Ignalinos atominė elektrinė jos poveikis žmonėms ir aplinkai
5 (100%) 1 vote

Ignalinos atominė elektrinė jos poveikis žmonėms ir aplinkai

IGNALINOS ATOMINĖ ELEKTRINĖ,

JOS POVEIKIS ŽMONĖMS IR APLINKAI

1.IGNALINOS ATOMINĖ ELEKTRINĖ

Ignalinos AE veikia kanalinio tipo šiluminių neutronų vandens – grafito branduoliniai reaktoriai RBMK – 1500. Toks energinis reaktorius – vienas iš galingiausių pasaulyje. Šiluminė elektrinės vieno bloko galia – 4800 MW, elektrinė galia – 1500 MW. Pirmasis blokas buvo paleistas 1983, o antrasis 1987m.

Ignalinos AE, kaip ir visose elektrinėse, turinčiose RBMK tipo reaktorius, naudojama vieno kontūro šiluminė schema: į turbinas tiekiamas prisotintas 6,5 MPa slėgio garas, susidaro tiesiog reaktoriuje, verdant per jį pratekančiam lengvajam vandeniui, cirkuliuojančiam uždaru kontūru. Pirmoji elektrinės eilė turi tik du energetinius blokus. Vieno reaktoriaus bloke yra dvi turbinos, kurių galia po 750 MW, kiekviename energobloke yra patalpos branduolinio kuro transportavimo sistemoms ir valdymo pultams. Bendra energoblokams – mašinų salė, patalpos dujoms valyti ir vandens paruošimo sistemos.

Jau 1979m., gerokai prieš 1-ojo bloko paleidimą 1983 gruodį, buvo pradėta tyrinėti aplinkinio rajono gamta. Gauti rezultatai ir išvados leido paruošti būtinas priemones ir patobulinti elektrinės apylinkių kontrolės sistemą dar ruošiant jėgainės projektą. Šios aplinkybės ir nulėmė tai, jog Ignalinos AE daro kuo mažiausią poveikį ją supančiai aplinkai.

Elektrinėje numatyta specialūs elementai ir sistema, kuri garantuoja elektrinės ir aplinkos apsaugą nuo radiacijos esant normaliam elektrinės darbui ir kilus avarinėms situacijoms.

Apsaugą nuo radiacijos užtikrina ir ją kontroliuoja:

• labai patikima, automatizuota valdymo ir apsaugos sistema;

• reaktoriaus avarinio aušinimo sistema;

• avarijų lokalizavimo sistema;

• strypų apvalkalų hermetiškumo kontrolės sistema;

• elektrinės išmetamų dujų – aerozolinių atliekų valymo nuo radioaktyvių medžiagų specializuoti įrenginiai;

• skystų radioaktyvių atliekų pašalinimo, perdirbimo ir saugojimo sistema;

• elektrinės apsaugos nuo radiacijos automatizuota kontrolės sistema;

• išmetamų dujų – aerozolinių ir skystų medžiagų kontrolės automatizuota sistema;

• aplinkos radiacinės kontrolės priemonės ir metodai.

Specialiai reaktoriams RBMK – 1500 sukurta kontrolės sistema, galinti šiuolaikiniais metodais aptikti nehermetiškus šilumą išskiriančius elementus, turinti kompiuterines sistemas, operatyviai seka reaktoriaus aktyviosios zonos radiacijos būvį.

Elektrinės radiacinės apsaugos kontrolės automatizuota sistema ir reaktoriai turi visų elektrinės mazgų ir sistemų radiacinės kontrolės priemones, todėl galima palaikyti saugų radiacijos lygį atliekant tikslingus technologinius darbus (iškrauti nehermetiškas šilumą išskiriančias rinkles, deaktyvuoti, keisti ir remontuoti įrenginius).

Kad sumažėtų išmetamų radioaktyvių inertinių dujų, elektrinėje naudojama dvilaipsnė valymo schema dujų aerozolinėms atliekoms, išmetamoms per ventiliacijos vamzdį į atmosferą 150m. aukštyje valyti. Pirmasis laipsnis – išlaikymo kamera, per kurią praeinančių dujų aktyvumas sumažėja natūralaus radiacijos kritimo dėka. Antrasis laipsnis – aktyvumo slopinimo įrenginys – valo inertines dujas ir mažina jų aktyvumą dinaminės sorbcijos metodu. Radioaktyvius išmetamus aerozolius sulaiko specialūs filtrai, esantys elektrinės filtravimo valymo įrenginiuose.

