Iaulių miesto atliekų tavrkymo sistema
5 (100%) 1 vote

Iaulių miesto atliekų tavrkymo sistema

I. ES atliekų tvarkymo politika ir jos įgyvendinimas Lietuvoje

Bendroje atliekų direktyvoje( 75/442/EEC) atliekos apibūdinamos kaip „ bet kokios medžiagos ar objektai, kurių teršėjas atsikrato ar yra įpareigotas atsikratyti“. Kasmet ES pagaminama daugiau kaip 2 milijardai tonų atliekų, iš kurių 200 milijonų yra komunalinės atliekos.Per pastaruosius šešerius metus atliekų kiekis padidėjo daugiau kaip 10 procentų. Didėja ir komunalinių atliekų srautas. Atliekų kalnai ima kelti pavojų ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai.

Mūsų šaliai įstojus į ES, ypač svarbiais tampa ES reikalavimai atliekų tvarkymo srityje. 1996m paskelbtame Pranešime apie Bendrijos strategiją atliekų tvarkymo srityje pateikiam ES atliekų tvarkymo politika. Dokumentas patvirtina 1989m Bendrijos atliekų tvarkymo strategijoje nustatytą „ principų hierarchiją“, t.y. atliekų prevenciją ir toliau lieka pirmuoju prioritetu, o po jo seka atliekų tvarkymas ir, galų gale, saugus šalinimas. Jei atliekų negalima išvengti, jas reikia tvarkyti, naudoti pakartotinai arba energijai gauti. Atliekų šalinimas sąvartyne ir deginimas pasirenkami tik tuomet, kai nėra jokių galimybių atliekas perdirbti.ES atliekų tvarkymo politikoje ypač daug reikšmės teikiama ir kitiems – artimiausio atstumo ir vidinio pakankamumo principams. Artimiausio atstumo principas reiškia, kad atliekos turi būti šalinamos pačiame artimiausiame tam skirtame įrenginyje, o vidinio pakankamumo principas reikalauja, kad Bendrijoje susidarę atliekos būtų šalinamos jos viduje, o ne išvežamos už jos ribų. Abu šie principai taikomi tik šalinamoms, o ne perdirbamoms atliekoms.

2002m patvirtintame Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane pabrėžta regioninio atliekų tvarkymo sistemų sukūrimo svarba. Jame taip pat konstatuojama, kad griežtus aplinkosauginius reikalavimus atliekų tvarkymui galima bus įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu šios sistemos bus pakankamai plačios, t.y. aptarnaus didžiąją dalį regione susidarančių atliekų generatorių. Dėl didelių šios sistemos įgyvendinimo kaštų savivaldybėms tikslinga bendradarbiauti kuriant regionines atliekų tvarkymo sistemas.

Legaliai veikiantys sąvartynai darosi vis pilnesni, iš jų į atmosferą išsiskiria toksiškos ir sprogios dujos, į dirvožemį ir gruntinius vandenis patenka sunkiųjų metalų junginių ir kitų toksinų. Nelegalių sąvartynų keliamo pavojaus neįmanoma netgi nusakyti. Deginant atliekas susidaro toksinai ir sunkiųjų metalų junginiai, kurie pasiskleidžia atmosferoje. Netgi įdiegti brangūs filtrai galiausiai užsiteršia ir patys patenka į atliekas drauge su sugedusių atliekų likučiais.

Prioriteto skyrimas vien tik atliekų saugojimui neišspręs atliekų problemos. Pagrindinė problema yra atliekų gamyba, kuri glaudžiai susijusi su vartojimo struktūra, gyvenimo būdu, užimtumu ir pajamų lygiu, taip pat su daugybę kitų socialinių, ekonominių ir kultūrinių faktorių. Tad į atliekų tvarkymą reikėtų žiūrėti platesniu socialinės, ekonominės plėtros ir išteklių valdymo požiūriu. Svarbiausia efektyvaus atliekų tvarkymo prielaida yra atliekų mažinimas: juk to, kas nėra pagaminta, nereikia ir šalinti.

