Iaulių regiono ekonominių rodiklių analizė
5 (100%) 1 vote

Iaulių regiono ekonominių rodiklių analizė

TURINYS

ĮVADAS 2

1. ADMINISTRACINIS SUSKIRSTYMAS 3

2. TERITORIJA, GYVENTOJŲ SKAIČIUS IR TANKUMAS 3

3. NEDARBO LYGIS 5

4. ŠIAULIŲ REGIONO SAVIVALDYBIŲ GYVENTOJŲ PRAGYVENIMO RODIKLIAI 6

5. BENDRASIS VIDAUS PRODUKTAS 8

6. INVESTICIJOS 10

7. IŠVADOS 13

8. LITERATŪRA 15

PRIEDAI 16

ĮVADAS

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių, atskiri regionai ekonomiškai ir socialiai yra nevienodai išsivystę. Siekdama išlyginti šiuos netolygumus, taip pat integruotis į Europos Sąjungą, Lietuva turi suformuoti aiškią regioninę politiką ir organizuoti jos įgyvendinimą. Tam būtina suprasti regionų plėtrą nulemiančius faktorius, politikos tikslus ir siekius. [2]

Regioninė politika, vykdoma valstybės mastu, apibrėžia šalies valdymą erdviniu, regioniniu aspektu, ji parodo ryšius tarp valstybės ir regionų bei regionų tarpusavyje. Taigi politinės aplinkos įtaka yra neatsiejama, nagrinėjant regionų ekonomikos plėtrą. [1]

Pagrindinis Lietuvos nacionalinės regionų plėtros politikos tikslas – sąlygų visuose šalies regionuose konvergavimas, o taip pat ekonominio šalies augimo skatinimas.

Šiame darbe bus nagrinėjami Šiaulių regiono ekonominiai rodikliai.

Darbo tikslas – išnagrinėti Šiaulių regiono savivaldybių ekonominius rodiklius.

Uždaviniai:

1. Susipažinti su Šiaulių regiono teritorija, gyventojų tankumu.

2. Išnagrinėti regiono savivaldybių nedarbo lygį.

3. Palyginti Šiaulių regiono savivaldybių gyventojų pragyvenimo rodiklius.

4. Palyginti bendrąjį vidaus produktą, tenkantį vienam gyventojui pagal savivaldybes.

5. Išnagrinėti regiono gyventojui tenkančių investicijų dydžius.

Tyrimo objektas – Šiaulių regiono rajonai ir jų ekonominių rodiklių analizė.

Tyrimo metodai – statistinių duomenų apibendrinimas.

Naudota informacija – informacijos šaltiniai (ekonominiai statistiniai duomenys), teisės aktai (įstatymai, nutarimai), moksliniai ar apžvalginiai straipsniai, paskaitų medžiaga.

Lietuva – nedidelė šalis, tačiau gamtos ir visuomenės teritoriniai skirtumai joje pakankamai ryškūs. Jie pasireiškia dirvožemio, reljefo, klimato, kraštovaizdžio skirtingumais, ekonominiais pasiekimais, socialiniais – kultūriniais, demografiniais, etniniais (net kalbos) skirtingumais. Valstybės politika gali šiuos skirtingumus slopinti, skatinti, ar rūšiuoti, palaikydama pozityvų gamtinį bei kultūrinį savitumą ir lygindama socialinius – ekonominius skirtumus. [1]

1. ADMINISTRACINIS SUSKIRSTYMAS

Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu Lietuvos Respublikos teritorija skirstoma į administracinius vienetus – apskritis ir savivaldybes. Šiuo metu Lietuvoje yra 10 apskričių ir 60 savivaldybių (1 lentelė).

1 lentelė

Teritorijos administracinis skirstymas ir gyvenamosios vietovės

(2004 metų pradžioje)

2004

Apskritys 10

Savivaldybės 60

Gyvenamosios vietovės:

miestai 103

kaimo gyvenamosios vietovės, tūkst.1 21,8

iš jų be gyventojų 3,4

1 Gyventojų ir būstų 2001 m. visuotinio surašymo duomenys.

Šaltinis: Lietuvos statistikos metraštis 2004. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Vilnius, 2004.

Šiaulių apskritis išsidėsčiusi Lietuvos šiaurėje ir apima Vakarų Aukštaitijos bei Žemaitijos etnografinių regionų dalis. Apskritis ribojasi su Latvijos Respublika, Panevėžio, Tauragės ir Telšių apskritimis. Šiaulių apskritis yra antroji pagal teritorijos dydį šalyje.

Šiaulių regiono vieta Lietuvos Respublikos teritorijoje pateikiama 1 priede.

Šiuo metu Šiaulių regione, užimančiame 8 540 km2 plotą, gyvena 364 tūkst. žmonių. Šiaurės Lietuvos centras – Šiauliai, o aplink jį išsidėstę šeši rajonai: Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio, Kelmės ir Šiaulių. Šiaulių regionas ribojasi su Latvijos Respublika, o teritorija kerta istorinis „Via Hanza“ kelias, jungiantis Vakarų Europos valstybes ir Rusiją.

Šiaulių regiono savivaldybių apibūdinimai pateikiami 2 priede.

2. TERITORIJA, GYVENTOJŲ SKAIČIUS IR TANKUMAS

Šiaulių regiono teritorijos žemėlapis pateikiamas 3 priede.

