Ignalinos atominė elektrinė
5 (100%) 1 vote

Ignalinos atominė elektrinė

2004 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Turinys:

I Įvadas:

II Faktai, istorija

II Atominės elektrinės

III IAE saugumas

• Ar gali Ignalinos AE įvykti tokia avarija kaip Černobilyje?

• IAE saugumo gerinimo programa

• Kolektyvinė dozė

• IAE saugumas lyginant su kitomis atominėmis elektrinėmis

• Ekologinės IAE uždarymo pasekmės

IV Ignalinos atominės elektrinės uždarymas

• Apklausos

• Uždarymas

• Finansavimas

• Padariniai

IV Trečiasis branduolinis reaktorius?Lietuvos atominės energetikos perspektyvos

• Pajamos iš eksporto

• Konkurencijos elektros energijos rinkoje pasekmės

• Įtaka išmetimų lygiui

• Finansai

V Išvados

VI Naudota literatūra

Įvadas

Ignalinos Atominė elektrinė –

vienas reikšmingiausių Lietuvos ūkio objektų, atliekančių labai svarbų stabilizuojantį vaidmenį itin sunkiu mūsų ekonomikos fundamentalaus pertvarkymo laikotarpiu, yra Ignalinos atominė elektrinė. Jos stabilus veikimas leido be pertrūkių aprūpinti palyginti pigia elektros energija visus Lietuvos vartotojus ir eksportuoti nemažą kiekį energijos į gretimas valstybes.

Ignalinos AE įgalino labai sumažinti naftos ir gamtinių dujų sąnaudas elektros energijos gamybai ir kartu gerokai palengvino kitų vartotojų nepertraukiamą aprūpinimą šiais produktais netgi ekonominės blokados laikotarpiu. Visa tai paryškino labai svarbų Ignalinos AE vaidmenį. Pigi energija – vienas būtiniausių veiksnių, spartinančių modernios ekonomikos sukūrimą. Nuo to, kaip efektyviai sugebėsime ja pasinaudoti, priklausys mūsų ekonomikos atgimimo tempai, galimybės mūsų pramonės produkcijai įsitvirtinti sunkioje konkurencinėje kovoje pasaulio rinkose.

Dėl grynai ekonominių motyvų šiuo metu daugiau kaip 80 proc. Lietuvoje suvartotos elektros energijos yra pagaminta atominėje elektrinėje, nes jos savikaina yra daugiau kaip perpus mažesnė, nei gaminant šiluminėse elektrinėse.

Faktai, istorija

1975 metais Visagino apylinkėse, Ignalinos rajone, buvo pradėta atominės elektrinės energetikų gyvenvietės statyba. 1977 metais jai suteiktas miesto tipo gyvenvietės statusas ir iki 1992 metų vadinosi Sniečkaus gyvenviete. 1994 metais Visaginui suteiktos respublikos pavaldumo miesto teisės, o 1995 metais – miesto teisės pagal naują administracinę reformą. 1996 metais Prezidento dekretu patvirtintas miesto herbas. Herbinio skydo mėlyname lauke vaizduojama sidabrinė gervė, kuri heraldikoje reiškia atsargumą, budrumą.

1983 m. gruodžio 31 d. paleistas pirmasis blokas. Pradėtas statyti 3 energetinis blokas. 1986 m. buvo užbaiginėjami visi montažo darbai. Antrą reaktorių buvo planuojama pradėti eksploatuoti 1986 m., bet dėl avarijos Černobilyje eksploatavimo darbai buvo nukelti į 1987 metus. 1987 m. rugpjūčio 31 d. pradėjo dirbti 2 blokas. Tuo metu jau buvo pastatyta 60 % trečiojo energobloko, bet netrukus statybos buvo užkonservuotos. 1989 m. 3 reaktoriaus statyba buvo pilnai sustabdyta. Per 11 metų buvo pastatyta pati galingiausia atominė elektrinė pasaulyje. Statant atominę elektrinę buvo pastatyta: 142 km kelių, 50 km geležinkelio kelių, 390 km ryšio linijų, 334 km elektros linijų, 133 km kanalizacijos linijų ir 164 km šiluminių tinklų. Taip pat buvo sunaudota 3544000 m3 gelžbetonio konstrukcijų, 76480 t armatūros. Dabar Ignalinos AE dirba 4634 darbuotojai, iš jų – 1290 moterų. 92,4% darbuotojų – Lietuvos Respublikos piliečiai.

