Iki karinės Lietuvos labdaringų organizacijų veikla
5 (100%) 1 vote

Iki karinės Lietuvos labdaringų organizacijų veikla

T U R I N Y S

ĮVADAS………………………………………………………………………………………3

1. Pirmųjų prieglaudų atsiradimas Lietuvoje …………………………………………………….4

2. Komitetas nukentėjusiems dėl karo šelpti ……………………………………………………4

2.1. Amerikos lietuvių parama ekonomiškam Lietuvos kūrimui …………………..5

3. Lietuvos Caritas ……………………………………………………………………………………….. 5

3.1. Vilkaviškio vyskupijos Caritas veikla …………………………………………………..6

4. Tautinių mažumų labdaringų organizacijų veikla …………………………………………6

5. Lietuvių katalikių moterų draugija ……………………………………………………………..7

6. Kitų organizacijų labdara ir globa ………………………………………………………………8

IŠVADOS ……………………………………………………………………………………..9

LITERATŪRA ………………………………………………………………………………10

Į V A D A S

Socialinės problemos lydi žmogų nuo pat pasaulio pradžios. Problemų pobūdis keičiasi, įgauna skirtingas formas ir įvairiais būdais veikia žmogaus egzistenciją.

Galbūt patys ryškiausi sunkumai žmogaus kelyje yra vargas ir skurdas bei jų pasekmės, kurie dažnai sunaikina žmogų įvairiuose jo egzistencijos tarpsniuose. Vargas, skurdas, nepriteklius yra lengviausiai pastebimi, sukelia gailestį, susirūpinimą, norą padėti. Todėl nenuostabu, kad visuomenė įvairiose sferose stengėsi ir stengiasi rūpintis vargstančiais. Būdai ir priemonės buvo įvairūs, atsižvelgiant į gyvenimo sąlygas ir galimybes: per pavienius žmones ir šeimas, per labdaros organizacijas, vienuolynus, bažnyčias, valstybės ir kitokias institucijas.

Visi tikriausiai girdėjime apie labdaringas organizacijas, vienuolių gerus darbus įvairiose srityse, bažnyčių šalpą vargstantiems parapijiečiams ir t.t.

Gerumas neperkamas ir neparduodamas. Jis, kaip šilti ir švelnūs saulės spinduliai, sklinda iš dorų žmonių širdžių(2).

I. PIRMŲJŲ PRIEGLAUDŲ ATSIRADIMAS LIETUVOJE

Pirmoji prieglauda Lietuvoje įsteigta 1518 m., j 1792 m. jos teritorijoje veikė jau 194 prieglaudos. Pirmųjų prieglaudų atsiradimą Lietuvoje skatino krikščionybės įsigalėjimas. Atidžiau socialines problemas Lietuvos ir Lenkijos jungtinėje valstybėje imta svarstyti tik XVIII a. Antroje pusėje. Lemiamas žingsnis buvo Špitolių komisijų įkūrimas. Špitolių komisija buvo šiuolaikiškos sveikatos ir socialinės apsaugos sistemos analogas(6). Ji reguliavo prieglaudų veiklą ir elgetavimą. Elgetų gausa rodė, kad socialinė globa parapijose yra nepakankamai išplėtota.

Carinės okupacijos laikotarpiu Lietuvos teritorijoje dominuojantis luomas buvo valstiečiai. Buvo paplitęs elgetavimas, nors carinė valdžia ypač griežtai kovojo su šiuo reiškiniu. Jau vyko neįgaliųjų judėjimai, kūrėsi pirmosios mokyklos neįgaliesiems. Globojamosios veiklos ėmėsi bažnyčios. Vėliau vietoje Špitolių komisijos įkurta Viešosios globos valdyba. Lietuvoje pradėjo kurtis ir labdaringos organizacijos. Pirmoji (1808m.) įsikūrė Vilniaus labdarybės draugija. Vėliau panašios labdaros draugijos pradėjo steigtis ir provincijoje, miestuose. Kūrėsi parapijų labdaros draugijos.

2. KOMITETAS NUKENTĖJUSIEMS DĖL KARO ŠELPTI

1914 m. karas iš pat pradžios lietuvių gyvenamąjį kraštą pavertė kovų lauku. Mūšiai sutrikdė visą ūkio ir visuomenės gyvenimą, daug kur neleido nuvalyti laukų, o didelės kariuomenės sunaikino derlių. Daugelis ūkininkų su šeimomis ir beveik visa inteligentija buvo ištremti arba pasitraukė patys į rytus.

Lietuvių visuomenės atstovai, matydami minias savo tautiečių be pastogės ir be lėšų, ėmė ieškoti pagalbos ir tam tikslui lapkričio mėnesį Vilniuje buvo įkurtas Komitetas nukentėjusiems dėl karo šelpti. Komitetas greitai išplėtė pagalbos ir pašalpos teikiamąjį darbą, tam tikslui gaudamas iš Rusijos vyriausybės lėšų ir rinkdamas aukas.

Kai 1915 metų rugsėjo mėnesį okietija užėmė Vilnių, dalis Komiteto narių pasiliko Vilniuje, o kita dalis pasitraukė į Rusiją. Lietuvių organizacija viena atstovavo to meto lietuvių reikalams ir Lietuvoje ir Rusijoje.

Pasilikusi Vilniuje Komiteto dalis pradėjo ieškoti būdų pasipriešinti okupantų politikai. Šalia šelpiamųjų savo uždavinių, Komitetas susirūpino ir šviesuomenės būrimu bendram Lietuvos ateities kuriamajam darbui. Pirmiausia buvo imtasi lietuviškosios mokyklos organizavimo, jai vadovėlių ruošimo, mokytojų kursų steigimo. Komiteto pasiuntiniai slapta pasklido po Lietuvą, burti į tą darbą visų krašte likusių inteligentiškų pajėgų(3).

2.1. AMERIKOS LIETUVIŲ PARAMA EKONOMIŠKAM LIETUVOS KŪRIMUI

Lietuvoje veikiančius inteligentus ir jų
organizacijas rėmė Amerikos lietuvių organizacijos. Buvo remiamos visos Lietuvoje veikiančios organizacijos: socialistiškos Amerikos grupės rėmė Lietuvos socialistus, katalikai – katalikiškąsias organizacijas.

Čikagos seimas nukentėjusiems nuo karo lietuviams šelpti nutarė įkurti Tautos Fondą.

Antrasis (Bruklino) seimas įkūrė Lietuvos Šelpimo Fondą, kuris pateko į socialistų rankas. Tautininkai įkūrė tautiškąją lietuvių partijją, kuri vėliau virto Amerikos Lietuvių Tautine Sandara ir

ir įsteigė Lietuvos Gelgėjimo Fondą. Tuo būdu atsirado trys lietuvių Fondai, kurių tikslai buvo vienodi – šelpti nukentėjusius.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 700 žodžiai iš 2269 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.