2 lentelė

Teritorija, gyventojų skaičius ir tankumas

(2004 m. pradžioje)

Teritorija, km2 Gyventojų skaičius iš jų Gyventojų skaičius 1 km2

miesto kaimo

Lietuvos Respublika 65300 3445857 2297400 1148457 52,8

Šiaulių apskritis 8540 364076 222489 141587 42,6

Akmenės r. sav. 844 29506 18345 11161 35,0

Joniškio r. sav. 1152 31458 13443 18015 27,3

Kelmės r. sav. 1705 40162 14371 25791 23,6

Pakruojo r. sav. 1316 28960 7831 21129 22,0

Radviliškio r. sav. 1635 51328 23400 27928 31,4

Šiaulių m. sav. 81 131181 131181 – 1619,5

Šiaulių r. sav. 1807 51481 13918 37563 28,5

Šaltinis: Šiaulių apskritis. Ekonominė ir socialinė raida. Šiaulių teritorinė statistikos valdyba, Šiauliai, 2005.

Iš šios lentelės duomenų matome, kad savivaldybių dydžiai bei gyventojų tankumas labai skiriasi. Šiaulių miesto savivaldybė yra mažiausia, o gyventojų skaičius 1 km2 – didžiausias. Lyginant rajonų savivaldybių duomenis matome, kad Akmenės rajono savivaldybės teritorija pakankamai maža (beveik 2 kartus mažesnė nei Radviliškio rajono savivaldybės), bet gyventojų tankumas čia didžiausias – 35 gyventojai 1 km2. Mažiausiai
gyventojų 1 km2 gyvena Pakruojo rajono savivaldybės teritorijoje – 22 gyventojai.

Didžiausias gyventojų skaičius 1 kvadratiniame kilometre manau yra todėl, kad Akmenėje įsikūrusi akcinė bendrovė ,,Akmenės cementas“, kurioje dirba daug darbuotojų. Akmenės rajone svarbiausios regiono pramonės produkcijos rūšys: cemento, šiferio (be asbesto) ir kalkių gamyba. Pakruojo ir Kelmės rajonų savivaldybių teritorijose pramonė nebuvo ir nėra išvystyta.

3 lentelė

Teritorija, gyventojų skaičius ir tankumas pagal apskritis

(2004 m. pradžioje)

Gyventojų skaičius Gyventojų tankumas

Lietuvos Respublika 3445857 52.8

Alytaus apskritis 184807 34.1

Kauno apskritis 691445 85.5

Klaipėdos apskritis 383250 73.6

Marijampolės apskritis 186736 41.8

Panevėžio apskritis 295161 37.5

Šiaulių apskritis 364076 42.6

Tauragės apskritis 132729 30.1

Telšių apskritis 178141 41.0

Utenos apskritis 181113 25.2

Vilniaus apskritis 848399 87.2

Šaltinis: http://db.std.lt/RDB_LT/Dialog/SaveShow.asp

Lyginant gyventojų tankumą apskrityse, matome, kad Šiaulių regiono gyventojų tankumas yra mažesnis tik už Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskričių. Šiaulių regiono gyventojų tankumas sudaro 80,68 proc. vidutinio šalies gyventojų tankumo, bet tik 48,85 proc. Vilniaus apskrities gyventojų tankumo, t. y. Šiaulių apskritis du kartus mažiau apgyvendinta nei Vilniaus apskritis.

Mažiausias gyventojų tankumas yra Utenos apskrityje – 25,2 gyventojų viename kvadratiniame kilometre, t. y. 1,69 karto mažiau nei Šiaulių regione, 3,46 kartus mažiau nei Vilniaus apskrityje bei sudaro 47,73 proc. šalies vidurkio.

3. NEDARBO LYGIS

2004 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministras savo įsakymu patvirtino sąrašą savivaldybių, priskiriamų probleminėms teritorijoms. Iš 14 sąraše esančių savivaldybių net trys savivaldybės – Akmenės, Joniškio, Kelmės rajonų – iš Šiaulių regiono.

Rodiklis, pagal kurį Lietuvos Respublikos ūkio ministras išskyrė problemines teritorijas yra bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų.

4 lentelė

Nedarbo lygis

(vidutinis metinis, procentais)

2000 2001 2002 2003

Lietuvos Respublika 11,5 12,5 11,3 10,3

Šiaulių apskritis 16,3 16,5 14,2 11,8

Akmenės r. sav. 20,8 22,7 20,3 19,3

Joniškio r. sav. 16,6 20,7 18,0 15,6

Kelmės r. sav. 15,8 18,9 18,1 15,7

Pakruojo r. sav. 11,9 13,4 12,0 10,1

Radviliškio r. sav. 17,0 16,2 13,0 10,7

Šiaulių m. sav. 16,1 13,7 10,9 8,4

Šiaulių r. sav. – 17,9 16,3 13,1

Šaltinis: Šiaulių apskritis. Ekonominė ir socialinė raida. Šiaulių teritorinė statistikos valdyba, Šiauliai, 2005.

Iš duomenų lentelėje matome, kad 2003 m. šalies nedarbo lygis buvo 10,3 proc., Šiaulių apskrityje – 11,8 proc. Lyginant šiuos du rodiklius matome, kad apskrities nedarbo lygis 14,56 proc. didesnis nei šalies.

Tačiau skaičiuojant atskirų rajonų nedarbo lygio santykį su šalies rodikliu, rezultatai labai skiriasi:

* Akmenės rajono savivaldybės nedarbo lygis net 87,38 proc. didesnis už šalies;

* Joniškio rajono savivaldybės – 51,46 proc.;

* Kelmės rajono savivaldybės – 52,43 proc.;

* Šiaulių rajono savivaldybės – 27,18 proc.;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1014 žodžiai iš 3368 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.