I valstybės finansinė sistema ii valstybės biudžetinė sistema
5 (100%) 1 vote

I valstybės finansinė sistema ii valstybės biudžetinė sistema

I.Valstybės finansinė sistema

1.Finansinės sistemos grandys;

2.Nebiudžetiniai fondai;

3.Valstybės iždas.

Finansinės sistemos grandys

Ankstesniais laikais iki monopolijų susidarymo egzistavo 2 grandys:valstybės finan-sai ir vietiniai fin.Plečiantis valstybės f-joms iškilo nauji uždaviniai,kuriems spręsti kūrėsi tam tikros valst institucijos.Išsivysčiusių šalių pagr grandys:a)valstybės fin;b) vietiniai(teritorijų) fin;c)specialūs vyriausybiniai fondai;d)įmonių ir organiz fin.

Valstybė pasitelkdama šias grandis sprendžia savo šalyje politinius,ekonominius,fi-nansinius bei socialinius klausimus.Valstybės finansai vaidina svarbų vaidmenį už-tikrinant šalies visų ūkio šakų tam tikrus plėtojimo tempus,perskirstant finan išteklius tarp ekonominių šakų,šalies regionų,gamybinės veiklos ir paslaugų tiekimo,taip pat tarp nuosavybės formų,tarp atskirų gyvent grupių.Pasitelkiant finan sistemą valst įta-koja lėšų fondų susiformavimą,jų naudojimą,pasitelkiant šiems tikslams mokesčius, biudžeto išlaidas,valstybinį kreditą.Valst fin svarbią vietą užima – biudžetas – stam-bus finansinių išteklių fondas,kurį valdo vyriausybė.Per šį fondą perskirstoma apie 30 – 50% BVP,o Lietuvoje 18 – 20%.Per valst biudžetą daromas poveikis šalies ka-pitalo ir ekonomikos augimui,vartojimo lygiui.Iš valst biudžeto,esant būtinumui ūkio subjektams ar institucijoms gali būti tiekiamos tikslingos subsidijos,dotacijos,garan-tijos ir kreditai.Dotacijos –pinigai,kurių nereikia gražint.Subsidijos tiekiamos ko-kiems nors tikslams pasiekti.Demokratinėse valst svarbią vietą užima vietiniai finan-sai,kurie apima vietinę biudžeto sistemą,vietinę kredito sistemą,vietinę mokesčių sis.

Lietuvos finansų grandis organizuoja finansų ministerija,savivaldybių finansų sky-riai,sodra(soc.apsaugos ir darbo ministerija) sveikatos apsaugos ministerija,susisieki-mo ministerija,ŽŪ ministerija ir kt asignavimo institucijos.

Nebiudžetiniai (specialūs) fondai

Šie specialūs vyriausybiniai fondai dažn yra atskirti nuo valstybės biudžeto ir juos valdo centrinė arba vietinė valdžia.Šiuose fonduosedidžiausią lyginamąjį svorį suda-ro socialinio draudimo fondai,bedarbių išlaikymo fondai,laikino nedarbingumo ir kt tiksliniai fondai.Vyriausybės dažn šiuos fondus naudoja finansinės sistemos sunku-mams mažinti.Labiausiai paplitę specialiųjų fondų sudarymo šaltiniai:mokesčiai, biudžeto lėšos,spec įnašai.Naujai susiformavę finansinių sistemų bruožai:finansinė siaura bazė,finansinių išteklių centralizacija.1992m pab buvo tik 4 nebiudžetiniai fon dai,o 1998m.jų išaugo iki 30 fondų ir sąskaitų ir tarptautinis valiutos fondas,integra-cija į ES.2000m.valstybė pradėjo šių fondų pertvarkymą,ir praktika parodė,kad pini-gai dažnai buvo naudojami ne pagal paskirtį.Lietuvai integruoajntis į ES aktualu gau-ti ir su didele atsakomybe naudoti paramos fondus:1.Siekiama Lietuvoje skatinti eko-nomines reformas ir kelti ekonominę bei socialinę žmonių gerovę.To pasekoje atsi-randa politinis stabilumas.2.Siekiama sukurti vieningą Europą. Iki narystės ES Lie-tuva gauna paramas iš 3 fondų:SAPART(parama ŽŪ ir kaimo plėtrai – nuo 1999m.) PHARE(19991m) siekti ūkio perorientavimo į rinkos ekonomiką,o nuo 2000m pasi-rengti stojimui į ES.ISPA(nuo 2000m) stambiosios ifrastruktūros kūrimui ir aplinkos projektams. Įstojus į ES Lietuvai 2004 – 2006m. numatoma skirti 10.286mlrd lt.Pa-rama teikiama iš struktūrinių fondų ir sanglaudos fondo.Sanglaudos fondas įkurtas 1994m. didelių kelių tiesimo ir aplinkos apsaugos projektų finansavimui.Tikslai:1. Skatinti atsiliekančių rajonų plėtimą ir prisitaikymą prie ekonominių pokyčių;2.Rem-ti krizės apimtus pramonės regionus;3.Kvalifikacijos kėlimas.

Valstybės finansinė sistema – visuma piniginių santykių,sferų bei grandžių,ku-rių kiekviena skiriasi lėšų pritraukimo šaltiniais,panaudojimo formomis,metodais, vaidmeniu visuomenėje.

