I simonaitytės apskrities viešosios bibliotekos bendrosios skaityklos meno fondo paklausos tyrimas
5 (100%) 1 vote

I simonaitytės apskrities viešosios bibliotekos bendrosios skaityklos meno fondo paklausos tyrimas

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………………………………3

1. FONDŲ KOMPLEKTAVIMO ŠALTINIAI…………………………………………………………………..5

2. BIBLIOTEKŲ FINANSAVIMAS…………………………………………………………………………………..7

3. BIBLIOTEKOS FONDAS……………………………………………………………………………………………..9

4. MENO FONDO SUDĖTIS…………………………………………………………………………………………..10

5. MENO LITERATŪROS VARTOTOJAI………………………………………………………………….11

6. FONDO PANAUDOS ANALIZĖ…………………………………………………………………….12

IŠVADOS………………………………………………………………………………………………………………………..14

LITERATŪRA……………………………………………………………………………………………………………16

PRIEDAI

ĮVADAS

Skaitybos tyrimai Lietuvoje daugiausiai atliekami bibliotekininkų iniciatyva. Tyrimų metu gauti duomenys padeda gerinti ir tiksliau prognozuoti bibliotekos veiklą, derinti ją prie vietovės gyventojų poreikių, geriau pažinti vartotojų skaitymo interesus ir informacinius poreikius. Dabartiniu metu fondų komplektavimo problemos yra sprendžiamos naujomis sąlygomis – vyksta mokslų diferenciacija ir integracija, labai sparčiai gausėja informacijos dokumentų gamyba, jos geografija, labai kinta skaitytojų skaitymo poreikiai, senėja informacija. Taigi fondų komplektavimo metodika nėra statiška, ji nuolat keičiasi, vystosi, priklausomai nuo aplinkos pasikeitimų, nuo naujai susidariusių situacijų. Klaipėdos viešojoje I.Simonaitytės apskrities bibliotekos bendrojoje skaitykloje taip pat buvo atlikta nemažai tyrimų, siekiant išsiaiškinti fondų paklausą, vartotojų poreikius. Tirti skaityklos meno fondą rekomendavo skaityklos darbuotojai, nes jie pastebėjo, kad meno fondas yra mažiau populiarus, bet kad tai patvirtinti, reikia atlikti tyrimą.

Beveik kasmet čia atliekamas vienos ar kitos mokslo šakos literatūros panaudos tyrimas, o vienas iš didesnių, apėmęs psichologijos, istorijos ir žemės ūkio skyrius, tyrimas buvo atliktas 1997m. Šią temą pasirinkau todėl, kad šiais metais biblioteka keliasi į naują pastatą, todėl tokie tyrimai yra labai svarbūs norint sutvarkyti tiriamos bibliotekos fondą, palikti tik paklausiausius dokumentus ir teikti kuo kokybiškesnes paslaugas skaitytojams. Biblioteka nėra pakankamai finansuojama, todėl biblioteka yra priversta tenkintis tik reikalingiausiais leidiniais. Todėl būtina bibliotekos fondą būtina koncentruoti reikšmingiausia informacija. Tai daroma dviem pagrindiniais būdais:

1. papildant fondus moksliniu, pažintiniu požiūriais vertingais ir reikalingais dokumentais, pirmiausia tais, kurie turi glaustą, originalią, naują ir apibendrinančią informaciją;

2. nuolat šalinant iš fondų nepopuliarius, mažiau reikšmingus ir reikalingus dokumentus

Dėl koncentracijos bibliotekos fondas tarytum yra „suspaudžiamas“, mažėja jo fizinis dydis, augimo tempai, bet išsaugoma ir padidėja reikšminga visuomenei informacija. Koncentracija didina bibliotekos fondo informacinį patikimumą.

