Igonų sociokultūriniai bruožai
5 (100%) 1 vote

Igonų sociokultūriniai bruožai

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO IR TEISĖS KATEDRA

ČIGONŲ SOCIOKULTŪRINIAI BRUOŽAI

Referatas

Darbą rašė:

SNA- 6gr. 1kurso studentė

Viktorija Potapova

Darbą vertino:

Doc.dr. Arūnė L. Arbušauskaitė

Klaipėda, 2006

TURINYS

Įvadas 3

Čigonų migracija 4

Čigonų gyvenimo būdas ir papročiai 8

Religija ir šventės 12

Muzika 13

Išvados 14

Literatūra 15

ĮVADAS

Čigonai – tautinė mažuma, kitaip vadinama klajoklių tauta, kurios atstovų rastume įvairiausiose šalyse. Jų tėvynė yra šiaurės vakarų Indija, iš kurios jie iškeliavo maždaug prieš 1000 metų. Nenustatyta, ar jie priklausė vienai kastai ar kilę iš įvairių kastų. Taip pat nėra aišku dėl ko jie pradėjo migruoti. Nuo pat savo netikėto pasirodymo Europoje prieš devynis šimtmečius čigonai atsisakė paklusti sėslaus ir nusistovėjusio gyvenimo normoms. Jie buvo ir yra tauta, kurios kultūra ir papročiai apipinti nesusipratimais, tačiau jie laikosi savo identiteto, nors yra nuolat atstumiami ir verčiami prisitaikyti. Per visą savo žinomą istoriją čigonai garsėjo muzika, metalo dirbiniais, būrimais, gydymo menu ir arklininkyste, tačiau jie visuomet keldavo tautų, su kuriomis susidurdavo, pasipiktinimą: juos versdavo vergais, persekiodavo, skelbdavo už įstatymo ribų. Tačiau vis tiek čigonai išliko ir išsaugojo savo unikalų palikimą ir kultūrą.

Darbo tikslas:

Išryškinti svarbiausius čigonų sociokultūrinius bruožus.

Darbo uždaviniai:

o Atskleisti jų migravimo priežastį.

o Apibūdinti čigonų gyvenimo būdą.

ČIGONŲ MIGRACIJA

Romai, žiloje senovėje emigravę iš Indijos, viduramžiais pasirodė Europoje.(R.Paliūkienė ir J.Rumša. 1999, p.21)

Iš metraštininkų ir geografų pasakojimų žinome, jog būta nemažai atsitikimų, kai žmonės iš Indo upės slėnio būdavo perkeliami į Persijos vakarus ir toliau. Arabų užkariavimų 7a. Persijos kariuomenėje tarnavo gausūs sindų daliniai, o laimei nusisukus nuo valdovo, jie perbėgo į arabų pusę, priėmė islamą ir įsikūrė Basroje. Kitos kolonijos įsitaisė kažkur toliau. Vėliau, arabų antplūdžiui perėjus Aziją ir pasiekus ritinį pakraštį prie Sindo aštuntojo šimtmečio pradžioje, daug Sindo gyventojų buvo perkelti prie Tigrio upės, ir vėliau buvo deportuoti šiaurės Sirijai kolonizuoti. Tuomet pirmąkart krikščionių teritorijose atsidūrusius čigonus Bizantijai užpuolus Siriją, dideli zotų būriai pateko į nelaisvę ir buvo išvežti svetur (A.Fraser,1995 p. 45).

8-10a. čigonai keliais etapais paliko Indijos pusiasalį.Čigonai kilę iš žemesnių Indijos kastų ir sudarė samdinių armiją, išsiustą į vakarus, kad atremtų islamo ekspansiją, bet gali būti ir taip, kad musulmonai, puldinėdami Vakarų Indiją, gaudė čigonus ir atsivežė su savimi kaip belaisvius.Tenai jie tapo atskyra visuomene (http://lt.wikipedia.org/wiki/Romai).

642m. arabų nukariauti persai pakeitė ne tik religiją, bet ir kalbą. Persijoje čigonai buvo įsibrovėliai ir kad galėtų bendrauti su vietos gyventojais, jie turėjo išmokti aplinkinių kalbą. 7a. čigonai iš Persijos pasitraukė į Armėniją. Armėnijoje čigonai užsibuvo ilgai, nes Europos romani tarmės turi nemažai armėnų skolinių(A.Fraser,1995 p. 51).