IAE saugumas

Taciau kokią įtaką Ignalinos Atominė elektrinė turi Lietuvos bei aplinkinių vietovių ekologijai?

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pateikia tokius duomenis apie ypač pavojingus Lietuvos objektus, kuriuose įvykus avarijai gali būti padaryta didelė žala aplinkai ir žmonėms:

1. AB “Alytaus tekstilė”

2. AB “Snaigė”

3. UAB “Dzūkijos vandenys” nuotekų valymo įrengimai

48. Ignalinos AE

49. „Vilniaus energija”

50. Bartkuškio radioaktyvių atliekų sąvartynas (užkonservuotas)

51. AB „Valstybinė elektrinė“

52. AB “Lietuvos geležinkeliai” Vaidotų geležinkelio mazgas

53. AB “Lietuvos geležinkeliai” Vilniaus geležinkelio mazgas

54. Vilniaus oro uostas

55. Senų pesticidų sandėliai

Tai rodo kad IAE yra vienas iš saugiausių Lietuvos objektų. Norintys, kad ši atominė būtų užsaryta teigia, jog IAE neturi apsauginio gaubto ir tai negali užtikrinti saugumo. Tokį teiginį paneigė prof. Kazys Almenas: “Daugelis vakarietiškų reaktorių (nors ne visi) turi iš tolo matomą gaubtą. Jis visai ne dėl rimtų sprogimų, o tik skirtas gaudyti radioaktyvioms medžiagoms, jei būtų pažeisti kuro strypų apvalkalai. Saugos srityje svarbiausia yra funkcija, o ne išvaizda. Apsauginis kiautas turi užtikrinti, kad, įvykus net ir itin mažai tikėtinai avarijai, per kurią iš kuro elementų išmetamos radioaktyvios medžiagos, jos nepasiektų mus supančios aplinkos. Daugelyje (tačiau ne visuose) vakarietiško tipo reaktorių šią funkciją atlieka iš tolo matomas fotogeniškas pusrutulio formos apsauginis kiautas. Ignalinos AE šią funkciją atlieka sudėtingas, didelių tūrių, tačiau iš išorės ne taip akivaizdžiai matomas įrenginys – vadinamoji Avarijų lokalizacijos sistema. Ši sistema veikia tokiu pat principu, kaip ir GE (General Electric) arABB pastatyti BWR (verdančio vandens
reaktoriai) tipo reaktoriai. Čia pritaikomai „slėgio sumažinimo“principas, kuris reaktoriaus ir komunikacijų erdvę padalija į du pagrindinius tūrius. Kai garas patenka į vidinį tūrį (pvz., dėl vamzdžiu trūkio), jis turi praeiti pro didelį vandens rezervuarą kad patektų į išorinius tūrius. Tai sumažina slėgį ir pašalina didžiąją dalį radioaktyvaus skilimo produktų. Daugiapusė ALS sistema yra viena iš projektinių charakteristikų, kurios išskiria Ignalinos AE iš kitų RBMK reaktorių tipo jėgainių. Reikia paminėti, kad ALS neapima viso pirmo kontūro. Į šią sistemą nepatenka vamzdžiai, kuriais dvifazis srautas teka iš reaktoriaus į būgną separatorių, bei dalį nuleidžiamųjų vamzdynų. Tačiau, remiantis įvairiapusės analizės rezultatais galima tvirtinti, kad šių vamzdžių trūkis neprives prie kuro rinklių perkaitinimo ir ten sukauptos radioaktyvios medžiagos nebus išmestos į aplinką

Ar gali Ignalinos AE įvykti tokia avarija kaip Černobylyje?