Elektrinėje naudojama grįžtamoji vandens tiekimo schema. Skystos radioaktyvios atliekos specialiai apdorojamos. Pašalinamų į aplinką dujų aerozolinių ir skystų atliekų radiacinė kontrolė atliekama nuolat, elektrinės apsaugos nuo radiacijos automatizuotos kontrolės sistemos aparatūra. Elektrinės išorinės dozimetrijos tarnyba turi šiuolaikišką aparatūrą aplinkos radionuklidams tirti. Laboratorijoje yra dozimetriniai, radiometriniai, spektrometriniai prietaisai, galintys objektyviai vertinti aplinkos radiacinę situaciją.

Reaktoriaus valdymo ir apsaugos sistema patikimai kontroliuoja reaktoriaus darbą ir jo saugią eksploataciją. Ji užtikrina reaktoriaus paleidimą, automatinį duoto lygio galios palaikymą, valdo energijos paskirstymą pagal reaktoriaus aktyviosios zonos spindulius ir aukštį, kompensuoja kuro trūkumą, garantuoja reaktoriaus apsaugą avarinių situacijų metu. Reaktoriaus valdymo ir apsaugos sistemoje naudojama labai patikima aparatūra su integralinėmis schemomis įvairių daviklių signalams priimti ir apdoroti, o taip pat informuoti operatorių reaktoriaus būvį.

Reaktoriaus galia ir jos paskirstymas operatyviai reguliuojamas 211 boro karbido šerdžių, esančių reaktoriaus valdymo ir apsaugos sistemos kanaluose. Šerdims aušinti naudojamas specialaus kontūro vanduo. 40 šerdžių naudojamos valdyti energijos paskirstymui pagal reaktoriaus aktyviosios zonos aukštį.

24 šerdys atlieka greitos avarinės apsaugos funkciją. Esant avarinei situacijai jos į aktyvią zoną įkišamos per 2,5 sekundės.

Likusios šerdys unifikuotos ir naudojamos avarinei apsaugai, automatiniam reaktoriaus reikiamo lygio galios palaikymui, energijos paskirstymo reaktoriaus aktyviosios zonos spinduliu valdymui.

2.IGNALINOS ATOMINĖS ELEKTRINĖS POVEIKIS ŽMONĖMS IR

APLINKAI

Lietuvos užterštumas radionuklidais

Radioaktyviųjų medžiagų šaltiniai yra dvejopo pobūdžio – gamtiniai ir antropogeniniai. Gamtiniai radioaktyvūs nuklidai patenka į atmosferą iš viršutinių žemės sluoksnių, taip pat susidaro sąveikaujant kosminiams spinduliams su ore esančių medžiagų atomų branduoliais. Šių radionuklidų koncentracija kinta priklausomai nuo meteorologinių sąlygų, saulės aktyvumo ir kitų faktorių. Gamta ir žmogus yra prisitaikę prie natūralios kilmės radioaktyviųjų medžiagų poveikio, jei nėra radionuklidų sankaupų tam tikrose vietose.

Plačiausiai paplitę natūralios kilmės radionuklidai yra iš urano-radžio, urano-aktinio ir torio šeimos bei kalis. Vidutinė radono koncentracija grunte būna 3-4 Bq/ kg, urano – apie 26 Bq/kg, o kalio-40 – neturėtų viršyti 600 Bq/kg.

Didžiausią pavojų kelia dirbtiniai radionuklidai. Uždraudus branduolinius bandymus ore ir vandenyje, pagrindinis dirbtinių radionuklidų šaltinis yra branduolinio kuro ciklas: urano rūdos kasimas ir perdirbimas, atominės elektrinės bei branduolinio kuro perdirbimo įmonės. Vienam elektros energijos galios gigavatui, pagamintam atominėse elektrinėse, kasmet tenka apie 360000 Ci radionuklidų aktyvumas, patenkantis į aplinką. Ypač didelis pavojus kyla įvykus branduolinių įrenginių avarijoms.

Lietuvoje taršos radioaktyviomis medžiagomis požiūriu šiuo metu yra dvi svarbiausios problemos: Ignalinos atominės elektrinės poveikis ir Černobylio AE avarijos pasekmės. Šiame skyriuje minėtoms dviems problemoms ir skiriama daugiausia dėmesio.

