Humoras m valančiaus apsakymuose vaikams
5 (100%) 1 vote

Humoras m valančiaus apsakymuose vaikams

HUMORAS M. VALANČIAUS APSAKYMUOSE VAIKAMS

Turinys

I. Įvadas……………………………………………………………………………………………………………….3

1. Išskirtinė M. Valančiaus asmenybė ir jo kūryba……………………………………………4

2. Darbo šaltiniai ir tikslai………………………………………………………………………………5

II. „Vaikų knygelė“ – humoristinis prozos kūrinys lietuvių literatūroje…………………………5

1. Apeigų aprašymų komiškumas………………………………………………………………….6

2. Veikėjų aprašymų humoras………………………………………………………………………8

III. Išvados……………………………………………………………………………………………………………..9

IV. Šaltiniai. Literatūra…………………………………………………………………………………………..11

I. ĮVADAS

Motiejus Valančius – žymus visuomenės veikėjas, vyskupas, rašytojas, istoriografas, žmonių švietėjas, blaivybės skleidėjas, vargšų globėjas ir vaikų mylėtojas: „apiplyšusiems vaikams net parūpindavęs drabužėlių“ . M. Valančius mylėjo paprastus žmones, nes ir pats buvo kilęs iš valstiečių šeimos. Galbūt todėl ir jį valstiečiai gerbė. M. Valančius rūpinosi parapijiečiais, jų vaikais. Vyskupui rūpėjo žmogaus dvasia, jis siekė, kad Lietuva būtų ja galinga. Skatino tautą mokytis, skaityti knygas, būti dievobaimingais. Sutelkė didelį savo dėmesį į tautos blaivinimą ir švietimą. Manė, kad tai – jo pareiga. Visa gyvenimą darė tai, kas naudinga gimtajam kraštui.

Motiejus Valančius siekė tautos dorovės, buvo jos saugotojas ir ugdytojas.

Norint geriau pažinti ir teisingai įvertinti Motiejaus Valančiaus kūrybą ir veiklą, reiktų atsižvelgti į istorinį kontekstą.

Lietuva pergyveno žiaurius Napoleono laikus, 1831 – uosius ir 1864 – uosius metus, kai vyko sukilimai, vykdomą carizmo lietuviškos mokyklos bei spaudos, katalikų Bažnyčios draudimą – tokiu dramatišku Lietuvos laikotarpiu gyveno ir kūrė vyskupas Motiejus Valančius. Kai Lietuva grimzdo į šiurpių įvykių liūną, jis dirbo Tėvynei, todėl yra žinomas iki šių dienų.

1. Išskirtinė M. Valančiaus asmenybė ir jo kūryba

Vyskupas Motiejus Valančius gimė 1801 m. vasario 16 d. Salantų valsčiuje, Narsėtų kaime, ūkininkų šeimoje:

Jo tėvai buvę laisvieji ūkininkai ir, matyt, gyveno pasiturinčiai, nes visus tris savo sūnus, Motiejų, Mykolą ir Feliksą leido mokslan .

Iki penkiolikos metų gyveno tėvų namuose, padėjo jiems ūkyje, o 1812 m. iškart įstojo į antrą klasę ir mokėsi Žemaičių Kalvarijos domininkonų šešiaklasėje gimnazijoje. Čia viskas buvo dėstoma lenkų kaba, mokinius auklėjo religingai: „kasdien turėdavo klausytis mišių, bent kartą per mėnesį eidavo išpažinties“ . Vėliau mokėsi Varnių kunigų seminarijoje (1822 – 1824), o ją baigęs – Vilniaus universitete. Šį universitetą baigė puikiai, gavo teologijos kandidato laipsnį. Ir 1828 m. M. Valančius Vilniaus katedroje įšventintas kunigu. Tų pačių metų gegužės 27 d. universiteto Šv. Jono bažnyčioje laikė iškilmingas pirmąsias savo mišias.

