Iauliai
5 (100%) 1 vote

Iauliai

Šiauliai, tai vienas didžiųjų Lietuvos miestų, įsikūręs Mūšos ir Ventos

upių takoskyroje, rytinės Žemaičių aukštumos papėdėje, svarbių geležinkelio

linijų (Karaliaučiaus – Rygos – Petrapilio, Minsko – Vilniaus – Liepojos)

sankryžoje; su Biržais Šiaulius jungia siaurasis geležinkelis; plentai

Šiaulius jungia su Kaunu, Panevėžiu, Palanga, Tilže, Ryga. Šiaulių miestas

įsikūręs prie Talkšos (Telkšvos, Talšos) ežero, 283 km. į šiaurės vakarus

nuo Vilniaus. Miestas išsistatęs lygumoje, kuri tik kur – ne – kur šiek

tiek pakilusi. Rytinėje pusėje yra trys ežerai. Apie 5 km. į pietus nuo

miesto telkšo didžiulis Rėkyvos ežeras. Per miestą teka nedidelis Rudės

upelis. Tai ir viskas. Nėra įspūdigų miškų, tik krūmokšniai, gojeliai.

Vardo kilmė. Nėra vienos nuomonės dėl Šiaulių vardo kilmės. Vieni

kildina iš daiktavardžio šaulys (medžiotojas, karys). Sakoma, kad senovėje

šioje vietoje buvusios didžiulės girios, kuriose buvę daug žvėrių ir

paukščių. Medžiotojų įkurtas kaimelis ir gavęs Šiaulių vardą. Už Talkšos

ežero susikūręs žvejų kaimelis gavęs Žuvininkų vardą. S. Tarvydas tvirtina,

kad vietovės vardas galėjęs kilti nuo pavardės Šiaulys. Kiti miesto vardą

bando rišti su daiktavardžiu saulė ir sieja su saulės kulto laikais ar su

krikščionybės atsiradimu Lietuvoje: krikščioniškoji saulė šias apylinkes

apšvietusi anksčiau kaip kitas. Tačiau šis tvirtinimas neturi istorinio

pagrindo.

Archeologija. 1936 m. Vilniaus gatvės Nr. 289 aptiktas plokštinis

kapinynas, kurio radiniai priskirti VIII – X a. 1948 m. Lazdynų gatvėje

taip pat rastas maždaug to paties laikmečio kapinynas. Reikia manyti, kad

tada dabartinio Šiaulių miesto ribose buvo kelios gyvenvietės, turėjusios

ir savo kapynus. Kiti kapynai priklausė antrojo tūkstantmečio pradžiai.

Miesto ribose yra trys plokštiniai kapynai, pora piliakalnių, 2 – 3

kulgrindos. Daugybė archeologinių radinių aptikta 2,5 km. nuo Šiaulių

esnčiame Lepšių kaime. 1938 m. archeologas B. Tarvydas ištyrė apie 200

kapų. Iš jų matyti, kad XIV – XV a. šiauliečiai turėjo prekybinius ryšius

ir su tolimesniais kraštais.

Šiaulių istorija. Kur ir kada atsirado pirmosios Šiaulių sodybos, nėra

išaiškinta. Iš turimų duomenų sprendžiama, kad miestas kūrėsi XI – XIII a.

Tada Šiauliai buvę pilis, prie kurios, galbūt, kūrėsi pirkliai,

amatininkai, iš kurių išaugo ir miestas. Seniausios gyvenvietės buvusios

prie Talkšos ežero – jau minėti Šiauliai ir Žuvintai. Kiti seniausia

gyvenviete laiko Salduvės kalną ir jo aplinką. Pilis ir miestas kūrėsi

vakarinėje ežero dalyje, netoli Salduvės.

Kai kurie istorikai Šiaulius bando surišti su Livonijos kronikoje

minimu istoriniu įvykiu. 1236 m. Livonijos ordinas, pasitelkęs daugybę

talkininkų, nugalėjęs latvius, su stipria kariuomene leidęsi į Lietuvą.

Ordino kariai veikiai susitikę su lietuviais, kuriems padėję ir žemgaliai.

Vokiečiai jau norėję trauktis, bet lietuviai užkirtę jiems kelią. Mūšis

įvykęs rugsėjo 22 dieną. Lietuviai su savo sąjungininkais visiškai sumušę

ordiną; kritę 48 ordino riteriai su magistru Volkvinu ir daugybė talkininkų

bei pagalbinio personalo; tik kas dešimtas karys grįžęs namo. Livonijos

kronika, aprašydama tas kautynes ir aimanuodama dėl ordino pralaimėjimo,

tiksliau nenusako kovos vietos; tad dėl jos varžomasi: latviai laikosi

nuomonės, kad mūšis būtų galėjęs būti Latvijoje prie Vecsaules; mūsų

kalbininkai (K. Būga) ir istoriškai aiškina, kad iš kronikos teksto (mūšiui

aprašyti ten paskirtos 107 eilutės) esą aišku, kad mūšis buvęs Lietuvos, ne

Latvijos žemėje; daug kas saulę bando sutapatinti su Šiauliais, bet

sprendžiamas žodis čia dar netartas.

1254 m. vokiečių dokumentas, rašytas lotyniškai, kalba apie Žemgalių

krašto padalijimą tarp Rygos arkivyskupo ir ordino. Čia minimi ir vardai

Opiten et Saulen. Čia jau nėra abejonės, kad tai mūsų Upytė ir Šiauliai.

Tiesa, jų rašyba sudarkyta, bet juk ano meto svetimų tautų kronikininkai

visada darkydavo mūsų vietovardžių rašybą.

Vėlesnėje Livonijos kronikoje Šiauliai vėl minimi. Hermanas de

Wartberge pažymi, kad ordinas 1358. 01. 24. Buvo nužygiavęs į pilį Dobitzen

in Saulia ir tą pilį sunaikinęs. Istorikai mano, kad pirmasis vardas

reiškiąs Padubysio pilį, antrasis Saulia – Šiaulių kraštą ar sritį.

Vėlesniais laikais Šiauliai buvo dvaras, valsčius, pavietas, ekonomija,

miestas. XV a. Šiauliai buvę jau gerokai išaugę. XVI a. jie tapo centriniu

punktu – valsčiumi. Vien tik Raseinių žemės teismo aktuose tada Šiaulių

valsčius minimas 135 kartus. Pirmasis Šiaulių miesto herbas buvo panašus į

Vyčio kryžiaus ženklą – kryžius su dviem skersinėm (baltos spalvos mėlyname

fone, stovįs ant žalio kalno). Kai miesto apylinkėje įsikūrė Šiaulių

dvaras, miestas, norėdamas nuo jo išskirti, pasivadino Didžiaisiais

Šiauliais. Ilgainiui Šiauliai
išaugo į Šiaulių ekonomiją su centru

Šiauliuose. Tai buvo daugelio žemių, dvarų ir kaimų junginys, atskiras

ekonominis valstybės vienetas, priklausęs karaliui. Kadangi karaliams

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 847 žodžiai iš 2800 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.