Eksploatuojant bei remontuojant atominę elektrinę susidaro dideli kiekiai radioaktyviųjų atliekų, kurios kaupiamos elektrinės saugyklose. Elektrinei normaliai dirbant, į aplinką patenka nuo radioaktyviųjų medžiagų apvalytas vanduo ir oras. Tarša sustiprėja remontuojant ar įvykus avarijai.

Atominės elektrinės tarnybos nuolat matuoja radioaktyviųjų medžiagų emisiją į orą ir vandenį. Kadangi matavimams naudojama nepakankamai tobula įranga, tai gaunami ne visiškai patikimi rezultatai.

Radioaktyviųjų medžiagų kaupimąsi Ignalinos AE poveikio zonoje taip pat stebi pačios elektrinės tarnybos. Be to, pagal Lietuvos monitoringo programą Ignalinos AE aplinką kontroliuoja Centrinė aplinkos tyrimų laboratorija bei Fizikos institutas. 1993 metų pabaigoje, padedant Švedijai, prie elektrinės pradėjo veikti dvi (viena – vyraujančių vėjų kryptimi, kita – priešinga) automatinės gama monitoringo stotys. Jos nuolat matuoja gama spinduliavimo intensyvumą ir reguliariai perduoda duomenis į centrinį kompiuterį Aplinkos apsaugos departamente.

Fizikos instituto bazėje prie Drūkšių ežero veikia automatizuotos dozimetrinių ir meteorologinių stebėjimų sistemos maketas. Čia automatizuotai registruojamas vėjo greitis ir kryptis, oro temperatūra dviejuose aukščiuose, nustatoma oro stabilumo klasė. Stebėjimų rezultatai įgalina vykdyti radionuklidų plitimo ore skaičiavimus realiame laike [20].

Visos elektrinėje susidariusios dujinės radioaktyviosios atliekos išmetamos į atmosferą pro 150 m aukščio ventiliacijos vamzdžius. Aerozolinių radioaktyviųjų medžiagų į aplinką patenka nedaug, nes dujos pakeliui praeina pro išlaikymo kameras ir filtrus.

Didžiausia emisijų į orą aktyvumo dalis tenka radioaktyviosioms inertinėms dujoms (9.1 lentelė). Apie 96-97% iš Ignalinos AE išmetamų radioaktyviųjų dujų sudaro Ar-41, kurio skilimo pusperiodžio trukmė 1.83 val. Jis atsiranda reaktoriuje neutronams aktyvuojant ore ir aušinimo vandenyje esantį stabilų Ar-40. Iš dalijimosi reakcijos produktų reikšmingiausias yra Xe-133, kurio skilimo pusperiodžio trukmė – 5.2 paros. Jis sudaro apie 3% inertinių dujų aktyvumo. Visiems kitiems ksenono ir kriptono izotopams tenka mažiau kaip 1% bento aktyvumo. 9.1 lentelė

Ignalinos AE radioaktyvioji emisija į orą Inertinės dujos neįsijungia į biologines grandis ir greitai pasiskirsto atmosferos ore. Šios dujos lemia išorinį švitinimą, todėl ir jų poveikis gyvajai aplinkai ir žmonėms yra nedidelis. Kiti radionuklidai, patekę į organizmą su maistu, vandeniu, oru gali būti įsisavinti ir išbūti jame ilgą laiką. Itin dideliu radiotoksiškumu pasižymi jodo izotopai, reikšmingiausias J-131 (skilimo pusperiodis – 8.1 paros). Pastaraisiais metais šio nuklido Ignalinos AE išlėkove gerokai sumažėjo (9.1 lentelė).

„Ilgaamžių“ radionuklidų grupėje (9.1 lentelė) didžiausias indėlis tenka Co-60, kurio skilimo pusperiodis 5.3 metai – iki 50% aktyvumo, ir Cs-137 (30 metų) – apie 15%. Mn-54 (312 paros), Cr-51 (28 paros), Nb-95 (45 paros) tenka po 4-9% aktyvumo. Visi minėtieji radionuklidai, išskyrus Cs-137, yra aktyvuoti korozijos produktai. Pastaraisiais metais elektrinei dirbant nepilnu pajėgumu, sumažėjo ir aplinkos teršimas (9.1 lentelė).

