Referatas
Ignalinos atominės elektrinės
Likimas ir įtaka Baltijos
šalių energetikai
Iš savo netolimos preities paveldėjome gana modernų ir galingą ekonominį ūkį, kurio pajėgumai ženkliai viršija šiandieninius poreikius. Tačiau atrodo, kad dėl kelių veiksnių tas perteklius greit sumažės, ir palyginti greitai (apie 2010-2015m.) mes turėsime įvesti naujus pajėgumus. Kada, kur ir kokio tipo naujos elektrinės gali atsirasti, priklausys nuo kiekvienos šalies energetinės politikos, nusiteikimo tarpusavio bendradarbiavimui, santykių su kaimynais rytuose, taip pat naujausių tendencijų pasaulyje generavimo technologijų srityje bei pirminių energijos šaltinių (naftos, dujų, anglių, urano) resursų ir jų tarpusavio konkurencijos. Be abejo, labai ambicingi ES siekiai aplinkosaugos srityje, jei jie bus visiškai įgyvendinami, darys esminę įtaką pasirenkant elektrinės tipą.
Kodėl Lietuva uždarys Ignalinos AE
Ignalinos AE turi tokio pat tipo reaktorius, kaip ir Černobylio AE. Jokie argumentai, paremti išsamiomis tarptautinėmis studijomis, nepadeda pasaulio galingųjų įtikinti, kad po to, kai buvo įgyvendint daugybė saugos priemonių, iš esmės padidinusių Ignalinos AE patikimumą, jos sauga tapo artima Vkaruose veikiančioms jėgainėms. Visų ES valsybių vadovai vieningai reikalavo, kad Lietuva priimtų aiškius įsipareigojimus, kad Ignalinos AE būtų uždaryta jų nustatytais terminais: pirmas reaktorius iki 2004m. pabaigos, o antras reaktorius iki 2009m. pabaigos. Buvo vienintelė, vargu, ar prieinama alternatyva, leidžianti išsaugoti Ignalinos AE – atsisakyti, arba atidėti Lietuvos narystę ES , kol bus uždaryta Ignalinos AE arba sulaukta, kol iš esmės pasikeis Vakarų visuomenės daugumos požiūris į branduolinę energetiką. Tai buvo nepaprastai sunkus iššūkis Lietuvos seimui, Prezidentui ir Vyriausybei, taciau po aštrių diskusijų vis dėlto buvo apsispręsta patenkinti Europos komisijos reikalavimus ir atskiu įstatymu užfiksuoti reikalaujamas ignalinos AE galutinio uždarymo datas. Vakarai turėjo dar vieną galingą svertą priversti Lietuvą Sutikti su keliamomis sąlygomis. Jei nebūtų sutrta dėl Ignalinos AE uždarymo, nedelsiant būtų sustabdyta visa Vakarų valstybių parama Lietuvai sprendžiant saugios ir tvarkingos šios elektrinės eksploatacijos problemas. Patys būtume nepajėgę vykdyti plačios ir brangios saugumo gerinimo programos, o tai savo ruožtu dar labiau sustiprintų paudimą uždaryti Ignalinos AE.
Ilgenis Ignalinos AE veikimas leistų Lietuvai savarankiškai sukaupti didžiąją dalį lėšų, reikalingų tvarkingam elektrinės demontavimui ateityje ir panaudoto kuro galutiniam palaidojimui. Jokiame Lietuvos stojimo į ES dokumente nėra tvirtai užfiksuotas ES įsipareigojimas visiškai finansuoti tuos labai brangius darbus. O iki šiol tam sukauptų lėšų kiekis lyginant su poreikiu Ignalinos AE sąskaitoje yra labai mažas, ir jis bus visiškai išnaudotas parengiamiesiems su sustabdymu susijusiems darbams. Šiuo metu Lietuva pradeda tyrimus, susijusius su panaudoto kuro galutinio palaidojimo vietos paieška Lietuvos teritorijoje.Visiškai neaišku, kokio bus tų tyrimų išvados. Atsižvelgiant į tai, kad Vakaruose vyrauja nuomonė, jog kiekviena šalis turi panaudotą kurą ir kitas radioaktyvias atliekas saugoti ir galutinai palaidoti savo teritorijoje, o Lietuvos geologinės struktūros nėra labai tinkamos šiam tikslui, visų apsaugos barjerų įrengimas bus labai brangus. Tik viena šalis – Rusija sutinka priimti panaudotą kurą iš kitų šalių, tačiau tos paslaugos kaina yra nepriimtna daugumai valstybių, tarp jų ir Lietuvai. Todėl Lietva priėmė vienintelį teisingą esamomis sąlygomis sprendimą – saugoti panaudotą kurą specialiuose konteineriuose elektrinės teritorijoje įrengtoje saugykloje 50-100 metų.