Idealus partneris jo priešingybė ir aš
5 (100%) 1 vote

Idealus partneris jo priešingybė ir aš

112131

TURINYS

Įvadas ……………………………………………………………….3

Idealus partneris, jo priešingybė ir “aš” …………………………5

Eksperimentinis tyrimas …………………………………………5

Eksperimento rezultatai ir jų analizė ……………………………6

Psichologinių metodų taikymas ir analizavimas ………………..9

Bendravimo kalba ir žodynas ………………………………….10

Išvados ……………………………………………………………..12

Naudota literatūra ………………………………………………….13

ĮVADAS

Koks partneris mus visiškai patenkintų, kad mes jaustumėmės laimingi,

mylimi ir saugūs? Kaip mūsų pačių būdo savybės įtakoja idealaus partnerio

įsivaizdavimą ir pasirinkimą? Ir iš viso, ką reiškia idealus partneris?

Idealybė – tai objektyvaus pasaulio subjektyvus atspindys žmogaus sąmonėje,

realybės priešybė, t.y. tobulybė, tai kas atitinka idealą.O partnerį mes

suprantame kaip dviejų arba grupės žmonių bendro darbo, veiksmo dalyvį, tai

– bendrininkas, kompanionas. Bet ar visa tai jau paaiškina mūsų norą

suprasti šios temos naudingumą ir jos svarbą mūsų gyvenime? Tik

eksperimentų, psichologinių metodų ir testų pagalba mes galime tyrinėti

savo ir kitų problemas ir dilemas. Asmenybės psichologija glaudžiai

susijusi bendravimo psichologija – abi tiria žmogaus psichiką, būdo,

mąstymo, elgsenos, bendravimo ypatybes.

Esminę vietą bendravimo psichologijoje užima simpatijų fenomeno

studijavimas. Priežastys, kurios lemia simpatijų ir antipatijų atsiradimą;

faktoriai, lemiantys bendravimo partnerio pasirinkimą; patinkančių ir

atstumiančių savybių sąveikavimas, renkantis idealų partnerį – tai visa

eilė problemų, kurias nagrinėja viso pasaulio psichologai. Visų šių

problemų studijavimas sukaupė nemažą empyrinę, t. y. paremtą patyrimu,

medžiagą apie žmonių tarpusavio santykių suvokimą ir potraukį vienas kitam.

Eksperimentinių tyrimų dėka randama gana daug kintančių kriterijų,

įtakojančių teigiamą ar neigiamą požiūrį į vienas ar kitas partnerio

savybes, pavyzdžiui, į išorinį patrauklumą, intelekto lygį, partnerio

mokėjimą bendrauti. Buvo nustatyta, kad kito žmogaus savybių įvertinimas

priklauso nuo to, ar testuojamasis žmogus ir tas žmogus, kurį jis vertins,

priklauso tai pačiai bendravimo grupei ar priešingai. Kai abu žmonės

priklauso tai pačiai grupei, tuo atveju galimas tarpusavio bendravimas ar

bendradarbiavimas, priešingu atveju – pirmame plane įsiveržia personažo

“savęs” įvertinimas, perdėtas savęs idealizavimas.

Didelė dalis dabų yra skirta subjekto ir jo partnerio asmeninių

savybių sutapimo arba nesutapimo išstudijavimui. Tačiau eksperimentiniai

tyrimai parodė, kad šiuo klausimu nėra vienareikšmės nuomonės. Vienuose

darbuose įrodinėjama, kad simpatijų atsiradimui būtinai turi būti subjekto

ir objekto tarpusavio sutapimas, tuo tarpu kituose – konstatuojama tezė

apie “priešingybių sutapimą”. Kiek žmonių – tiek ir nuomonių, kiek darbų –

tiek įvairiausių tezių ir įrodinėjimų atsiranda.