Skystos radioaktyviosios atliekos, kurios susikaupia dirbant elektrinei, įvairiais būdais išvalomos nuo radioaktyviųjų medžiagų. Tačiau su nuotekomis į Drūkšių ežerą patenka radioaktyvių teršalų. Nuotekose aptinkama dalijimosi produktų: Cs-137, Cs-134, Sr- 90 ir korozijos produktų Co-60, Mn-54, Fe-59. 1992 metais iš elektrinės nutekėjusių radioaktyviųjų me- džiagų bendras aktyvumas sudarė apie 22.85 GBq, iš jų 2.74 GBq Cs-137, 0.81 GBq Sr-90, 8.10 GBq
Co-60, 5.72 GBq Mn-54, 0.80 GBq Fe-59. Panašiai buvo ir 1993 metais: sausio- balandžio mėnesiais nuotekų bendras aktyvumas buvo 1.94 GBq, (iš jų 0.27 GBq Cs-137 ir 1.17 GBq Co-60), o lapkričio mėn. nuotekų bendras aktyvumas 0.278 GBq (0.250 GBq Co- 60).

Ignalinos atominė elekrinė atlieka aplinkos užterštumo radioaktyviosiomis medžiagomis matavimus 30 km spinduliu aplink elektrinę, vadinamojoje „stebimoje“ teritorijoje. Vidutinė 1990-1992 metų radionuklidų koncentracija pažemio ore šioje teritorijoje pateikta 9.2 lentelėje. Ore aptinkami ne tik globaliniai radionuklidai (Cs-137, Cs-134, Sr-90), bet ir būdingi atominėms jėgainėms – Mn-54, Co-60, Zr-95, Nb-95, Fe-59. 9.2 lentelėje taip pat pateiktos didžiausios leistinos koncentracijos. 1993 m. Fizikos instituto stotyje, esančioje 3.5 km į rytus nuo elektrinės, buvo taip pat fiksuojama Zr-95, Nb-95 (iki 0.04-0.05 mBq/kubiniame metre) ir Mn-54, Co-60 (atitinkamai 0.006 ir 0.005 mBq/kubiniame metre).

9.2 lentelė

Dirbtinių radionuklidų vidutinis koncentracijos Ignalinos AE „stebimoje“ teritorijos ore, mikroBq/kubiniame metre

Metai Cs-137 Cs-134 Mn-54 Co-60 Nb-95 Fe-59

1990 5.18 0.333 mažiau 0.4 mažiau 0.4 mažiau 0.4

1991 2.29 0.148 0.104 0.055 mažiau 0.4 mažiau 0.4

1992 2.11 0.140 0.122 0.137 – –

DLK 18000000 16000000 44000000 11000000 120000000 66000000

Kaip matyti iš 9.2 lentelėje pateiktų duomenų, radionuklidų koncentracijos ore Ignalinos poveikio zonoje yra gerokai mažesnės už didžiausias leistinas koncentracijas. Į orą patekę teršalai palaipsniui nusėda ant žemės paviršiaus. Matuojant iškritų radioaktyvumą, įvertinamas radioaktyviųjų medžiagų kaupimosi intensyvumas. Duomenys apie radioaktyvias atmosferos iškritas Ignalinos AE stebimoje teritorijoje pateikti 9.3 lentelėje.

9.3 lentelė

Radionuklidų aktyvumas atmosferos iškritose per parą mBq/kvadratiniame metre

Metai Cs-137 Cs-134 Sr-90 Mn-54 Co-60

1986 6 734 3 515

1987 15 1.5

1988 111 49

1989 18 33

1990 15 3.7

1991 44 – 2.2 4.1

1992 7 0.3 1.1 0.4 –

1993* 18 0.3 6.5 0.3 0.3

* – matuota Fizikos instituto bazėje.

Labai dideli Cs-137 ir Cs-134 tankiai 1986 m. buvo sąlygoti Černobylio avarijos. Šiuo metu globalinių radionuklidų Cs-137,134, Sr-90 koncentracijos ore (9.2 lentelė) ir krituliuose atitinka fonines vertes, ir galima manyti, kad tai nėra elektrinės veiklos produktai. Tuo tarpu Mn-54 ir Co-60 pėdsakai – akivaizdi elektrinės veiklos pasekmė.

Tiriant dirvas Ignalinos AE poveikio zonoje, iš dirbtinių nuklidų aptikti tik Cs-137, Cs-134 ir Sr- 90. Vidutinė Cs-137 koncentracija yra 7 Bq/kg, kitų radionuklidų dar mažiau.

Šios vertės atitinka fonines vertes ir, reikia manyti, yra branduolinio ginklo bandymų ir Černobylio AE avarijos produktai. Ignalinos AE teršalų dirvoje neaptikta.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1756 žodžiai iš 5843 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.