Paryžiaus taikos konferencija po I Pasaulinio karo.
Vyko 1919m. Pirmininkavo Žoržas Klemenso. Dalyvavo 32 šalių atstovai. Įtakingiausi: JAV, Angl. ir Pranc. Vilsono 14 punktų – planas kaip pasiekti taiką: 1)panaikinti slaptą diplomatiją 2)laisva laivyba. Versalio taika su Vokiet. Versalio systema – pokario sutvarkymas: 1)skilo imperijos ir susikūrė naujos valstyb.: Vengr., Austr., Čekoslovak., Jugoslav.(iš Serbų ir Kroatų). 2)Rusija neteko teritorijų ir susikūrė LT, LV, EST, Suomija. 3)atkurta Lenk. valstybė su išėjimu prie jūros – Lenkų koridoriumi, kuris suskaldo Vokietiją ir atskiria nuo jos Rytprūsius. 4)Elzasas ir Lotaringija – Prancūzijai. 5)Saro sritis, Gdanckas, Klp.kraštas – Tautų sąjūngai (Prancūzijai). 6)Vokietija neteko visų kolonijų, mokėjo reparacijas, uždrausta turėti karinę techniką, panaikinta visuotinė karo prievolė, leista turėti 100 000 kariuomenę, demilitarizuota Reino zona.
Tautų sąjungos įstatai – pasaulio valstybių sąjunga. Būstinė Ženeva. Turėjo užtikrinti taiką, bet nesugebėjo.
Totalitar. įsigalėjimas Rusijoje
1917m. spalį bolševikai užima valdžią po sukilimo preiš Laikinąją vyriausybę. Vadovas – Leninas. Demokrat pab – Diktatūros pradž. Galutinai įsitvirtino kai laimėji pilietinį karą. 1918m. kovą – Bresto taika – dėrybos dėl taikos su Vokiet. Svarbiausias bolševikų įrankis – Visos Rusijos ypatingoji komisija. 1918m. gegužę – pilietinis karas, nes gyventojai nepatenkinti bolševikais. 1920m. Lenk – Rus karas. Lenkai (Pilsuckis) siekė išplėsti teritor. Lenkai sumušė rusus ir sustabdė bolševikų plitimą į Vakarus.
1921m. – NEP’as – nauja ekonominė politika: 1)leido turėti nuosavybės 2)samdomas darbas 3)mokama pinigais pagal darbo našumą 4)leista prekiauti maistu, maisto nusavinimas pakeistas mokesčiu maistu.
1922m. – įkurta SSRS – Sovietų Sąjunga (Rusija, Ukraina, Užkaukazė (Armėnija, Azarbaidžianas, Gruzija), Prūsija). 1924m. – SSRS konstituc., kuri įteisino Soviet. Sąjung susikūrimą. 1924m. Leninas mirė, vadovu tapo Stalinas.
Stalino laikai
1930m. – „Didysis Stalino valymas“ – atsikratoma nepaklusniais ir prieštaravusiais Stalinui. Prasidėjo industrializacija. 1927-1932m. – sudarytas gamybos planas penkiems metams – Penkmetis. 1933m. – II Penkmetis. Abu penkmečiai nepavykę. 1929m. – kolektyvizacija. Gulagas – lagerių sistema. 1920m. – Kominternas.
Europos ekonomika po I Pasaulinio karo
Laikotarpiai:
1) Pokario suirutė – 1919-1923m. 2)Stabilizacijos laikotarp. – 1923-1928m. 3)Ekonomonė krizė – 1929 –1933m. 4)Išėjimas iš krizės – 1934-1939m. Etatizmas – valstybės ekonomikos, social.santyk. reguliavimas.
Fašizmas
Pokario metais populiarios diktatūr. idėjos. Atsirado naujas judėjimas – Fašizmas – antidemokrat. judėjimas, susiformavo tarpukariu. Socializmas ir komunizmas – pagr. fašizmo priešai. Fašizmo atsiradimo prielaidos: 1.nusivylimas I Pasaul. karo rezultatais. 2.ekonominė suirutė.
Fašizmas Italijoj
Musolinis – dučė – pirmasis fašistas: demokrat. skaldo tautą, o svarbiausia tautos vienybė, tvarka, paremta jėga, vadizmas. 1921m. – nacionalinė fašistų partija. 1922m. – žygis iš Neapolio į Romą. Karalius paskiria Musolinį vyriausybės vadovu.
JAV
Stipri – demokratinė respublika. Populiar., liberalizmo, izoliacionizmo idėjos – nesikišti i Europos reikalus. 1932m. – „Naujasis kursas“ – ekonomikos reguliavimas (Ruzvaltas). JAV ėmė lįsti į Eu. reikalus.
Angl.,Pranc. tarpukariu
Jose išliko demokrat. Angl – dvipart sistema: leiboristai ir konservatoriai.
Pranc. daugiapart sistema, aktyvūs komunistai. 1936m. – Liausies frontas – kairiosios partijos sudarė koaliciją prieš dešiniasias – fašistus.
Vokietija tarpukariu
1919 – 1932m. – Veimaro respublika, nes Veimare priimta konstituc. Parlamentinė demokrat.
1923m. – Vokietijos Nacionalsocialistų darbininkų partija – fašistai. 1923m. – Pučas – nepavykęs fašistų perversmas. Hitleris pateko į kalėjimą, ten parašė „Mano kova“.
1933m. – paskirtas prezidento Hitleris tampa vyriausybės vadovu. Naciai uždraudė kt. Partijas, atsikratė priešų. SA – Hitlerio smogikai. 1938m. – „Krištolinė naktis“ – žydų pogromas.
Polit. karas Ispanijoj
Populiar. Autoritar. idėjos. 1933m. – susikuria fašitų partija – Falanga. Vadovad Frankas. 1939m. popilietinio karo demokratija nuversta ir isigali diktatūra.
Vidurio ir Pietryčių Europ. Valstybės
Lenk., Čekoslovak., Vengr., Rumunija, Bulgar., Jugoslav. Vienntelė demokratiška – Čekoslovak.
Lenk. Kovojo prieš bolševik., bet diktatūr. idėjos populiarios. Generolas Pilsuckis įvedė autoritarizmą.
Vengr. pirmoji autoritar. valstybė tarpukariu. Hortis.
1926m. ir vėliau LT, LV, EST irgi tapo autoritar. Norveg., Šved., Danija – Folketingas. Jos konstituc. monarchijos, turėjo karalius, parlamentus.
Tarptaut santyk. 4 dešimtmetyje
Šalys agresorės: Vokiet., Ital., Japon. Japon. užgrobia Kiniją. Ital. Užgrobia Etiopiją ir Albaniją. Vokiet. laužė Versalio sutartį : išstojo iš Tautų Sąjung., įvedė kariuom. Į demilitar. Reino zoną. Hitleris siekė sukurti „Didžiąją Vokietiją“ – visas vokiškai šnekančias tautas sujungti į vieną. 1938m.kovą
prisijungia Austriją.