Atliekų tvarkymas yra pripažintas svarbiausia aplinkos apsaugos sritimi, nes reguliuoja gamybos, pasiskirstymo ir vartojimo produktų sąveiką su gamtine aplinka – dirvožemiu, oru, vandeniu, klimatu. Atliekų valdymas yra sudėtinga ir daugiakomponentė politikos sritis, apimanti atliekų iš gyventojų, mažų ir vidutinių verslo įstaigų, gydymo įstaigų, pramonės ir žemės ūkio įmonių surinkimą, atliekų tvarkymo politikos ir atliekų tvarkymo alternatyvų kūrimas remiasi pagrindiniais principais. ES atliekų tvarkymo politikos kryptį ir atliekų tvarkymo sistemos principus formuoja bendroji darnaus vystymosi doktrina. Atliekų tvarkymo juridinis pagrindas remiasi Atsargumo, Artimumo, ir „ Teršėjas moka“ principais.

Atsargumo principas. Pagal šį principą, jei vienokia ar kitokia veikla kelia grėsmę žmogaus sveikatai ar aplinkai, būtina imtis atsargumo priemonių net ir tuo atveju, kai tiesioginės priežasties pasekmės sąsajos nėra moksliškai įrodytos. Principas leidžia taikyti prevencines politikos priemones esant negalutiniams potencialios žalos įrodymams, jei dėl tikslesnių įrodymų laukimo gali būti padaryta rimta ar nepataisoma žala žmonių sveikatai ar aplinkai.

Artimumo principas. Remiantis šiuo principu, atliekos turi būti atiduodamos saugoti kuo arčiau tos vietos, kur jos buvo pagamintos. Tai taupo laiką, ar energiją, sumažina nelaimingų atsitikimų tikimybę ir poveikį aplinkai, sumažina tolimojo gabenimo išlaidas, be to, šie aspektai galiausiai gali nusverti ir potencialių tolimojo gabenimo teikiamų alternatyvių pasirinkimų, kaip atliekų perdirbimas ar kompostavimas, privalumus.

„Teršėjas moka“. Pagal šį principą teršėjas turi padengti išlaidas, susijusias su priemonėmis, užtikrinančiomis patenkinamą aplinkos būklę. Kitaip tariant, šių priemonių kaina turi būti įtraukta į kainą prekių ir paslaugų, kurių gamybą ir vartojimas teršia aplinką.

Atliekų tvarkymo sistema pagrįsta atliekų tvarkymo principų hierarchija, kuri nustato šiuos atliekų tvarkymo prioritetus:

Atliekų vengimas yra aukščiausias atliekų tvarkymo hierarchijos laiptelis
vengimo ar atliekų mažinimo politika visų pirma skirta mažinti atliekų gamybą. Vengimas dažniausia daro mažiausią poveikį aplinkai ir pasižymi mažiausiomis ekonominėmis produkto gyvavimo išlaidomis, nes nereikia atliekų surinkti ir surinktų medžiagų apdoroti. Šis pasirinkimas taip pat dažniausia gerokai padidina gamybos ir išteklių panaudojimo efektyvumą.

Pakartotinas atliekų panaudojimas yra kitas atliekų tvarkymo hierarchijos principas. Tai toks produkto panaudojimas, kai neatliekami jokie struktūriniai jo pakeitimai. Atliekas reikia tik surinkti, tačiau beveik ar visiškai nereikia jų apdoroti.

Atliekų regeneravimas skirstomas į dvi kategorijas: medžiagos regeneravimą ir energijos regeneravimą. Geresnis pasirinkimas žmogaus sveikatos ir aplinkos požiūriu dažniausiai yra medžiagos regeneravimas, t.y. atliekų perdirbimas arba kompostavimas. Šiems procesams reikia veikiančios atliekų surinkimo sistemos, taip pat efektyvaus surinktos medžiagos apdorojimo ar transformavimo į naują produktą metodo. Atliekų panaudojimas energijai gauti, kaip pavyzdžiui, atliekų deginimas, dažniausia yra ne toks pageidautinas pasirinkimas.

Saugus atliekų šalinimas sąvartyne visuomet yra paskutinė pasirinkimo galimybė, pateisinama tik tuomet , kai visos kitos galimybės išnagrinėtos ir atmestos kaip nerealios. Prieš išvežant atliekas į sąvartyną, būtina jas dar atitinkamai apdoroti. Tai gali būti įvairūs fiziniai, terminiai, cheminiai ar biologiniai procesai, kurie pakeičia atliekų charakteristikas ir taip sumažina jų kiekį ir/arba kenksmingumą.

Nors dauguma ES valstybių narių jau turi veikiančią atliekų tvarkymo sistemą, tačiau netgi geriausios sistemos turi prisitaikyti prie sparčiai kylančių aplinkosaugos reikalavimų ir įstatymų standartų, tobulėjančių technologijų, didėjančių valdymo efektyvumo ir kokybės reikalavimų.