A.J. Gozmanas išvedė labiau diferencijuotą hipotezę. Jis teigė, kad

idealaus bendravimo partnerio pasirinkimas, naudojant sutapimo principą,

charakteringas žmonėms, kurie siekia psichologinio saugumo, o papildymo

principas būdingas labiau savimi pasitikintiems žmonėms, kurie jaučia

simpatiją į save nepanašiems žmonėms, tuo tarpu stengdamiesi nenuvertinti

ir savo gerųjų savybių.

Šis nagrinėjamasis modelis, – kai vienas žmogus labai panašus į kitą,

ir, atvirkščiai, kai vienas su kitu visiškai skirtingi – gali būti

naudojamas nagrinėti ne tik idealaus partnerio įsivaizdavimą, bet dar

skirtas ir vidiniam dialogui analizuoti. Tai rodo, kad asmeninių savybių

įtaka idealaus partnerio įsivaizdavimui, t.y. nagrinėjamoji tema, gali

padėti suvokti ir analizuoti kitas bendravimo psichologijos temas. Gali

padėti suprasti, pavyzdžiui, tokius klausimus : ar man skirtas šis

partneris, kokie panašumai tarp mano idealaus ir realaus partnerio, aš ir

mano idealas ir pan. Visa tai lemia nagrinėjamos temos perspektyvumą.

IDEALUS PARTNERIS, JO PRIEŠINGYBĖ IR “AŠ”

Kaip pažinti kitus, nepažįstant savojo “aš” ? Tai praktiškai

neįmanoma, nes “aš” ir “kiti” – tarsi viena grandis, kurią jungia

draugystė, meilė ir darbas. Taigi gana įdomu būtų šią problemą panagrinėti

kognityviu, t.y. pažintiniu, požiūriu. Tai reiškia, kad teigiamų ir

neigiamų žmogaus savybių derinimas tarpusavyje, jų analizavimas turi būti

plėtojamas atsižvelgiant į aplinkinius. Pažinimą reikia pradėti nuo “savęs”

ir turėti omenyje, kad “mes” nesame vieni. Psichologai mano, kad subjekto

ypatybių studijavimas, t.y. plėtojamos bendravimo teorijos pagrindas, yra

savęs ir kitų pažinimo procesas. Supratimas apie bendravimą formuojasi

konkretaus žmogaus individualios patirties apie bendravimą, vertingos

orientacijos ir informacijos, temperamento ypatumų ir žmogaus asmeninių

bruožų dėka. Visa tai aprėpia žmogaus
supratimą apie skirtingas roles,

atsirandančias bendravime, apie tų rolių skirstymą, priimtinų metodų

taikymą ir pagaliau apie žmonių bendravimo tikslą ir prasmę. Taigi tai

leidžia formuluoti vienokius ar kitokius būdus, priklausančius nuo vienokių

ar kitokių žmogaus ypatybių, ir formuoti tarpasmeninių santykių modelį.

Tokiame modelyje esminę vietą užima idealaus partnerio būdas ir jo

priešingybė. Priešingybė – tai visiškai sugriautas idealo stereotipas. Kaip

jis apibūdinamas? Tai atstumiantis, vengiamas personažas, toks su kuriuo

visiškai nesiseka bendrauti, kai bendravimas “tapomas” vien neigiamais

tonais. Didelę reikšmę turi ir savasis “aš”, kuris apibūdina subjekto

savybes, pagal kurias pasirenkamas bendravimo partneris. Taigi šio tyrimo

tikslas ir buvo išstudijuoti galimus “santykinio” trikampio, kurį sudaro

idealus partneris, jo priešingybė ir “aš”, būdus.

