Ikšnosparniai
5 (100%) 1 vote

Ikšnosparniai

Vasaros vakarais, kai tik nusileidžia saulė ir žemę pradeda gaubti sutema, medžioklėn išskrenda šikšnosparniai.Malonu žiūrėti, kaip jie, išskėtę odinius plėvinius sparnus, labai tyliai skraido virš sodų bei parkų ir gaudo vabzdžius.

Apžvelgę stuburinių gyvūnų raidos istoriją, mes tris kartus aptinkame gyvius lakūnus.Pirmieji lakūnai – tai milžiniški ropliai, kurie gyveno eoceno periode, vadinasi, prieš 73 milijonus metų.Maždaug tuo laiku atsirado ir pirmieji paukščiai, ir šikšnosparniai, bet pastarųjų griaučių liekanų rasta labai maža, tad apie jų pasirodymo laiką sunku ką nors tikro pasakyti.Vis dėlto yra pagrindo manyti, kad jie išsivystė iš vabzdžiaėdžių žinduolių, būtent tokių, kurie gyveno medžiuose ir judėdavo šuoliais, stverdami laimikį.

Šikšnosparnių žinoma apie 1000 rūšių ir porūšių.Jie plačiai paplitę.

Kadangi šikšnosparnių yra įvairaus ūgio, pradedant mažyčiais, vos pelės didumo, ir baigiant didžiaisiais, nedidelio šuns ūgio, tad šikšnosparnius priimta skirstyti į didžiuosius ir mažuosius.Didieji savo galva ir snukiu panašūs į šunį ir todėl vadinami skrajojančiais šunimis, bet ne vien tik išvaizda skiriasi didieji nuo mažųjų, kitoks ir jų gyvenimo būdas, ypač maistas.Didieji šikšnosparniai minta įvairiais vaisiais, o mažieji, vadinami tikraisiais šikšnosparniais , ypač plėšrūs – jie minta gyvulinio pobūdžio maistu, daugiausia vabzdžiais.

Skrajojantieji šunys gausiai gyvena atogrąžų Azijos kraštuose iki Australijos, Naujosios Zelandijos ir Polinezijos salų.Tikrieji šikšnosparniai yra paplitę visame pasaulyje, išskyrus ašigalių kraštus.

Didžiuliai skrajojantieji šunys labai draugiškai sugyvena.Jie savo miegui pasirenka tam tikras jiems patogias vietas, sakysim, didžiulius atogrąžų medžius.Iš ryto visi drauge sumiega, pakibę po šakomis, o vakare visi drauge pabunda ir išskrenda į savo ganyklas.Kitos šikšnosparnių grupės tik dieną praleidžia drauge, o , stojus vakarui pakrinka į visas puses.Trečios grupės šikšnosparniai laikosi poromis, kiekvienas susiranda užnarvį dienai praleisti, nors kartais viename užnarvyje galima jų rasti po kelis ar po keliolika.Prie šios grupės ir priklauso mūsų krašte gyvenantieji.

Mūsų krašte šikšnosparnių maža, ir mes ne taip dažnai juos matome.Visai kas kita šiltesniuose kraštuose.Jau Europos pietuose, Italijoje, Ispanijoje, jų žymiai daugiau.Net miestuose, stojus vakarui, jie zuja danguje visomis kryptimis, o daugiausia tropikuose.Techase yra kalnų urvas, vadinamas Ney-Kavern, kuriame susirenka apie 20 milijonų šikšnosparnių.Šis urvas ir buvo atrastas, atkreipus dėmesį, kad vakarais toje vietoje kelių kilometrų pločiu šikšnosparniai užgožia saulę nelyginant tamsūs dūmai.Pietinėje Prancūzijoje, Pirėnų kalnuose yra urvai, kur visos lubos būna nusagstytos miegančiais šikšnosparniais.Įėjęs į tokį urvą, turi pasilenkti, kad savo galva neužkabintum įmigusių gyvuliukų.Tai smulkūs šikšnosparniai, didelių Europoje nėra.

Kas kita Australijoje, kur gyvena vidutinio šuniuko dydžio šikšnosparniai.Ten kartais dienos poilsiui jie užima kelių hektarų mišką, ir daugelis jų tūkstančių vienas prie kito pakimba ant visų medžių šakų.Jų taip daug, kad nė vienoje šakoje nėra laisvos vietos, o kartais šakos jų sunkumo neišlaiko ir lūžta.Visos kalnų olos, visi medžių uoksai Australijoje yra jų užimti.

Seniau šikšnosparnių buvo daugiau negu dabar.Dabartiniu laiku jų sumažėjo, matyt, todėl, kad vartojami insekticidai.Ši priemonė naikina ne tik vabzdžius, bet ir paukščius, bei visus gyvius, kurie tais vabzdžiais maitinasi.Ir tenka gailėtis, kad taip yra, nes visi Europos, Afrikos ir Amerikos šikšnosparniai žmogui labai naudingi – tai svarbūs kenksmingų vabzdžių naikintojai.Kaip žinome, pavojingiausia liga šiltuose kraštuose yra maliarija, ją platina uodai, o uodais daugiausia ir maitinasi šikšnosparniai.Medicinos statistika nustatė, kad kur daugiau šikšnosparnių, ten ir maliarija susergama rečiau.

Šikšnosparniai yra vieninteliai žinduoliai, kurie gali skraidyti ir skraido labai gerai.Skraidymui pritaikytos priešakinės kojos.Abi poros šikšnosparnių galūnių – penkiapirštės.Visi užpakalinių kojų pirštai ir priešakinių kojų pirmasis pirštas yra labai maži ir ginkluoti riestais nagais, o kiti keturi priešakinių kojų pirštai – labai ilgi, neturi nagų ir visi tarp savęs sujungti plona oda, kuri siekia užpakalinę koją, uodegą ir pereina į kitą kūno šoną.Priešakinių kojų pirmaisiais pirštais ir užpakalinių kojų pirštais naudodamasis šikšnosparnis vaikščioja, o nagais gali pakibti galva žemyn arba aukštyn.Kai kurių šikšnosparnių ir ausų kriauklės yra labai didelės, plonos, šiek tiek panašios į sparnus.Manoma, kad jos patikslina klausą.Panašiai kaip ir paukščiai vienos šikšnosparnių rūšys turi smailius, ilgus sparnus ir gali išvystyti didelį greitį, o kitos rūšys turi plačius bukus sparnus ir prasčiau skraido.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 816 žodžiai iš 2570 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.