II. Atliekų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai

1. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas

1998-06-16 Nr.VIII-787 (Žin. 1998, Nr.61-1726; 2000, Nr.90-2776; 2002, Nr.13-475)

2. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymas

2002-07-01 Nr.IX-1004 (Žin. 2002, Nr.72-3016)

Šis įstatymas nustato bendruosius atliekų prevencijos, apskaitos, surinkimo, rūšiavimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, šalinimo reikalavimus, kad būtų išvengta jų neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai. Įstatymas nustato valstybės valdymo institucijų ir kitų juridinių bei fizinių asmenų funkcijas tvarkant atliekas. Įstatymas nereglamentuoja išmetimų į orą, nuotekų į vandenį ir radioaktyvių atliekų tvarkymo, taip pat kritusių gyvulių ir žemės ūkio atliekų (srutų bei kitų natūralių, nepavojingų, naudojamų žemės ūkyje medžiagų).

3. Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-12 nutarimas Nr.519 (Žin., 2002, Nr.40-1499; 2003 Nr.14-584)

Valstybinės atliekų apskaitos duomenimis ir ekspertų vertinimais, 2000 metais Lietuvoje susidarė apie 2,4–2,6 mln. tonų nepavojingų ir apie 165 tūkst. tonų pavojingų atliekų. Didžioji dalis nepavojingų atliekų (apie 2 mln. tonų) pašalinta sąvartynuose. Apie 450 tūkst. tonų atliekų panaudota ir perdirbta.

Šiame plane nurodytos pagrindinės teisinės, administracinės ir ekonominės priemonės, kurios turėtų būti vykdomos visuose valdymo lygmenyse. Plane nustatytos užduotys ir numatyti veiksmai ir priemonės, kurias turi įgyvendinti valstybės ir savivaldybių institucijos. Plane aptartus bendruosius atliekų tvarkymo principus, veiksmus ir užduotis reguliariai reikės tikslinti ir detalizuoti priklausomai nuo atliekų tvarkymo rezultatų ir naujos informacijos.

4. Atliekų tvarkymo taisyklės

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymas Nr.217 (Žin., 1999, Nr.63-2065)

Šios taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1325; 1997, Nr. 65-1540), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu (Žin., 1998, Nr. 61-1726) bei Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo įgyvendinimo įstatymu (Žin., 1998, Nr. 61-1729) ir nustato atliekų tvarkymo, apskaitos, deklaravimo, rūšiavimo, ženklinimo tvarką.

5. Bendroji atliekų direktyva (75/442/EEC) buvo priimta 1975 metais siekiant suderinti skirtingą šalių narių požiūrį į atliekų tvarkymą. Ši direktyva taip pat nurodo, kad visos atliekų tvarkymo išlaidos turi būti padengtos iš atliekų gamintojo ar turėtojo lėšų ir taip įgyvendintas principas „Teršėjas moka“. Laikui einant ši direktyva buvo persvarstyta bei išleista keletas pakeitimų ir papildymų.

6. Pavojingų atliekų direktyva (91/689/EEC)

7. Reglamentas dėl atliekų vežimo (259/93/EEC)

8. Pakuočių ir pakuočių atliekų direktyva (94/62EC)

9. Baterijų ir akumuliatorių direktyva (91/86/EEC)

10. Pavojingų atliekų deginimo direktyva (94/67/EEC)

11. Atliekų sąvartynų direktyva (99/31/EC)

III. Atliekų tvarkymo sistema Šiaulių miesto teritorijoje

Atliekos – bet kokios medžiagos ir daiktai, kuriais atliekų turėtojas atsikrato, nori ar privalo atsikratyti ir kurie yra priskirti atitinkamai atliekų kategorijai, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais atliekų tvarkymą.

Komunalinės atliekos – buitinės (namų ūkio) atliekos bei
pramoninės, institucijų ir kitokios prigimties atliekos, kurios savo pobūdžiu ir sudėtimi yra panašios į buitines atliekas.

Buitinės (namų ūkio) atliekos – buitinės atliekos, susidarančios namų ūkyje: individualiose namų valdose ir daugiabučių namų butuose.

Biodegraduojamosios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu, pvz.: sodo atliekos, užterštas arba netinkamas perdirbti popierius ir kartonas, skystos ir kietos maisto produktų atliekos, susidarančios gaminant arba realizuojant maistą, ir pan.

