiria audinių ląstelės, šiaip jau atliekančios kitas funkcijas. Todėl tokie junginiai vadinami audinių hormonais, arba hormonoidais. Endokrininėms liaukoms priskiriama hipofizė, skydliaukė, prieskydinė liauka, antinksčiai, kasos liauka, lytinės liaukos ir kt. Hormonai labai plačiai vartojami medicinoje bei veterinarijoje.

Pagal cheminę prigimtį hormonai yra skirstomi į baltyminės prigimties hormonus, steroidinės struktūros hormonus ir riebiųjų rūgščių darinius. Baltyminės prigimties hormonai savo ruožtu skirstomi į baltymus, peptidus ir aminorūgščių darinius.

Hormonai organizmą veikia labai įvairiai. Išorinės aplinkos pokyčiai, medžiagų apykaitos sutrikimai stimuliuoja specialių medžiagų susidarymą pagumburyje. Šios medžiagos veikia hipofizę ir skatina jos hormonų sintezę. Šie hormonai patenka į kraują ir tiesiogiai veikia kitų endokrininių liaukų ląsteles, dėl ko jose suintensyvėja tiesiogiai reguliavimo procese dalyvaujančių hormonų sintezė. Hormonai, su krauju patekę į atitinkamų audinių ar organų ląsteles, reguliuoja jų funkciją. Hormonai veikia fermentų sintezę bei aktyvumą arba ląstelės membranų laidumą.

Pagumburio hormonai

Pagumburis (hipotalamas) ir posmegeninė liauka (hipofizė) sudaro vieningą reguliavimo ir informacijos signalų perdavimo sistemą. Jų hormonų biosintezė ir sekrecija yra tarpusavyje glaudžiai susijusios. Kontroliuojama pagumburio hormonų adenohipofizė išskiria tropinius hormonus, kurie reguliuoja kitų endokrininių liaukų augimą ir funkcijas, veikia kitų ląstelių metabolizmą. Pagumburio neuronai išskiria neuropeptidus liberinus, skatinančius posmegeninės liaukos tropinių hormonų sekreciją, ir statinus, slopinančius jų išsiskyrimą.

Somatoliberinas (somatokrinas). Jo veikimo ląstelės taikiniai yra hipofizės somatotrofai. Somatoliberinas intensyvina somatotropino geno transkripciją, hormono biosintezę ir sekreciją.

Somatostatinas. Jo randama centrinėje ir periferinėje nervų sistemoje, kasoje ir žarnyno ląstelėse. Kasoje jo daugiau nei pagumburyje. Jo veikimo ląstelės taikiniai – hipofizės somatotrofai. Somatostatinas mažina augimo hormono sekreciją. Jis slopina insulino, gliukagono, gastrino, sekretino, cholecistokinino, kaltitonino, tirotropino, folitropino, kortikotropino, paratiroidino išskyrimą. Somatostatino sekreciją skatina gliukozė, aminorūgštys, riebalų rūgštys, gliukagonas, Ca2+, Na+, jodtironinai.

Tiroliberinas. Jo ląstelės taikiniai yra adenohipofizės tirotrofai. Tiroliberino išskyrimą neigiamu grįžtamuoju ryšiu veikia jodtironinai. Dėl antidepresinio poveikio ir išplitimo nervų sistemoje tiroliberinas priskiriamas prie neuromediatorių grupės. Tiroliberinas didina prolaktino geno transkripcijos greitį.

Kortikoliberinas. Jo sekrecijai būdingas paros sekrecijos ritmas: jo daugiausia išskiriama ryte, o mažiausiai – vakare.

Gonadoliberinas. Jis skatina gonadotropinų – folitropino ir liutropino, biosintezę ir sekreciją. Gonadoliberino sekreciją mažina testosteronas ir estradiolis, neigiamu grįžtamuoju ryšiu pasiekiantys pagumburį. Su gonadoliberinu asocijuotas peptidas slopina prolaktino sekreciją.

Prolaktostatino ląstelės taikiniai yra hipofizės laktotrofai.

Prolaktoliberinas skatina prolaktino sekreciją.

Melanoliberinas skatina melanotropino biosintezę ir sekreciją.

Melanostatinas slopina melanotropino biosintezę.

Hipofizės hormonai

Centrinę vietą pagumburio ir posmegeninės liaukos informacinių signalų perdavimo funkcinėje sistemoje užima hipofizė. Hipofizė yra nedidelė liauka galvos smegenų pagrinde. Ji sąveikauja su smegenimis ne nerviniais ryšiais, o per vartų kraujagyslių sistemą. Ji ypač svarbi, nes išskiria hormonus, kurie reguliuoja kitų endokrininių liaukų veiklą. Be to, hipofizės hormonai turi ir tiesioginę įtaką įvairiems organizmo audiniams. Hipofizė sudaryta iš adenohipofizės ir neurohipofizės, gaminančių skirtingus hormonus. Visi hipofizės hormonai yra baltymai arba peptidai. Priekinė hipofizės dalis (adenohipofizė) sintetina ir išskiria
tropinius hormonus: somatotropiną, tirotropiną, kortikotropiną, folitropiną, liutropiną, prolaktiną ir melanotropiną, o užpakalinė dalis (neurohipofizė) – vazopresiną ir oksitociną. Abu hormonai sintetinami pagumburyje, po to patenka į neurohipofizės nervinas galūnes. Iš jų po atitinkamo skatinimo patenka į kraujotaką. Kiekvieno iš jų pernašoje dalyvauja savi baltymai nešikliai – neurofizinai. Tropinių hormonų biosintezę ir sekreciją kontroliuoja pagumburio neuropeptidai. Jie reguliuoja periferinių endokrininių liaukų funkcijas.