11a. seldžiukams įsiveržus į Armėnija išstūmė armėnus iš gimtųjų vietų ir daug čigonų išvarė į vakarinę Bizantijos teritoriją, iš kur jie paskui pasklido po Balkanų pusiasalį ir visą Europą.

14a. čigonai jau tvirtai buvo įsikūrę Peloponeso pusiasalyje ir keliose graikų salose. Kai kurios migracijos bangos susijusios su nepaliaujamu Osmanų turkų puolimu. Nemažai gyventojų persikėlė gyventi į Jonijos salas, esančias į vakarus nuo žemyninės Graikijos. Romani kalba smarkiai pasikeitė, čigonams ilgam apsistojus graikiškai kalbančiose teritorijose. Bizantijoje ir Graikijoje čigonai susipažino ne tik su naujais žodžiais bet ir su krikščionybe. Metonio uoste, kur čigonų kolonija buvo gana didelė, buvo svetingas miestas, kuriame apsistodavo populiariausiu maršrutu į Šventąją Žemę keliaujantys piligrimai. Čigonai susipažinę su piligrimais, paskui pasinaudojo atgaila kaip priedanga, atveriančia kelius į Vakarų Europą. 14a. pabaigoje čigonai jau buvo įsiskverbę į Bulgariją bei kitas kaimynines šalis. Tai vyko tuomet, kai Osmanų imperijos puolimas nenumaldomai ,,rijo” Balkanus, tuomet turkams priklausė ir didesnioji Makedonijos dalis. 1389 m. Serbija tapo vasaline valstybe. Bosnija ir Valakija buvo priverstos mokėti metines duokles, o Bulgarija buvo prijungta prie imperijos. Valakija ir Moldavija suvaidino ypatingą-gėdingą-vaidmenį čigonų istorijoje, nes ten čigonai nuosekliai verčiami vergais. Kunigaikščiai dovano vienuolynams čigonus. Iš pradžių pagrindinis išnaudojimo būdas buvo fiskalinis, o vėliau, padovanojus čigonų šeimas, buvo perduota teisė versti juos mokėti duoklę(darbu, pinigais, prekėmis).Čigonai tapo ekonomiškai svarbiu veiksniu, todėl valdovai nenorėjo jiems leisti išvykti. Kad nepabėgtų, čigonai buvo verčiami bojarų vergais,
bažnyčios vergais, o siekiant juos visiškai kontroliuoti, buvo paskelbta, kad kiekvienas čigonas be šeimininko tampa valstybės nuosavybe.Čigonai mokėjo metinę duoklę bet neprivalėjo likti vienoje vietoje. Vasarą jie gyveno palapinėse, o žiemą – slėptuvėse, kurias išsikasdavo miškuose. Čigonai matė, kaip dingo jų asmeninės teisės, jie ir jų vaikai tapo kilnojamu turtu, kurį galima parduoti, keisti ar atiduoti. Rumunas ar rumune susituokę su čigonais taip pat tapdavo vergais. Čigonai gyveno kaimuose ir ne tik ardavo savo pono žemę, bet ir dirbo kirpėjais, siuvėjais, kepėjais, mūrininkais ir tarnais. Moterys atliko namų ruošos darbus, balino liną, siuvinėjo rankdarbius.tik 1856m Moldavijoje ir Valakijoje jie atgavo visišką laisvę (A.Fraser,1995 p. 65)