Po to dirbo tikybos mokytoju ir kapelionu Moziriaus mokykloje. Ten parašė pirmuosius savo lenkiškus pamokslus. Kai M. Valančius gyveno Moziriuje, 1831 m. Lietuvoje praūžė sukilimas, po kurio ypač paaštrėjo rusų priespauda. Buvo varžomas katalikų tikėjimas, steigiamos rusiškos mokyklos, uždarytas Vilniaus universitetas. Tada M. Valančius prašėsi atgal gražinamas į Žemaičių vyskupiją. Ir 1834 m. M. Valančius paskiriamas Kražių gimnazijos kapelionu. Čia jis ypač rūpinosi jaunuomenės doru auklėjimu.

Kad M. Valančius buvo šviesi asmenybė ir jo mokslo žinios buvo puikios, rodo tai, kad 1840m. jis kviečiamas profesoriauti į Vilniaus dvasiškąją akademiją. Po dvejų metų akademija buvo keliama į Petrapilį. Ten Motiejaus Valančiaus gyvenimo akiratis plėtėsi: užmezgė santykius su daugybę ryškių bei žymių žmonių, kurie vėliau suvaidino žymų vaidmenį ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje: rektorius I. Holovinskis, S. Daukantas. Būtent jis ir paskatino vyskupą imtis lietuviškų knygų rašymo.

Akademijoje M. Valančius profesoriavo penkerius metus, bet 1845 m. susirgo ir grįžo į Žemaitiją. Čia buvo paskirtas rektoriumi Žemaičių Kunigų Seminarijoje, ją buvo ir pats baigęs. Tapęs rektoriumi ėmėsi veiklos, vykdė blaivybės akciją: stengėsi atitraukti valstiečius nuo girtavimo, rūpinosi vaikų ir suaugusių švietimu, organizavo lietuviškų knygų prekybą, lietuviškų raštų spausdinimą Prūsijoje ir slaptą jų gabenimą į Lietuvą, steigė lietuviškas mokyklas, bibliotekas, kuriomis galėtų naudotis visi kunigai. Būtent M. Valančiaus laikais lietuviškos spaudos leidimas ir platinimas tapo masiniu reiškiniu. Vyskupas globojo gabius kunigus, galinčius rengti lietuviškus religinius raštus. Dalį religinės literatūros kunigai vertė iš kitų kalbų, dalį labiau išsimokslinę patys parašė. Iš pradžių M.Valančiui rūpėjo vien religinė literatūra. Tačiau
neatsisakė globoti ir pasaulietinės literatūros rašytojų, pavyzdžiui, Simoną Daukantą. Pagaliau ir pats vyskupas Motiejus Valančius į senatvę ėmėsi plunksnos, rašė pasaulietinio turinio kūrinius – prasidėjo jo gyvenime intensyviausias literatūrinės veiklos tarpsnis. Grožinė didaktinė proza Lietuvoje nebuvo naujiena, ji pradėta kurti XIX amžiuje. M. Valančius parašė savo garsųjį veikalą „Žemaičių vyskupystė“. Iki savo gyvenimo pabaigos jis nenustojo rašęs. Svarbesnieji jo darbai: „Vaikų knygelė“, „Paaugusių žmonių knygelė“, „Patarlės žemaičių“, „Palangos Juzė“, „Pasakojimas Antano tretininko“, „Žyvatai šventųjų“ ir kt. M. Valančiaus plunksnai priklauso daugybė religinių bei publicistinių raštų. Jo kūrybos negalime talpinti į konkrečius žanro rėmus: vieni kūriniai primena pasakėčias, pamokslus, pasakas, kiti artimi hagiografinei literatūrai.

Vyskupas M. Valančius pasirašinėjo: Valančiauskas, Volončauskis, Volončevskis, Motiejus Vyskupas, Joteiko.

M.Valančius – lietuvių grožinės prozos pradininkas. Tuometinėje didaktinėje lietuvių prozoje jo kūriniai išsiskyrė savo literatūriniu meistriškumu. M. Valančius padėjo pagrindus aukštesnio meninio lygio lietuvių realistinei prozai, kuri paskutiniajame XIXa. dešimtmetyje užėmė lyderio poziciją lietuvių literatūroje.

2. Darbo šaltiniai ir tikslai

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 908 žodžiai iš 3019 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.