Somatotropinis hormonas (STH), arba augimo hormonas, yra baltymas. Augimo hormono koncentracija kraujo plazmoje svyruoja fiziologinių būsenų (skausmo, šalčio, pavojaus, streso, badavimo) metu. Šis hormonas turi įtakos augimo procesams: skatina kaulų ir raumenų vystymąsi, veikia baltymų, riebalų ir angliavandenių apytaką. Jei hipofizės funkcija nepakankama, nustojama augti, o jei augimo hormono per daug, sparčiai auga ilgieji kaulai ir juos palaikanti raumenų masė.

Prolaktiną sintetina hipofizės priekinės dalies acidofilinės ląstelės laktotrofai. Prolaktino sekreciją kontroliuoja prolaktoliberinas ir dopaminas. Sekreciją skatina progesteronas, estrogenai, endorfinai, taip pat miegas, stresas ir lytiniai santykiai bei spenelių dirginimas maitinimo metu. Esant prolaktino pertekliui vyro organizme, susergama impotencija, moterys suserga amenorėja.

Tireotropinis hormonas (TTH) stimuliuoja skydliaukės veiklą ir jos hormonų gamybą. Aktyvina baltymų, fosfolipidų ir nukleorūgščių biosintezę, didina tirocitų skaičių ir dydį.

Adrenokortikotropinis hormonas (AKTH). Jis stimuliuoja antinksčių žievės funkciją ir reguliuoja kortikosteroidų sintezę. Intensyvina riebalų hidrolizę, mažina kvėpavimo koeficientą, skatina glikogeno kaupimąsi raumenyse, aminorūgščių perėjimą į raumenų ląsteles. Kortikotropinui būdingas tam tikras sekrecijos ritmas: mažiausia kortikotropino koncentracija būna dienos pabaigoje ir prieš miegą, didžiausia – 6 – 8 val. ryto ir pabudus.

α – ir β – lipotropiniai hormonai (LTH) pasižymi lipolitiniu aktyvumu ir todėl turi įtakos lipidų apykaitai. β – lipotropino esama tik hipofizėje, nes kituose audiniuose jis greit virsta γ – lipotropinu ir β – endorfinu.

α – ir β – melanocitostimuliuojantys hormonai (MSH) reguliuoja melanocitų aktyvumą. Nuo pastarųjų priklauso odos ir plaukų pigmentų susidarymas.

Gonadotropiniai hormonai – folikulus skatinantis hormonus (FSH), liuteinizacijos (LH), laktogeninis hormonas (LGH) – prolaktinas – yra baltymai. FSH ir LH – gliukoproteinai, kuriuos išskiria moterų ir vyrų adenohipofizės gonadotrofai. Pirmasis skatina folikulo susidarymą ir brendimą, padidina spermatogenezę. LH kontroliuoja geltonojo kūnelio aktyvumą, vaidina svarbų vaidmenį nėštumo metu, reguliuoja testosterono (vyriškų lytinių liaukų hormono) sekreciją. Laktogeninis hormonas (LGH) yra proteinas, stimuliuojantis kiaušidžių funkciją. Nuo jo priklauso vaisiaus išnešiojimas, gimdymas ir pieno liaukų sekrecija.

Oksitocinas. Jo sekreciją skatina nerviniai impulsai, atsiradę, dirginant pieno liaukų spenelius. Dažnai kartu išsiskiria ir prolaktino. Kraujyje jis yra laisvas. Oksitocinas skatina lygiųjų raumenų (ypač gimdos) susitraukimą ir pieno sekreciją. Dalyvauja apvaisinimo procese, skatindamas trumpalaikius gimdos ir kiaušintakių lygiųjų raumenų susitraukimus, greitina spermatozoidų ir kiaušinėlio judėjimą.

Vazopresinas. Jo sekreciją skatina padidėjęs kraujo plazmos osmoliališkumas, kuris dirgina pagumburio osmoreceptorius ir širdies bei kraujagyslių baroreceptorius. Taip pat sekreciją skatina ir emocinis bei fizinis stresai, acetilcholinas, nikotinas ir morfinas. Adrenalinas, etanolis ir medžiagos, didinančios kraujo plazmos tūrį, slopina vazopresino sekreciją. Vazopresinas reguliuoja vandens rezorbciją ir trukdo jam išsiskirti. Dėl vazopresino trūkumo ar nepakankamos receptorių funkcijos sutrinka antrinio šlapimo susidarymas, apima troškulys ir gausus skysčių vartojimas.

Kankorėžių liaukos hormonai

Kankorėžio liauką (epifizę) sudaro pinealinės ląstelės ir neuroglijos ląstelės. Pinealinės ląstelės sintetina melatoniną. Melatonino biosintezės intensyvumas periodiškai kinta keletą kartų per parą ir priklauso nuo apšvietimo. Tamsoje stiprėja melatonino susidarymas, o šviesa, veikdama per regėjimo organus, slopina melatonino biosintezę. Tiesioginis jo biosintezės dirgiklis yra noradrenalinas, kurio sekreciją simpatinių nervų galūnėse mažina šviesa, o didina tamsa. Didžiausia melatonino koncentracija kraujo plazmoje būna 3 val. nakties, o mažiausia dieną. Šio hormono perteklius kepenyse oksiduojamas ir išskiriamas su šlapimu. Kankorėžio liauka reguliuoja kitų endokrininių liaukų aktyvumą ir organizmo medžiagų apykaitą dienos ir nakties kaitos metu. Ji padeda organizmui prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkos sąlygų. Melatoninas mažina smegenų bioelektrinį ir funkcinį aktyvumą, sukeldamas lengvą euforiją, mieguistumą, veikia raminančiai, mažina skausmo jutimą.

Užkrūčio liaukos hormonai

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1351 žodžiai iš 4443 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.