Stambiagabaritės atliekos – stambūs buities apyvokos daiktai: baldai, dviračiai, buitinė technika, dėl statybos objektų vykdomų remonto, griovimo arba rekonstrukcijų susidariusios didelių matmenų atliekos.

Pavojingos atliekos – kenksmingos, degios, sprogstamosios, išėsdinamosios, toksiškos, koroziją sukeliančios ar kitas pavojingas savybes (kurias lemia atliekų prigimtis ar jose esantys komponentai) turinčios atliekos, kurios gali turėti neigiamą įtaką aplinkai ir žmonių sveikatai ir kurios, vadovaujantis atliekų tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais, yra įtrauktos į pavojingų atliekų sąrašą.

Buityje susidarančios pavojingos atliekos – namų ūkyje, smulkiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose susidarančios pavojingos atliekos: galvaniniai elementai, akumuliatoriai, pasenę vaistai, buitinės chemijos produktai, lakų, dažų, skiediklių atliekos, cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė, panaudoti tepalai, tepalų filtrai ir kitos naftos produktų atliekos, gyvsidabrio turinčios atliekos, kitos pavojingos atliekos.

Nepavojingos atliekos – bet kokios atliekos, nepriskiriamos pavojingoms atliekoms.

Farmacinės atliekos – naikintini vaistai ir netinkami naudoti chemikalai: pasibaigusio vartojimo laiko ar nekokybiški farmacinėje veikloje naudoti reagentai ir cheminės medžiagos.

Medicininės atliekos – atliekos, susidarančios teikiant sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigose: infekuotos atliekos, aštrūs daiktai, naudoti vienkartiniai gaminiai. Jos detaliau klasifikuojamos vadovaujantis teisės aktais ir normatyviniais dokumentais.

Gyvūninės kilmės atliekos – nugaišę, gimę negyvi, negimę ar nužudyti gyvūnai, taip pat žmonių maistui neskirtos tokių gyvūnų dalys bei netinkami vartoti produktai, gauti ir pagaminti iš gyvūnų. Prie gyvūninės kilmės atliekų nepriskiriamos gyvūnų išmatos, srutos bei viešojo maitinimo įstaigų ir buitinės maisto atliekos.

Statybos ir griovimo atliekos – atliekos, susidarančios statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinius, taip pat statybos gaminių brokas.

Atliekų susidarymo vieta – teritorija, kurioje dėl ūkinės ar kitos veiklos susidaro atliekų.

Atliekų turėtojas – atliekų gamintojas arba juridinis ar fizinis asmuo, kuris turi atliekų. Tai individualių namų valdų savininkai, butų savininkai (arba daugiabučių namų savininkų bendrijos bei daugiabučių namų administratoriai, sodų ir garažų valdų savininkai (arba sodų ir garažų bendrijos), įmonės, įstaigos ir organizacijos.

Atliekų tvarkytojas – juridinis ar fizinis asmuo, kuris pagal nustatytus reikalavimus tvarko atliekas taip, kaip nustatyta įstatymų, kitų teisės aktų bei šių taisyklių.

Atliekų tvarkymas – atliekų surinkimo, vežimo, naudojimo ir šalinimo veikla, įskaitant tokios veiklos priežiūrą bei atliekų šalinimo įrenginių priežiūrą po jų uždarymo.

Gyvūninės kilmės atliekų tvarkymas – gyvūninės kilmės atliekų kenksmingumo pašalinimas ir šių atliekų sunaikinimas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka.

Atliekų naudojimas – atliekose esamų medžiagos savybių atkūrimas ir panaudojimas siekiant gauti vartojamąją vertę turinčius gaminius arba energiją.

Atliekų sąvartynas (saugykla) – atliekų šalinimo ir sukaupimo vieta, kur atliekos kaupiamos ant žemės arba užkasamos po žeme. Sąvartynams priklauso atliekų šalinimo įrenginiai, kuriuose atliekų gamintojas šalina atliekas jų susidarymo vietoje, ir nuolatiniai (veikiantys ilgiau negu metus) įrenginiai, naudojami laikinai saugoti atliekoms, išskyrus įrenginius, kuriuose atliekos iškraunamos, kad būtų paruoštos toliau pervežti į naudojimo, apdorojimo ar šalinimo vietas; įrenginiai, kuriuose atliekos saugomos iki naudojimo ar apdorojimo trumpiau negu trejus metus, ir įrenginiai, kuriuose atliekos saugomos iki šalinimo trumpiau negu vienus metus.