EKSPERIMENTINIS TYRIMAS

Grupinio skirstymo analizė buvo pasirinkta matematiniam rezultatų

apdorojimui, t.y. kad lengviau būtų galima ištirti galutinius duomenis ir

suskirstyti į grupes. Pasirinkta metodika buvo paremta jau numatytų,

konkretizuotų objektų ištyrimu, t.y. tas tipų išskyrimas buvo susijęs su

jau minėtais trimis “santykinio” trikampio segmentais. Eksperimento, kuriuo

buvo nagrinėjamas supratimas apie žmones, jų partnerius ir bendravimą,

pagrindą sudarė pateiktų būdvardžių įvertinimas. Visų pirma, šių būdvardžių

supratimas neturi būti susijęs su konkrečiais veiksmais ar poelgiais,

kadangi kiekvieną poelgį mes “šališku žvilgsniu” įvertiname skirtingai,

t.y. toje pačioje situacijoje vieną kartą žmogus gali būti, pavyzdžiui,

drąsus, o kitą kartą – neatsakingas, neryžtingas ar panašiai. Antra vertus,

šie būdvardžiai turi apibūdinti asmenybę iš emociškai vertinamos pusės, o

ne turint galvoje kasdieninius procesus ar daiktus. Norima išstudijuoti

kokios žmonių savybės yra vertinamos, o kokios – atstumiančios,

nepriimtinos.

Buvo sudaryta 20 bipolinių skalių:

1. Gilus – seklus 11. Kietas – švelnus

2. Žemas – kilnus 12. Tuščias – turtingas

3. Sunkus – lengvas 13. Karštas – šaltakraujiškas

4. Atviras – uždaras 14. Pastebimas – nepastebimas

5. Šviesus – tamsus 15. Blankus – ryškus

6. Šiltas – šaltas 16. Platus – siauras

7. Tolimas – artimas 17. Greitas – lėtas

8. Švarus – purvinas 18. Tylus – garsus

9. Šiurkštus – minkštas 19. Tvirtas – lengvasvoris

10. Didelis – mažas 20. Sugadintas – šviežias

Eksperimente dalyvavo 115 žmonių ( 70 vyrų ir 45 moterys ) su

aukštuoju išsilavinimu, kurių amžius buvo nuo 28 iki 44 metų. Šio

eksperimento dalyviams reikėjo apibūdinti idealų partnerį. Pagal

duotas skales jiems reikėjo įvertinti savo supratimą: kas yra

“draugas”? Šis įvertinimas turėjo būti atliekamas neturint omenyje

konkretaus žmogaus, o būtent kaip įsivaizduojate tikrą draugą. Vyko

norimo, savo vaizduotėje sukurto idealaus draugo paveikslo kūrimas.

Tyrime dalyvavę žmonės analogiškai turėjo apibūdinti “priešą” –

“draugo” priešingybę. T.y. koks asmuo jiems nepatinka, sukelia

neigiamas emocijas, veda į neviltį, “griauna” jo gyvenimą, kurio

nenorėtų matyti šalia savęs ir pan. Ir ypač svarbu buvo tai, kad

savasis “aš” – tai realus “aš”, o ne tas, kuriuo Jūs norėtumėte būti,

ir ne tas, kurį Jus mato ir apibūdina kiti. Negalima išsigalvoti

savojo “aš” personažo ar vertinti jį taip, kaip apie “jį” kalba

žmonės. T.y. reikia būti pačiu savimi.

EKSPERIMENTO REZULTATAI

Buvo nuspręsta dalyvius suskirstyti į grupes, kurių “draugo”,

“priešo” ir “aš” įvertinimai buvo vienodi. Kitaip tariant, buvo

ieškoma panašių atsakymų blokų apie pateiktų konstrukcijų (

“santykinio trikampio” ) suvokimą ir įvertinimą. Reikėjo rasti tokius

eksperimento dalyvius, kurių supratimas apie “draugą”, “priešą” ir

“aš” yra vienodas. Visi gauti rezultatai buvo klasifikuojami dvejopai.

Apdorojant rezultatus pirmąja linkme, buvo išskirtos 6 koordinacijos,

t.y. 6 skirstymai į grupes:

( pirma grupė – “aš” ir “draugas” atsakymų skaičiaus sutapimas,

( antra – “aš” ir “priešas” atsakymų skaičiaus sutapimas,

( trečia – “draugas” ir “priešas” atsakymų skaičiaus

sutapimas,

( ketvirta – absoliutus “aš” ir “draugas” įvertinimo dydis

( apskaičiuojamas pagal

speciallią formulę ),

( penkta – absoliutus “aš” ir “priešas” įvertinimo dydis,

( šešta – absoliutus “draugas” ir “priešas” įvertinimo

dydis.