Černobylio avarijos pasekmės yra unikalios. Avarijos pagrindinė priežastis yra ne tiek operatorių padarytos klaidos, kiek pačių tuometinių RBMK tipo reaktorių projekto trūkumai, nes tam tikrose eksploatacijos režimuose aktyviosios zonos reaktyvumo koeficientas buvo teigiamas. Tai jokiom aplinkybėm neleistinas trūkumas, kuris nulėmė pražūtingas pasekmes. Svarbu pažymėti, jog šis trūkumas yra pašalintas. Atlikti įrangos patobulinimai pakeitė Ignalinos AE neutronines charakteristikas. Tai ir strypų-sugėriklių įvedimas, kuro sodrumo pakeitimas ir valdymo strypų konstrukcijos modernizacija. Dėl to dabartiniai Ignalinos AE reaktoriai negali būti sutapatinami su Černobylyje buvusiais reaktoriais. Įvykdyti pakeitimai garantuoja, kad bendras reaktyvumo koeficientas išlieka neigiamas esant visoms galimoms aplinkybėms. Ši charakteristika buvo verifikuota plačia tarptautinių ekspertų analize. Netgi mažai tikėtino įvykio metu, t.y. padarius panašias klaidas kaip ir Černobylio avarijoje, pasekmės būtų ribotos ir nenukentėti. nei šalia esantys gyventojai, nei elektrinės darbuotojai.

Sauga yra per daug svarbi tema, kad apie ją būtų kalbama remiantis emocijomis ir išankstinėmis nuostatomis. Būtina remtis objektyviais kriterijais, kuriuos galima apskaičiuoti ir pateikti absoliučiais įvertinimais. Daugelyje technikos sričių (pvz., transporto) tokie kriterijai yra nustatomi naudojant praeityje susikaupusių įvykių duomenų bazės statistinę analizę. Toks būdas netinka branduolinei energetikai, nes praeityje įvykęs avarijų skaičius yra per mažas. Todėl buvo sukurtas metodas, leidžiantis pagal komponentų gedimų duomenis ir visapusišką analizę nustatyti du avarijų aspektus – įvykių tikimybę ir tų įvykių pasekmes. Šių dviejų rodiklių kombinacija visiems galimiems avariniams įvykiams duoda matą, kurį galima panaudoti skirtingų atominių elektrinių ir reaktorių tipų saugos palyginimui.

Išsamios tarptautinių ekspertų Ignalinos AE studijos nustatė, jog šie tikimybinės rizikos analizės rodikliai modifikuotai (po „Černobylio“) Ignalinos AE yra sulyginami su vakarietiškų reaktorių rodikliais. Pažymėtina, jog Ignalinos AE yra vienintelis RBMK tipo reaktorius, kuriam atliktas toks palyginimas.

Šią itin svarbią išvadą verta aptarti kiek detaliau. Netvirtinama, jog Ignalinos AE yra identiška vakarietiškiems reaktoriams. Grafitą lėtikliui naudojantis kanalinio tipo reaktorius savo konstrukcija skiriasi nuo vakarietiškų BWR tipo reaktorių. Šių skirtumų pasekmių detalios analizės dokumentacija yra labai išsami. Apsiribokime bendresnio pobūdžio išvadomis.

Tikimybė jog atsitiks koks nors trikdantis įvykis (pvz., vamzdžio trūkis, vožtuvo gedimai ir pan.), Ignalinos AE yra didesnė nei atitinkamiems vakarietiškiems BWR reaktoriams. Objektyvi to priežastis yra didesnis jėgainės sudėtingumas (žymiai didesnis vamzdžių, vožtuvų bei su jais susijusios įrangos skaičius) ir žemesnis sovietų projektavimo ir statybos kokybės lygis.

Tačiau tarptautinė analizė nustatė, kad Ignalinos AE yra stebėtinai atspari ir didžioji dauguma sutrikimų neprives prie kuro rinklių perkaitinimo bei ten susikaupusių radioaktyvių medžiagų. išmetimo iš jų (pažymėtina, radioaktyvios medžiagos pasklis kuro rinkelėje, bet nebus išmestos į aplinką. Išmetimas į aplinką reikalauja papildomo gedimo).

Šis atsparumas taip pat turi objektyvias priežastis. Tai lemia kanalinė reaktoriaus konstrukcija, kuri riboja šilumnešio praradimo avarijas iki vienetinio kanalo, žymiai didesni aktyviosios zonos tūriai ir, tuo pačiu, geresnes aktyviosios zonos galimybes „pakelti“ energijos srauto svyravimus (tai reiškia, jog sutrikus vandens tiekimui, temperatūra kyla lėčiau), didesnis vertikalus pakilimas (didesnė varomoji jėga natūraliai cirkuliacijai), didesni vandens tūriai pirmame kontūre ir virš aktyviosios zonos bei didelis perteklinis faktorius, kuriuo sovietinių reaktorių projektuotojai kompensavo žemesnę valdymo kontrolę.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1438 žodžiai iš 4632 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.