Antrasis pasaulinis karas
Antrasis pasaulinis karas – didžiausias ir kruviniausias karas žmonijos istorijoje vykęs karas. Karas Azijoje prasidėjo kartu su 1937 m. liepos 7 d. prasidėjusiu Antruoju Kinijos – Japonijos karu, o Europoje – 1939 m. rugsėjo 1 d. Vokietijai užpuolus Lenkiją (paprastai Antrojo pasaulinio karo pradžia laikoma būtent ši data). Karas Europoje baigėsi 1945 m. gegužės 8 d., o Azijoje po Japonijos kapituliacijos 1945 m. rugsėjo 2 d.
Į karą buvo įtraukta 61 valstybė (karo veiksmai vyko 40 valstybių teritorijoje), 1,7 mlrd žmonių (80% visų pasaulio gyventojų). Kare žuvo 50-55 mln. žmonių, iš jų 30 mln. civilių.
Karo veiksmai daugiausiai vyko Europoje, Afrikos šiaurėje, Azijos rytuose.
Karo priežastys
1. Versalio taikos sutartis Vokietijoje buvo laikoma neteisinga ir žeminančia, plačiai vyravo nuostata, kad jos nuostatas reikia peržiūrėti.
2. Nacizmas. Hitlerio teigimu vokiečių tauta gyvena pernelyg mažoje erdvėje ir turi teisę išplėsti savo „gyvybinę erdvę“ (Lebensraum). Nacistai teigė, kad tik vokiečiai – „arijai“ – yra pilnavertė rasė, ir tik jai lemta valdyti pasaulį.
3. Vakarų Europos nuolaidžiavimo politika. Reichui atsigaunant, ir imant pažeidinėti Versalio sutarties nuostatas Vakarų valstybės tai ignoravo, tikėdamosi, kad Vokietija neplės savo agresijos.
4. Komunizmo baimė. Vakarai tikėjosi, kad Hitleris pirmiausia puls kitą grėsmę – SSRS, kovoje abiem pusėm nusilpus, jie taps mažiau pavojingi.
Prieškario laikotarpis
Po Pirmojo pasaulinio karo, Italijoje 1922 metais į valdžią atėjo fašistai, o Vokietijoje 1933 metais nacionalsocialistai, vadovaujami Adolfo Hitlerio.
Kitose šalyse taip pat įsigali autoritarizmas – Ispanijoje, Lietuvoje, Tarybų Sąjungoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Austrijoje ir kitose šalyse.
Ketvirtojo XX a. dešimtmečio viduryje Vokietijoje įsigali antisemitizmas.
1931 m. Japonija pradėjo agresiją prieš Kiniją.
1936 metais Hitleris įsako kariuomenei žygiuoti į Reino sritį ir ją vėl lygiom teisėm prijungti prie Vokietijos. Vakarų valstybės karo nepaskelbė.
1937 m. Vokietija, Italija ir Japonija sudarė vadinamąjį Ašies paktą, kuriuos įsipareigojo padėti viena kitai karuose.
1938 m. kovo 12 d. dieną Vokietija okupavo Austriją, įgyvendindama Hitlerio Didžiosios Vokietijos viziją. 1938 m. rugsėjo 28 d. Miuncheno suokalbiu, dalis Čekoslovakijos atiduodama Vokietijai.
1939 m. kovo 14 d. dieną Vokietija okupavo Čekoslovakiją.
1939 m. kovo 22 d. Vokietija Lietuvai paskelbė ultimatumą, kuriuo pareikalavo grąžinti Klaipėdos kraštą, nepaklusus grasinant karine intervencija. Lietuva priima ultimatumą.
1939 rugpjūčio 23 pasirašomas Molotovo-Ribentropo paktas, TSRS–Vokietijos nepuolimo sutartis, taip pat slapti rytų ir šiaurės Europos šalių pasidalijimo dokumentai.
