TURINYS
ĮVADAS 3
GEOGRAFINIAI DUOMENYS 5
ISTORINIAI FAKTAI 5
IGNALINOS RAJONO EŽERAI 6
IGNALINA – RYTŲ LIETUVOS POILSIO ZONOS EŽERYNO SOSTINĖ 6
PALŪŠĖ – TURISTŲ “MEKA” 7
AUKŠTAITIJOS NACIONALINIS PARKAS 7
LITERATŪROS SĄRAŠAS 10
ĮVADAS
Ignalinos kraštas – tarsi miniatiurinė Lietuva. Jis garsėja nepaprasto grožio miškais ir gojeliais, ežerais ir ežerėliais, piliakalniais ir kalvelėmis, kaimais ir kaimeliais, kuriuose gyvena svetingi ir darbštūs aukštaičiai. Gal tik jūros ošimo trūksta. Tačiau čia tylos ir ramybės viešpatijoje pavargusiam svečiui atsiveria neribotos galimybės atgauti jėgas, pasisemti įkvėpimo, o žingeidžiam keliautojui savo kraitelę pasikrauti šio krašto žmonių išminties perliukų, dar negirdėtų padavimų ir sakmių.
Rajono centras – Ignalina. Legenda pasakoja, kad ten, kur dabar tyvulioja Ilgio ežeras senovėje stovėjusi kunigaikščio Budrio pilis. Ir turėjęs jis devynis sūnus ir gražuolę dukrą Liną. Užpuolus šį kraštą kryžiuočiams, išėjo Budrys su sūnumis į karą ir negrįžo. Lina liko krašto ir pilies valdovė. Likimas jai lėmė pamilti vieną iš kryžiuočių belaisvių – Igną. Žmonės smerkė Liną už meilę kryžiuočiui ir vestuvių dieną dievai juos prakeikė. Perkūnas pilį sudaužė ir nugramzdino į ežero dugną. Slinko amžiai, o žmonės vis girdėdavę sklindančią Linos raudą, suprato, kad Linos ir Igno meilė tebegyva. Ir kuomet tarp gražiųjų ežerų ir kalvų atsirado nedidelis miestelis, žmonės jį pavadino Ignalina, kad amžiais minėtų nepaprastą Igno ir Linos meilę. Ilgio ežero šlaite žiemą ir vasarą trykšta šaltinėlis. Tą šaltinėlį žmonės vadina Linos ašaromis.
Sparčiai plėstis Ignalina pradėjo nuo 1866 metų, nutiesus geležinkelį Sankt-Peterburgas – Varšuva.
Dabar Ignalina – Rytų Lietuvos poilsio zonos sostinė. Patį miestą supa miškai, aplinkui savo mėlynas akis merkia Gavio, Gavaičio, Ilgio, Šiekščio, Mekšrinio, Paplavinio, Palaukinio, Agarinio, Gulbinio ir dar keletas ežerų.
1974 metais buvo įkurtas pirmasis Lietuvoje Aukštaitijos nacionalinis parkas. Veiklos tikslas – išsaugoti šiaurės rytų Lietuvos gamtos ir kultūros vertybes, organizuoti mokslinius tyrimus ir pažintinį ekoturizmą. Iš daugiau nei 200 rajono ežerų Aukštaitijos nacionaliniame parke tyvuliuoja 126, kurie jungiasi protakomis ir upeliais ir labai mėgiami vandens turizmo aistrolių. Daugiau nei pusė teritorijos – miškai. Parke yra etnografinių kaimų, išsaugojusių senąją užstatymo kultūrą, archeologijos ir architektūros paminklų, daug pilkapių ir piliakalnių, iš kurių įspūdingiausi Ginučių ir Tauragnų. Vaizdingąjį Ladakalnį, nuo kurio atsiveria nepakartojamo grožio šešių jį supančių ežerų panorama, aplanko kone kiekvienas į rajoną atvykęs svečias. Augalijos įvairove parkas pralenkia bet kurį Lietuvos draustinį ar rezervatą. Taip pat čia yra beveik visų rūšių gyvunų, paukščių, kurie gyvena Lietuvoje. Medžioklė ribojama.
Svečiai po parką automobiliais gali keliauti didžiuoju ir mažuoju jo žiedais, dviračiais, pėsčiomis, slidėmis. Išplaukus iš Palūšės valtimis galima pasiekti Vilnių.
Įdomus Senovinės bitininkystės muziejus, įsikūręs prie Ažvinčių girios Stripeikių kaime.
Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje yra 6 vandens malūnai. Dauguma yra pritaikyti poilsiui. Įdomiausias Ginučių vandens malūnas. Tai ne vien poilsio bazė, bet ir technikos paminklas, kur galima susipažinti su malūnininkystės istorija, pasiklausyti legendų.
Apie Ignalinos kraštą galima daug skaityti ir daug rašyti, bet pajusti galime tik pamačius jį.
Šio darbo pagrindinis tikslas: išskirti ir įvertinti Ignalinos rajono saugomas teritorijas, gražiausias kraštovaizdžio vietoves.
GEOGRAFINIAI DUOMENYS
Ignalinos rajonas yra vienas iš 5 Utenos apskrities rajonų, užimąs pietrytinę apskrities dalį, besiribojąs iš rytų su Baltarusija, iš pietų – su Vilniaus apskritimi. Rajono plotas – 1505 kvadratiniai kilometrai. Rajono administracinis centras Ignalina, 63 km nuo Utenos. Jį puošia 209 ežerai, 20 upių, 40 tvenkinių, 516 kvadratinių kilometrų teritoriją užima miškai. Per rajoną teka Dysna su savo intaku Birvėta. Vienas ežeringiausių šalies rajonų, ežerai užima 7,4% rajono ploto. Miškingumas 34,5%, daugiausia pušynai, yra eglynų ir mišrių miškų. Rajone daugiau nei 150 kultūros paminklų.