Komunalinių atliekų tvarkymo sistema – organizacinių, techninių ir teisinių priemonių visuma, susijusi su Savivaldybės funkcijų įgyvendinimu atliekų tvarkymo srityje.

Leidimas – gamtos išteklių naudojimo leidimas, išduotas gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei išleidžiamų į aplinką teršalų normatyvų nustatymo taisyklių nustatyta tvarka.

Atliekos suskirstytos pagal atliekų tvarkymo taisykles pagal šiuos srautus:

• komunalinės atliekos;

• gamybinės atliekos;

• pavojingos atliekos;

• pakuočių atliekos;

• biodegraduojančios atliekos;

• statybinės atliekos.

Šie atliekų srautai yra persipynę pagal susidarymo šaltinius.

Pagrindiniai atliekų tvarkymo sistemos funkciniai elementai skirstomi į šiuos etapus:

a. atliekų susidarymas;

b. atliekų
tvarkymas, pirminis rūšiavimas, saugojimas ir apdorojimas pačiame šaltinyje;

c. atliekų surinkimas;

d. atliekų rūšiavimas, apdorojimas ir utilizavimas;

e. atliekų perkrovimas ir transportavimas;

f. atliekų šalinimas į sąvartyną.

Dabar Šiauliuose funkcionuoja darni buities atliekų tvarkymo sistema :

Buities atliekų surinkimas Organinių atliekų surinkimas, kompostavimas aikštelėje

Antrinės žaliavos Mišrios atliekos

Perrūšiavimas Atliekų svėrimas

Perdirbimo įmonės Kairių sąvartynas

Šiaulių mieste atliekų surinkimo sistema, pagal atliekų surinkimo būdą, skirstoma į:

1. Transportuojamų konteinerių sistemą;

2. Stacionarių konteinerių sistemą.

3. Betarė sistema (specialiu autotransportu).

3.1. Buitinių komunalinių atliekų tvarkymo sistema

Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos turi būti organizuojamos taip, kad miestai, miesteliai ir kaimai būtų aprūpinti:

• atliekų surinkimo ir išvežimo priemonėmis;

• atliekų rūšiavimo jų susidarymo vietose priemonėmis;

• atskirų komunalinių atliekų srautų – buityje susidarančių statybos ir griovimo atliekų, didžiųjų atliekų ( baldų, buitinės technikos ir pan.), naudotų padangų – atskiro surinkimo priemonėmis;

• buityje susidarančių pavojingų atliekų atskiro surinkimo priemonėmis.

Pagrindiniai šiuo metu esantys Šiaulių miesto atliekų tvarkytojai, surenkantys komunalines atliekas iš gyventojų, įstaigų, organizacijų yra AB „Specializuotas transportas“ , UAB „Švarinta“ ir kt.

AB „Specializuotas transportas“ atvežtas buitinių atliekų kiekis sudaro 74,4 % šių atliekų metinės rinkos . Jo pagrindinė veikla komunalinių atliekų surinkimas ir transportavimas į sąvartyną, bei teritorijų valymas. AB „Specializuotas transportas“ taip pat surenka iš gyventojų antrines žaliavas, pateikdamas joms surinkti konteinerius, priima stambiagabaritines ir buityje susidarančias pavojingas, bei statybos ir griovimo atliekas į surinkimo punktą (Pramonės g. 8a.), kai šių atliekų turėtojai atveža patys.

UAB „Švarinta „ rinkos dydis yra 23,1 %, o kitų organizacijų 2,5 % rinkos. UAB „Švarinta“ vysto rūšiuotų ir nerūšiuotų komunalinių atliekų surinkimą ir transportavimą į sąvartyną.

Šiauliuose atliekų tvarkytojai laisvanoriškai sudaro sutartis su atliekų turėtojais. Tarp atliekų surinkėjų vyksta nereguliuojamos konkurencinės varžybos, siekiant pritraukti kuo daugiau nerūšiuotų komunalinių atliekų tūrėtojų. Kai kuriuose kiemuose stovi AB ST ir UAB „Švarinta“ konteineriai. Toks atliekų turėtojų išsibarstymas po miestą ir atliekų surinkimas taip pat maršrutais ne naudingas ekonomiškai. Abejoms bendrovėms siūlomos pigesnes atliekų tvarkymo paslaugos – naudingos atliekų turėtojams, bet atliekų tvarkytojus veda prie bankroto.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2504 žodžiai iš 8311 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.