Kariaujančios pusės
Antrajame pasauliniame kare kovojo du valstybių blokai:
• „Ašis“ – Vokietija, Italija, Japonija ir jų sąjungininkai
• „Sąjungininkai“ – D.Britanija (įskaitant jos dominijas ir kolonijas – Australiją, Kanadą, Pietų Afriką, Indiją, Birmą), Prancūzija, Kinija, TSRS, JAV ir jų sąjungininkai
Karo pradžia
1939 balandį Hitleris įsako vermachtui ruoštis pulti Lenkiją. 1939 m. rugsėjo 1 d. jis sulaužo nepuolimo ir gerų santykių paktą, pasirašytą prieš penkerius metus. Tačiau šįkart Prancūzija ir Didžioji Britanija nepripažįsta jokių kompromisų ir laikydamasi įsipareigojimų ginti Lenkijos nepriklausomybę 1939 m. rugsėjo 3 d. skelbia karą Vokietijai.
Karo eiga
1939 rugsėjo 1 d. vokiečių kariuomenė įsiveržia į Lenkiją. Hitleris pasinaudoja pretekstu, neva lenkų kareiviai įvykdę „agresiją“ vokiečių radijo stotyje prie Vokietijos-Lenkijos sienos. Per kelias „žaibo karo“ (Blitzkrieg) savaites oro pajėgos ir tankai, veikdami išvien, priverčia Lenkiją pasiduoti. Raudonoji armija užima šalies rytinę dalį, kaip ir sutarta Vokietijos ir Sovietų Sąjungos nepuolimo pakte, dar žinomame Ribentropo-Molotovo pakto vardu. Lapkričio 30 sovietai užpuola Suomiją, ir nors šalis atkakliai gynėsi, 1940 kovo mėnesį buvo priversta atiduoti dalį savo teritorijos. Paryžius ir Londonas neatsiliepia į Hitlerio taikos siūlymus po jo pergalės Lenkijoje. 1940 balandį vokiečiai užima Daniją ir Norvegiją, neutralias valstybes, ir taip užtikrina priėjimą prie Švedijos geležies rūdos ir atstumia galimą sąjungininkų išsilaipinimą Skandinavijoje. Nepaisydamas Belgijos, Liuksemburgo ir Nyderlandų neutraliteto, gegužės 10 vermachtas, pasitelkęs aviaciją ir tankus, šių šalių sienas. Taip Vokietijos kariuomenė iš šiaurės apeina prancūzų Mažino liniją – įtvirtintą gynybinį kompleksą, laikytą neįveikiamu. Birželio 17 maršalas Petenas paskelbia paliaubas. Jos įsigalioja birželio 25. Tuo metu Italija stoja į karą Vokietijos pusėn.
Iki 1940 vasaros Hitleris laimi visur. Jis jau svajoja tapti viso pasaulio valdovu. Tačiau dar nenugalėta Didžioji Britanija. Hitlerio povandeniniai laivai skandina Britanijon plaukiančius konvojus. Nuolatinis britų miestų bombardavimas nuo 1940 vasaros nepajėgia palaužti gyventojų pasipriešinimo. Hitleris priverstas atsisakyti planų išsilaipinti Britų salyne.
Musolinis 1940 m. spalio 28 d. iš Albanijos užpuola Graikiją. 1940 vasarą prasidėję mūšiai Anglijos danguje, o paskui graikų kontrataka
spalį – pirmieji du Berlyno-Romos ašies pralaimėjimai. 1940 balandį Hitleris puola Jugoslaviją ir Graikiją: dėl Kretoje patirto pasipriešinimo jis priverstas atidėti savo intervenciją į Sovietų Sąjungą.
1941 kovo mėnesį Jungtinių Valstijų prezidentas sulaužo šalies neutralitetą ir leidžia pristatyti į Didžiają Britaniją produkciją, būtiną karo reikmėms. Rugpjūtį Čerčilis ir Ruzveltas pasirašo Atlanto chartiją, skelbiančią demokratinius principus, kurie turi sudaryti būsimą taikos pamatą.