Kitose šalyse pirmieji čigonai minimi tik nuo 14 a. nes vargu ar jų antplūdis buvo toks staigus ir gausus. Skirtingose šalyse aptinkami tik pavieniai atvejai. Anot A. Fraser (1995 p.69) negausus įrodymai dar nėra galutinis argumentas apie čigonu prasiskverbimus į Vakarus, anot autorės tol, kol jų buvo nedaug ir kol ne itin krito į akis, jie, matyt, išvengė viešumos. Staiga čigonai ima negirdėtai elgtis. Jie nebėra kuklūs kaip anksčiau, o tiesiog reikalauja dėmesio. Jie nėra padrika minia, o tituluotų vadovų vedami eina neabejotinai tikslingu keliu. Čigonams buvo svarbu, kad net kiek pašlijus piligrimų kelionių reputacijai, žmonės vis tiek laikė savo pareiga priimti piligrimą ir padėti jam kelionės metu. Čigonai Konstanco mieste, kuris tuo metu buvo krikščionybės šerdis, įsigijo neliečiamybės dokumentus, tai buvo pirmieji paso pirmtakai, tokie dokumentai buvo išduodami konkrečiam asmeniui, bet čigonai greitai įsigijo jų kopijas. Čigonai suskildavo į smulkesnes kuopeles, bet visi klausė vieno vado. Keliaudami rodė apsaugos raštus, bet žmonės nors ir duodavo jiems išmaldos jais nepasitikėjo. Vokiečiams jų išvaizda rodės bjauri, dėl odos spalvos. Žmonės juos apibūdina kaip ilgapirščius, moteris kurios dėvėjo panašius į antklodes skarmalus, sidabrinius auskarus ir būrė iš delno.Taip pat pabrėžiama, kad nors jie dėvėjo prastais drabužiais, bet turėjo daug aukso ir sidabro, daug valgė bei gėrė (A.Fraser,1995 p. 75). Burgundijos Araso miesto tarybos archyvuose aptinkami tokie čigonų apibūdinimai:,, vyrai buvo itin tamsaus gymio, ilgaplaukiai ir apžėlę tankia barzda. Moterų ir vaikų ausyse kabojo auskarai.” (A.Fraser,1995 p. 77)

Kadangi turimų apsaugos raštų galiojimo laikas ėjo į pabaigą reikėjo apsirūpinti naujais. Pirmą kartą popiežiaus Martyno V išduoti raštai čigonams minimi 1422m. Šveicarijos kronikoje.Gyvenimas vakaruose traukė čigonus, ir jie vienaip ar kitaip susipažino su Vokietija, Šveicarija, Prancūzija, Italija , Ispanija bei kitomis šalimis.

Ypatingai Vokietijojoje požiūris į čigonus ėmė griežtėti, nors jie turėjo apsaugos raštus. Čigonų priėmimas jau nebebuvo vienodas, vienuose miestuose jie buvo jie buvo maloniai pasitinkami išmaldos ir toliau duodamos be jokio priešiškumo,tačiau kituose miestuose jie buvo nepageidaujami, o kartais net jėga išvejami. (A.Fraser,1995 p. 92).

Panašūs įvykiai klostėsi ir Šveicarijoje 1471m. buvo išleistas įsakymas, draudžiantis čigonus priglausti ar apgyvendinti, kadangi šios priemonės nebuvo veiksmingos vėliau išleistame įstatyme buvo skelbiama, kad čigonai turi būti išvaryti ir baudžiami už vagystes lygiai taip pat kaip ir kiti vagys.

Prancuzijoje 1453m politinis valdžios susiskaldymas čigonams visai netrukdė. Daugelyje Prancūzijos vietų iš pradžių jie laikėsi visai neblogai, išmaldos, be jokių nepritarimo ženklų, buvo dalijamos. Bet vėliau 1533m. čigonų ėmė sparčiai daugėti, dėl savo keistos aprangos ir vardų jie nesunkiai patraukdavo valdžios atstovų dėmesį, todėl 1539m. buvo imtasi ypatingų priemonių. Buvo išleistas dekretas, kad ,,nuo šiol nė viena bohemų kompanijų ar draugijų negali įžengti ar apsistoti mūsų karalystėje ar mums pavaldžiose šalyse.”kadangi bausmės buvo neapibrėžtos vėliau išleistas 1561m. įsakymas skelbė, ,,jei nors vienas čigonas būtų rastas jam būtų nuskųsti plaukai, o vyrui- dar ir barzda, ir jis patektų į galeras, kur gautų tarnauti trejus metus.,

Ispanijoje pirmuosius čigonų pėdsakus aptinkame 1460m. Aragone ir Katalonijoje. Čia pirmieji čigonų būriai sulaukė prabangaus priėmimo. Jiems buvo atnešta gausybė duonos, vyno, mėsos, paukštienos, žuvies, vaisių, miežių ir šiaudų; išvykdami atsisveikinimo dovanoms jie gavo vilnonių audinių ir šilko, nemažą sumą pinigų.bet paskutiniais penkioliktojo amžiaus dešimtmečiais jau pažįstamas pasipriešinimas neribotoms išmaldoms tampa akivaizdus, ir nuo 1470m. čigonai, vos pasirodę, būdavo paperkami arba išvaromi. O jau nuo 17a. vidurio Ispanijos valdovai atsikratydavo čigonų išsiusdami juos kalinių armiją.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1547 žodžiai iš 4997 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.