I pasaulinis karas1
5 (100%) 1 vote

I pasaulinis karas1

1914-1918m. Europa skendėjo baisiame kare, kuris buvo pavadintas Pirmuoju pasauliniu karu arba Didžiuoju karu, nes palietė 30 pasaulio valstybių. Karas kilo tarp kelių galingų Europos valstybių. Jis prasidėjo, kai Austrijos-Vengrijos imperija paskelbė karą Serbijai. Greitai į karą įsitraukė ir kitos šalys. Jos susivienijo į dvi grupuotes: sąjungininkų, kuriems priklausė Britanija, Prancūzija, Italija ir JAV, bei centrines pajėgas-Vokietiją, Austriją-Vengriją ir Turkiją. Iš pradžių visi manė, kad karas bus trumpas ir šlovingas. Jauni vyrai skubėjo stoti į armiją ar laivyną. Tačiau greitai paaiškėjo, jog nė viena iš kovojančių pusių nėra pakankamai stipri pasiekti aiškią pergalę.

Priežastys:

1. Europos tautų nacionalizmas(buvo skelbiamas vienų tautų pranašumas prieš kitas, teigiama, kad karas yra žmonijos pažangos variklis, jis yra neišvengiamas kaip stichinė nelaimė).

2. Europos valstybių nesutarimai dėl:

• Kolonijų(Rusija troško užimti Konstantinopolį ir kontroliuoti Juodosios jūros sąsiaurius);

• Teritorijų(Prancūzija siekė susigrąžinti Elzasą ir Lotaringiją);

• Viešpatavimo Europoje ir visame pasaulyje(Vokietija ir Italija ieškojo„savo vietos po saule“).

3. Serbų teroristas nužudo Austrijos-Vengrijos imperijos sosto įpėdinį P. Ferdinandą.

Eiga:

1914m. rugpjūčio 1d. Europoje įsiliepsnoja karinis konfliktas. Jame buvo panaudoti moderniausi ginklai: kulkosvaidžiai, tankai, nuodingosios dujos, povandeniniai laivai, lėktuvai.

1914m. birželio 28 d. pavakarę visos Europos laikraščių redakcijose buvo spausdinami specialieji leidiniai apie Austrijos-Vengrijos imperijoje nužudytą sosto įpėdinį.Teroristiniu aktu, vadovaujant serbų slaptajai policijai, buvo norima parodyti pasauliui apie neteisėtą Austrijos-Vengrijos valdymą pietų slavų žemėse.

Pirmajame pasauliniame kare Austrijos-Vengrijos imperiją palaikė Vokietija, o Serbiją-Rusija ir Prancūzija. Rugpjūčio 1 d. Vokietija pasiuntė į Peterburgą notą, kad skelbia karą Rusijai. Rugpjūčio 2 d. Vokietija užpuolė Liuksemburgą, rupjūčio 3 d. įžengė į Belgiją ir tą pačią dieną paskelbė karą Prancūzijai. Rugpjūčio 4 d. vykdydama savo sąjunginius įsipareigojimus į karą įsitraukė Anglija, vėliau ir Austrija-Vengrija. Taip prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas.

Karo frontai 1914-1917m.

Vakarų frontas Rytų frontas

Vokietijai paskelbus karą Prancūzijai ir Anglijai, Vakaruose buvo pasiren-gusi pulti pagal vokiečių kariuome- nės generalinio štabo vado grafo A. fon Šlyfeno parengtą planą. Puolant Prancūziją, sėkmės buvo galima ti- kėtis tik staigiu manevru apeinant Prancūzijos pasienio įtvirtinimus. Vokietiją nuo Prancūzijos skyrė Bel- gija, todėl vokiečiai ją užpuolė. 1914m. rugsėjo 5-9 d. prie Marmos užvirė įnirtingi mūšiai tarp Vokieti- jos ir sąjungininkų: Prancūzijos ir Anglijos. Pereita prie pozicinio karo. Frontas, iš vienos pusės anglų ir prancūzų, iš kitos-vokiečių, nusitiesė daugiau nei 700km nuo Šiaurės jūros pakrantės iki Šveicarijos sienos. Abiejose fronto pusėse kareiviai iš- kasė apkasus, tobulai įrengė įtvir- tinimus. Įveikti šių įtvirtinimų buvo beveik neįmanoma. 1915m. pavasarį ir viena ir kita pusė bandė įveikti įtvirtinimus, bet jiems nepasisekė. 1916m. vasario mėn. vokiečiai pra- dėjo puolimą prieš prancūzų pagrin- dinę tvirtovę Verdune. Jie tikėjosi, kad, patyrę daug nuostolių, sąjun- gininkai ims trauktis, bet po 9 mėn. trukusios kovos vokiečiai nutraukė puolimą. Nevykęs buvo ir anglų puolimas 1916m. liepos-lapkričio mėn. 1914m. rugsėjo mėn. Rusija pradėjo pulti Vokietiją Rytų Prūsijoje ir Austriją-Vengriją Galicijoje. 1914m. rugpjūčio pab. Vokiečiai sutriuškino antrąją rusų armiją prie Tanenbergo. Rugsėjo 6-15d. vokiečiai prie Mozūrų ežero apsupo ir sutriuškino pirmąją rusų armiją. Visai šiai operacijai vadovavo P. fon Hindenburgas ir Ė.Liūdendorfas. Austrai apie rengiamą rusų puolimą sužinojo per radiją, kai rusai siuntė informaciją neužšifra-vę teksto. Austrai sugebėjo išvengti didelių nuostolių, bet buvo priversti atsitraukti 200km. Rusijos kariuomenė užėmė visą Galiciją su centru Lvove. Nepasisekė austrų puolimas prieš Serbiją. 1915m. gegužės mėn. austrų ir vokiečių jungtinės pajėgos sėkmingai puolė Galiciją. Rusų kariuomenė pradėjo paniškai trauktis. Austrų puolimą pristabdė Italijos įstoji-

mas į karą. Nemažai kariuomenės aus- trai nusiuntė į Alpių frontą.1915m.vasa-

rą, prisijungus Bulgarijai, vokiečiai sutriuškino Serbiją, tuo pat metu vokie- čiai užėmė Lenkijos, Lietuvos ir Kuršo teritorijas, priklausiusias Rusijos impe-

jai. 1916m. birželio mėn. generolo Brusilovo vadovaujamos rusų pajėgos kirto skaudų smūgį austrams(į rusų nelaisvę pateko 350tūkst. austrų karių). Po tokios pergalės į karą sąjungininkų pusėje įstojo Rumunija. Vokiečiai vėl buvo priversti padėti austrams. Rusų puolimas buvo sustabdytas, o vėliau rusų kariuomenė demoratilizuota.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 745 žodžiai iš 1405 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.