Mano darbo tikslas -paanalizuoti I. Simonaitytės viešosios bibliotekos skaityklos meno fondo sudėtį ir jo panaudą. Todėl yra iškeliami šie uždaviniai:

• patyrinėti kaip komplektuojami tiriamos bibliotekos fondai;

• paanalizuoti skaityklos meno fondo sudėtį;

• paanalizuoti kokie vartotojai labiausiai domisi meno literatūra;

• kokiais tikslais naudojama meno fondo literatūra.

Tyrimas bus atliktas statistinės analizės metodu: kovo mėnesio vartotojų užsakymų bei knygų išdavimo lapelių analizė ir meno literatūros fondo analizė.

FONDŲ KOMPLEKTAVIMO ŠALTINIAI

Lietuvos bibliotekų įstatymo 21 straipsnyje „Bibliotekos fondo komplektavimas“ apibrėžti fondo konspektavimo klausimai. „bibliotekos fondas komplektuojamas iš gaunamų privalomųjų spaudinių egzempliorių, iš juridinių ir fizinių asmenų įsigyjamų spaudinių ir kitų dokumentų, keičiantis spaudiniais ir kitais dokumentais su Lietuvos ir kitų valstybių bibliotekomis, iš dovanotų arba gautų kaip palikimas spaudinių ir kitų dokumentų“ (Q2, p.3).

Atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje, pasikeitus politinei ir ekonominei padėčiai, viešosios bibliotekos peržiūrėjo savo fondus, atrinko pasenusią ideologinę literatūrą. Sovietmečiu visuomeninė politinė literatūra sudarė apie 47 procentus viso viešųjų (masinių) bibliotekų fondo. Nemažą jos dalį teko nurašyti. Tuo tarpu dėl ekonominių sunkumų mažiau įsigyjama naujų dokumentų, todėl viešųjų bibliotekų fondai mažėja.

Fondų komplektavimas būna dvejopas:

• retrospektyvusis;

• einamasis.

Retrospektyvinis komplektavimas – tai anksčiau išleistų dokumentų įsigijimas. Pagrindiniai šaltiniai – tarptautiniai vietiniai mainai (jie gali būti ir einamojo komplektavimo šaltiniai), palikimai ir kt.

Einamasis komplektavimas:

1) privalomasis
tavimas už centralizuotas lėšas;

3) prenumerata;

4) kiti šaltiniai.

Einamojo komplektavimo būdu, Klaipėdos viešojoje I.Simonaitytės apskrities bibliotekoje, įsigyjama 85-90 procentų naujų dokumentų. Einamasis komplektavimas – tai bibliotekos fondų papildymas naujais dokumentais. Jis vykdoma remiantis pagrindiniais komplektavimo principais – fondą nuolat papildant naujai išleistais įvairių rūšių ir formų dokumentais (knygomis, periodiniais leidiniais, kompaktiniais diskais ir kt.). Organizuojant einamąjį komplektavimą labai svarbu užtikrinti visų pagal profilį reikalingų dokumentų užsakymą ir gavimą (Q7). Todėl bibliotekų fondų tyrimai turi didelę reikšmę komplektuojant fondus, nes atlikus tyrimus paaiškėja kokiais dokumentais fondus reikia papildyti, o kokie mažiau paklausūs, todėl galima dalį nenaudojamų dokumentų nurašyti.

LR Vyriausybė 1996 m. lapkričio 22 d. Priėmė nutarimą Nr. 1389, kuriuo nustatyta nauja spaudinių ir kitų dokumentų privalomųjų egzempliorių siuntimo bibliotekoms tvarka. Šiuo nutarimu Vyriausybė įpareigojo viešosios informacijos rengėjus per 2 dienas po neslaptų dokumentų (elektroninių, garsinių regimųjų, kartografinių knygų, mikroformų, natų, ,neregių raštu, spausdintų, periodinių leidinių, vaizdinių) tiražo leidimo, jei tiražo yra didesnis kaip 100 egz., nemokamai išsiųsti privalomuosius egzempliorius:

• LNB Bibliografijos ir knygotyros centrui – po 2 egz. (jei tiražas didesnis kaip 25 egzemplioriai);

• Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apskričių viešosioms bibliotekoms – po 1 egz.;

• Miestų ir rajonų savivaldybių viešosioms bibliotekoms – tų miestų ir rajonų informacijos priemonių rengėjų leidžiamus leidinius (išskyrus neregių raštu) – po 1 egz. (Q4, p. 12)

Dėl šio nutarimo vykdymo pasirodė ir kultūros ministro įsakymas Nr. 36 (1997 m. sausio 23 d.). Šiuo nutarimu norėta pagerinti privalomojo egzemplioriaus pristatymą bibliotekoms, bet, deja, tai nepasiteisino. I. Simonaitytės apskrities viešosios bibliotekos komplektavimo skyriaus darbuotojas teigia, kad situacija po šito nutarimo visiškai pasikeitė. Anksčiau privalomąjį egzempliorių siųsdavo spaustuvės, o dabar jį siunčia rengėjai, kuriems spaustuvės išsiunčia išspausdintus dokumentus. Pasikeitus padėčiai, viešosios bibliotekos gauna vis mažiau privalomojo egzemplioriaus. Paprasčiausiai daugelis rengėjų nespėja privalomąjį egzempliorių išsiųsti per dvi dienas, taip pat iškilo neaiškumų dėl siuntimo išlaidų apmokėjimo. LR Vyriausybė 1997 m. balandžio 10 d. Nutarimu Nr. 330 nustatė, kad pašto išlaidas privalo apmokėti pačios bibliotekos, nes papildomų lėšų joms skiriama iš biudžeto (Q3, p. 11). O didžiausia problema yra ta, kad nėra jokios teisinės atsakomybės už šių nutarimų nevykdymą, taigi, siųsti ar nesiųsti privalomąjį egzempliorių nusprendžia patys rengėjai. Dažniausiai negaunamos brangios, daugiau kaip 100 Lt. kainuojančios knygos. Reikėtų, kad vyriausybė numatytų atsakomybę už nutarimo nevykdymą.

BIBLIOTEKŲ FINANSAVIMAS

Visose demokratiškose valstybėse bibliotekų vaidmuo yra gyvybiškai svarbus. Informuotumas skatina demokratiją, o bibliotekų reikšmė aprūpinant valstybės piliečius būtina informacija yra labai didelė. Deja, dauguma Lietuvos bibliotekų nėra pakankamai aprūpinamos, kad galėtų pilnai sukomplektuoti savo fondus. Lietuvos valstybinių bibliotekų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose yra numatyta visų tipų priimtuose pagrindiniuose bibliotekų finansavimo tvarka. Bibliotekų finansavimas griežtai apibrėžtas LRBĮ IV dalyje „Bibliotekų finansavimas“(Q2, p. 4), kurioje numatyta valstybinės reikšmės bibliotekas išlaikyti iš skiriamų valstybės lėšų. Lėšų dydis nurodomas Lietuvos valstybės biudžete atskira eilute, bet šitų lėšų nepakanka. Lietuvoje per metus vienam gyventojui skiriama mažiau kaip litas, (I.Simonaitytės bibliotekai tenka 1,1 Lt, į šią sumą įeina visos pajamos gautos iš biudžeto, iš mokamų paslaugų, projektų, programų, fizinių ir juridinių asmenų paramos). Palyginti Estijoje skiriama apie 6 Lt (20 EEK), o Suomijoje net apie 43 Lt (12,5 euro). Taigi, skirtumas akivaizdus. Taip pat LRBĮ yra numatytas ir bibliotekų plėtojimo programinis finansavimas bei galimybė teikti mokamas paslaugas. Įgyvendinant LRBĮ 26 straipsnį, LR kultūros ministro įsakymu Nr. 96 (1998 02 10), patvirtintas „Bibliotekos teikiamų mokamų paslaugų sąrašas“ (Q1, p. 26), tačiau mokamos paslaugos sudaro tik mažą dalį (apie 0,64 % ) finansavimo šaltinių.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1205 žodžiai iš 3646 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.