Be 6-mačio įvertinimo, buvo atliktas ir 40-matis. Čia buvo tyrinėjami

tų objektų (“draugas”, “priešas”, “aš”) santykiai, bet
t.y.

jie buvo suporuoti taip – “draugas” ir “aš”, “priešas” ir “aš”. Tokiu būdu,

“draugo” ir “priešo” charakteristikos buvo glaudžiai susijusios su savęs

įvertinimu, t.y. draugo ir priešo nagrinėjimas tarsi buvo apžvelgtas per

savęs paties įvertinimo prizmę. “Aš” – “draugas”, “aš” – “priešas”, reiškia

“aš” – tai “draugas” ir “priešas” kartu.

Dėl rezultatų patikimumo, po pusės metų vėl buvo atliktas tas pats

eksperimentas, kuris parodė, kad tyrimo dalyviai yra stabilios asmeninės

nuomonės ( rezultatai pakito tik 8% ). Visais būdais apdoroti rezultatai

rodo, kad negalima išskirti atskirų “draugo”, “priešo” ir savojo “aš”

blokų. Įsivaizduojamo idealaus partnerio apibūdinimui įtakos turi ne

konkretūs, žmogaus ypatybes apibūdinantys, junginiai, o “gerųjų” ir

“blogųjų” žmogaus savybių išskyrimas. Skirstymas į stambesnes grupes pagal

pateiktus duomenis buvo daromas atsižvelgiant į du parametrus – pagal “aš”

ir “draugo” įvertinimo laipsnio artumą ir pagal “draugo” ir “priešo”

įvertinimo laipsnį. Taigi buvo išskirtos trys eksperimento dalyvių grupės:

❑ Į pirmąją grupę įeina dalyviai, kurių labai didelis panašumas tarp

“draugo” ir “aš” įvertinimo ir labai skiriasi “draugo” ir “priešo”

įvertinimas.

❑ Antrajai grupei priskiriami tie dalyviai, kurių “aš” ir “draugas”

įvertinimas turi vidutinę reikšmę ir nedidelis “draugo” ir “priešo”

įvertinimo panašumas ( žinoma, ne toks mažas kaip pirmoje grupėje

).

❑ Trečiojoje grupėje – eksperimentuojamieji su artimu visų trijų,

t.y. “draugo”, “priešo” ir “aš” įvertinimu.

Be to, pasirodė, kad kai kurios bipolinės ( visiškų priešingybių )

vertinimo skalės tapo vienpolinėmis, tai yra, didelė dauguma eksperimente

dalyvavusių žmonių panaudojo tik vieną skalės polių, ir šis vienpolis

vertinimas kiekvienoje grupėje buvo skirtingas. Vienpolė skalė labiausiai

buvo naudojama “draugo” supratimui aprašyti. Beveik visi eksperimento

dalyviai panaudojo tokias “draugo” įvertinimo charakteristikas: “gilus”,

“kilnus”, “šviesus”, “švarus”, “artimas”. “Turtingas”, “ryškus”, “platus”,

“tvirtas”, “šviežias” – šiuos “draugo” apibūdinimus panaudojo daugiau kaip

95% dalyvių. Visi eksperimentuojamieji panaudojo tą pačią “aš”

charakteristiką – “turtingas”, o 90% panaudojo tris vienodus apibūdinimus –

“gilus”, “kilnus”, “švarus”. Šešiomis vienpolėmis skalėmis 90% dalyvių

apibūdino “priešą” – “žemas”, “tamsus”, “šaltas”, “tolimas”, “purvinas”,

“sugadintas”. Tokios skalės gali būti vertinamos kaip du skirtingi gėrio ir

blogio poliai. “Gerųjų” savybių nestinga “draugo” aprašyme, jo paveikslas

“tapomas” šviesiomis, “dūšiai artimomis” spalvomis. Tuo tarpu “priešas” –

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1720 žodžiai iš 3433 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.