FINANSINĖ SISTEMA

Valstybės finansai Savivald finansai Įmonių ir organiz fondaiValstybės biudžetas Valstybiniai Privatūs

Valst social draudimas

Sveikatos draudimas-valstybiniai ir privatūs

Nebiudžetinai fondai

Valstybės biudžetas – tai piniginių santykių visuma,kuriems esant planingai for-muojamas ir naudojamas centralizuotas finansinių išteklių fondas

Valstybės finansinis planas pateikiamas įstatymo formoje.Pasibaigus biudžeti-niams metams parengiama valstybės biudžeto vykdymo finansinė ataskaita.

Valstybinio socialinio draudimo paskirtis materialiai aprūpinti dirbančiuosius ir jų šeimos narius,netekus darbo.Sveikatos draudimo paskirtis suteikti reglamentuotą medicininį aptarnavimą apdraustiems asmenims.

Įmonėse yra sukuriama nemaža dalis BVP ir įmonių finansai glaudžiai susiję su šio produkto kūrimu,paskirstimu ir vartojimu.Nemaža dalis įmonių pelno ar pajamų,iš-laidų,taip pat jų darbuotojų darbo užmokesčio patenka į nacionalinį biudžetą,sveika-tos draudimo,socialinio draudimo išlaidos: įmonių mokamas soc.draudimo mokestis 30%,žemės mokestis ir kt.

Įmonių finansai – visuma piniginių santykių,kuriems esant sudaromi ir naudojami finansinių
išteklių fondai skirti įmonių poreikiams tenkinti.Minėti piniginiai ištekliai naudojami aptarnauti lėšų apyvartą,kuriant bei parduodant produktą,paskirstant paja-mas,formuojant apyvartinį ir pagrindinį kapitalą,jį naudojant.Piniginiai santykiai su-sidaro tarp valstybės ir įmonių,tarp savivaldybių ir įmonių,tarp įmonių ir finansinių kreditinių institucijų,tarp atskirų įmonių ir organizacijų,tarp įmonių ir dirbančiųjų.Į-monių veiklą galima sugrupuoti kryptimis : finansinis kreditinis planavimas,operaty-vinė finansinė veikla ir kontrolė,atsiskaitymai,apskaita bei analitinis darbas.

Praktika rodo,kad verslo sferoje svarbiausia finansiniai sprendimai: 1.Investicijų planavimas2.Kapitalo struktūros nustatymas3.Apyvartinis kapitalo valdymas – trum-palaikio turto.

Valstybės iždas

f-jos

Biudžeto parengimas ekonominių tendencijų anal Biudžeto įgyvendin

Fiskalinė politika Iždo sąskaitų tvarkynmas Finansinis planav

Vidaus ir išorės kontrolė Skolų reguliavimas

Lietuvoje bendrą iždo sistemą ir kitas nuostatas reglamentuoja LR iždo įstatymas sei-mo priimtas 1994.12.20 patvirtintas 1999.03.30. Valstybės iždas – Lietuvos vyriau-sybės įgaliotos institucijos valdoma sąskaita,kurioje laikoma valstybės piniginiai iš-tekliai.Jis neapima savivaldybės biudžetų,sveikatos ir soc.darudimo.Piniginiai ištek-liai yra laikomi Lietuvos banke atidarytoje iždo sąskaitoje.Lietuvos valstybės iždo bendrosios sistemos f-jos:1.Valstybės piniginių išteklių valdymas;2.Valstybės skolos valdymas;3.Valstybės vardu sudaromų finansinių sandorių apskaita;4.Informacijos ir ataskaitų teikimas tam tikromis sąlygomis;5.Laikinai laisvų piniginių išteklių inves-imas.Ataskaitos rengiamos apie valstybės piniginius išteklius:1.Finansinių rezultatų ataskaita(visos pajamos ir išlaidos).2.Finansinės būklės ataskaita(ilgalaikis turtas,pas kolos – turtas ir nuosavybė,įsipareigojimai).3.Biudžeto išlaidų sąmata a)paprastos iš-laidos (algos ir einamieji mokėjimai) b)nepaprastos,kapitalo formavimas.4.Piniginių srautų ataskaita (pinigų pokytis iš veiklos,iš investicinės veiklos ir iš paskolų).5. Veiklos pajamų ataskaita:mokestinės pajamos,nemokestinės pajamos,pajamos už par duotą turtą,gautos dotacijos.

Valstybės ataskaitų paskirtis informuoti visuomenę apie nuveiktus darbus susiju-sius su piniginiais ištekliais.Lietuvos piniginių išteklių finansinės ataskaitos pagal pateikimo terminus:1.Kasdieninė (bankų ataskaitos apie gautas pajamas/išlaidas,mo-esčių inspekcijos informacija).2.Mėnesinės (iš mokesčių inspekcijos).3.Spec valdy-mo ataskaitos (debitorinės ir kreditorinis įsiskolinimas apie paskolas).4.Biudžeto pa-jamų ir išlaidų ataskaita (ketvirtinės ir metinės).5.Operatyviniai duomenys.Remiantis užsienio šalių praktika,ataskaitos turėtų atitikti šiuos principus:1.Užbaigtumas.Pilnai pateikti informaciją.2.Vartotojų palankumas.Ataskaitos pateikiamos suprantamai, vaizdžiai.3.Patikimumas.Turi atspindėti realią padėtį.4.Aktualumas.Turi ataskaitoje atsispindėti aktualūs darbai valstybei.5.Nuoseklumas.Ataskaitų kvalifikacija turi būti vienoda.6.Savalaikiškumas.7.Palyginamumas.8.Naudingumas.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1131 žodžiai iš 3394 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.