Įvadas.
Iguanos – (Iguanidae) – driežų būrio roplių šeima. Panašiai priskaičiuojama apie 50 genčių ir apie 700 rūšių. Iguanos plačiai paplitusios JAV, Pietų Amerikoje, kurių dydis nuo 10-12 cm (Uma inornata) iki 2 m (Iguana iguana). Gyvena miškuose, ant medžių, dykumose, kalnuose prie vandens. Kai kurios rūšys gerai prisitaikė gyventi Galapagų salose (Amblyrhynchus, Conolophus), taip pat Madagaskare ir Fidžio salose (Brachylophus). Iguanos turi pleurodontinius dantis, priaugusius prie žandikaulio vidinio krašto, kuriais plėšo lapus, jog būtų lengviau juos praryti. Minta vabzdžiais ir kitais smulkiais bestuburiais, kai kurios augalėdės.
Liučių metu patinai susiskirsto ir saugo savo teritorijas, prasideda poravimasis.Baigiantis lietaus sezonui deda kiaušinius,nuo 30 iki 50, arba veda gyvus jauniklius.
Iguanos yra ropliai. Kaip ir visi ropliai šaltakraujai. Rytais iguanos kaitinasi saulėje, kad sušiltų po vėsios nakties. Vidurdienį slepiasi pavėsyje, kad neperkaistų. Popietę laikosi saulėje, kad sušiltų arba atvėstų. Iguanų kieta oda saugo jas nuo perdžiūvimo.
Daugelis iguanų patinai demonstruoja savo ryškias spalvas patelėms ir kitiems patinams. Jie dažnai užima gerai matomą vietą ir energingai linkčioja galva į šonus ar aukštyn ir žemyn, kartais pademonstruodami ryškiaspalvius pagurklio ar krūtinės žvynus. Patinai gina teritorija, veja lauk kitus patinus ir poruojasi su kiekviena patele, gyvenančia jų teritorijoje ar į ją įeinančia.
Uodega yra tarsi laivo vairas, su kuria kai plaukia ji kordinuoja savo judesius. Iškilus dideliam pavojui uodega gali nutrūkti, taip iguanos pabėga nuo priešo jei buvo sučiuptos už uodegos. Po kurio laiko uodega atauga, tačiau niekada nebebus tokia graži kaip anksčiau. Su uodega jos gali smugiuoti, šitaip apsigindamos nuo priešų, suaugusios iguanos uodegos smūgis gali sulaužyti mažo šuns koja.
1 Šeima. Iguaninai. Gentis. Iguana iguana
Žalioji iguna – ( Iguana iguana) – tai viena iš didžiausių ir geriausiai atstovaujanti savo šeimą iguana. Gyvena Centrinėje ir Pietų Amerikoje ir eilėje Karibų salų. Jos tėvynė driekiasi nuo Meksikos per visą Centrinės Amerikos teritoriją iki Brazilijos ir Peru miškų. Žaliosios iguanos ilsisi paupiuose ant šakų. Jos puikiai plaukioja. Užauga iki 200 cm. Esant tokiam dydžiui ketera sudaro apie 70 cm., o kas lieka – tai uodegos ilgis.
Veistis pradeda 2-3-iaisiais gyvenimo metais, būdamos 70 cm. ilgio. Deda pergamentiniais lukštais dengtus kiaušinius, kurių inkubacinis laikas 80-100 dienų esant 30-32 laipsniams Celsijaus. Kiaušiniai slepiami drėgname grunte, kurių padeda iki 50. Patelės padėjusios kiaušinius juos palieka ir daugiau nebegryžta. Taigi jie nėra apsaugoti nuo kitų plėšrūnų, todėl pilnametystės sulaukia 3-10 jauniklių.
Amerikoje iguanos yra mėgstamos. Jos laikomos namuose palaidos, tik įrengiama vieta joms šildytis. Žalioji iguana greitai pripranta, prie žmogaus, tampa patikli ir švelni. Po to, kai pripranta prie naujų gyvenimo sąlygų, jas galima maitinti iš rankų, imti iš terariumo, kad galėtų pavaikščioti per savo šeimininko rankas ir pečius.
Iguanos lengvai dresuojamos, galima išmokyti žaisti įvairių žaidimų, vedžiotis su pavadėliu kaip kates ir šunis. Iguanų patinai turi įspūdingas skiauteres pakaklėje, jas demonstruoja ištempdami ir purtydami, kai reikia gintis. Uodegos smūgis gana skaudus, tačiau ji gali nutrūkti, taip gyvūnas gali pasprukti nuo priešų. Jos labai tvirtos, gali nukristi iš 40-50 pėdų aukščio ir likti sveikos.
Pageidaujant žaliosios iguanos kaip naminio gyvūno reikėtų nepamiršti, kokia didelė ji gali užaugti. Simpatiški mažyliai auga greitai, o tada jiems reikia labai erdvaus terariumo. Suaugusiai iguanai reikia mažiausiai 200x100x200 cm. dydžio.
Žalioji iguana aktyvi dieną. Vartoja pagrinde augalinės kilmės maistą, mėgsta be abejo ir vabzdžius. Ėda, atplėšdama žandikauliu augalų dalis. Ėsdamos iguanos geria daug vandens. Teisingai auginant, prižiūrint, iguanos gali sulaukti 15 m. ir daugiau.
2 Šeima. Iguaniniai. Gentis. Cyclura.
Cyclura- didelis , stiprus driežas, atrodantis kaip priešistorinis gyvūnas. Aštuonios jos rūšys sutinkamos Karibų salose. Dažniausiai sutinkami vietose kur temperatūra vidutiniškai yra 27 l. celcijaus. Poravimosi metas – gegužė, taigi po 40 dienų padeda kiaušinius, kurių būna nuo 5 iki 20 ir jie turi būti saugomi ne žemesnėje kaip 30l temeperatūroje. Kai kurios cyclura rūšys yra labai ryškių spalvų: raudonos, oranžinės, rožinės, žydros, geltonos. Bet yra ir melsvai pilkų. Pastarosios netgi vadinamos uolų iguna. Minta įvairiomis žolėmis, gėlėmis, vaisiais ir grūdais, kartias kitų gyvūnų ir paukščių kiaušiniais. Pasižymi ypač gera uosle, regėjimu ir klausa. Stipriausi patinai turi didžiausia teritoriją, kurioje poruojasi. Labai aktyvios diena kai šiltą, o naktį miega urvuose. Laisvėje išgyvena nuo 20 iki 40 metų o kartais ir ilgiau. Laukinėje gamtoje jos medžiojamos ir dėl maisto.