Iliuzijos ir jų suvokimas
5 (100%) 1 vote

Iliuzijos ir jų suvokimas

11

Iliuzijos ir jų suvokimas

XIX amžiaus pabaigoje, kai psichologija ėmė ryškėti kaip atskira disciplina, mokslininkai susidomėjo ir iki šiol domisi suvokimo iliuzijomis. Iliuzijos suklaidina mus, paveikdamos mūsų jutimų sisteminimo ir įprasminimo būdus. Iliuzijų supratimas padeda suprasti kasdieninio suvokimo mechanizmus.

Kartais iliuzijomis vadinami neįgyvendinti ateities planai ir vaizdai, bet psichologijoje šiam žodžiui priskiriamas kitoks, griežtai apibrėžtas turinys: iliuzija yra iškreiptas tikrovės objekto vaizdas, kuris susidaro objektui tiesiogiai veikiant jutimo aparatą. Iliuzijos yra objektyvus dėsningas psichologinis reiškinys.

Yra žinoma daug įvairių iliuzijų. Galima susipažinti su kai kuriomis iš jų.

Šviesūs objektai atrodo didesni, negu jiems lygūs dydžio atžvilgiu tamsūs objektai. Ši iliuzija aiškinama, kad spalvos sukelia skirtingo stiprumo jaudinimą, kuris nevienodai sklinda (iradijuoja) smegenų žievėje.

Spalvų išėjimas į priekį ir atsitraukimas. Būdamos vienodo objektyvaus nuotolio, kai kurios spalvos atrodo esančios arčiau mūsų, jos lyg “išeina” į priekį, tuo tarpu kitos atrodo esančios toliau mūsų, jos lyg “atsitraukia” atgal. Išeinančios į priekį atrodo sodrios spalvos, palyginus su nesodriomis, raudonos ir geltonos palyginus su mėlynomis. Kambarys, lipdytas raudonais apmušalais, atrodo mažesnis už tokį pat kambarį, išlipdytą mėlynais apmušalais.

Galima pateikti daug vadinamųjų geometrinių optinių iliuzijų, vartojant trimačių objektų projekcijas plokštumoje, dvimačių geometrinių figūrų brėžinius ar tiesiog tam tikru santykiu išdėstant linijas.

Kontrasto iliuzijos – kai objektas atrodo didesnis dėl kaimynystės su mažais objektais, mažesnis – dėl kaimynystės su dideliais. Tichenerio figūroje viduriniai ratukai objektyviai yra lygūs, bet atrodo skirtingi, nes vienas apsuptas didesnių, o antras mažesnių ratukų. Ž. Piaže iliuzinę objektų deformaciją aiškina kontrasto (arba skirtumų išryškinimo) efektu. Jo teigimu, suvokimo vaizdas (suvokinys) nėra gryna objekto kopija. Jis susidaro atliekant percepcinius veiksmus, lyg tam tikras etalonas, nesuvokiant iš karto visų figūros taškų, arba moikrosegmentų, bet pasirenkant kai kuriuos iš jų ir prie jų ilgiau sustojant. Mikrosegmentai, arba “privilegijuotieji” elementai, prie kurių ilgiau sustojama, pervertinami. Šis reiškinys gana sudėtingas: pervertinami elementai, esantys centrinėje regėjimo lauko zonoje, dirginantys tinklainės geltonąją dėmę; mažiau kreipiama dėmesio į tuos, kurie dirgina periferinę tinklainės dalį; pervertinimą lemia atskirų elementų intensyvumas ir jiems skiriamas dėmesys, centracijos trukmė (t.y. atskirų elementų stebėjimui skirtas laikas), elementų stebėjimo ir suvokimo eilės tvarka, objektyvus suvokiamų elementų aiškumas (atstumas iki objekto, apšvietimas ir kt.). yra žinoma, kad suvokimas dažnai būna iliuzinis tada, kai stebima trumpai, sutemų metu, nuvargus ir pan.

1889m buvo sukurtas klasikinis Franzo Muller iliuzijos pavyzdys. Dydžio ir nuotolio sąryšis padeda suprasti Muller – Lyerio iliuziją apie dviejų tiesių linijų, turinčių strėlių pavidalo galus, ilgį. Ši iliuzija buvo nagrinėta daugiau kaip1250 mokslinių straipsnių, tačiau psichologai iki šiol diskutuoja, kaip ją paaiškinti. Richardas L. Gregory (1968m.) iškėlė mintį, kad kampai mūsų stačiakampių formų gyvenamojoje aplinkoje moko mus suvokti “išorę” ir “vidų” pagal strėlių galus linijų galuose, – signalus, padedančius suvokti linijų nuotolį bei ilgį. Linija prie bilietų kasos langelio atrodo trumpesnė už dešinėje esančio kampo liniją, tačiau išmatavę pamatytume, kad abi yra vienodo ilgio. Tačiau Muller – Lyerio iliuziją lemia ne tik dydžio suvokimo pastovumas. Jei strėlių galus pakeisime apskritimais ir mėginsime nustatyti, kuri atkarpa – juoda ar pilka – yra ilgesnė, gausime tą patį rezultatą. Jos abi yra vienodo ilgio, o dauguma žmonių mano, kad juoda linija yra ilgesnė. Taip tikriausiai yra todėl, kad suvokiant atkarpų ilgiai priderinami prie atstumo, skiriančio figūras. Tai galima aiškinti ir perspektyvos perteikimo dėsniais: artesnės figūros dalys piešiniuose paprastai atrodo mažesnės, o tolesnės – didesnės. Todėl atrodo, kad pirmoji strėlė vaizduoja arti esantį pastato išorinį kampą, o antroji – tolimą kambario kampą.

Viena iš teorijų yra ta, kad mes matome šią iliuziją, dėl mūsų gyvenimo kampuotuose kambariuose ir pastatuose patirties. Šią teoriją patvirtina faktas, kad žmonės, gyvenantys keturkampių formų pasaulyje, skitingai nuo daugelio Afrikos kaimų gyventojų, yra jautresni Muller – Lyerio iliuzijai (Segall ir kt. 1900m.). šis reiškinys atspindi kultūros, o ne rasės ypatumus, nes tas pats tyrimas parodė, kad afrikiečiams, gyvenantiems miestuose, ši iliuzija kyla greičiau negu jų gentainiams, gyvenantiems neapstatytose vietovėse. Antropologas Colinas Turnbullis (1961m.) pastebėjo kitą patirties poveikį suvokimui. Per savo pirmąją kelionę iš tankaus miško jis gidu pasisamdė afrikietį pigmėjų Kenge. Jiems kertant plokščią lygumą, tolumoje šmėstelėjo bizonas. Kenge, nepratęs spręsti apie dydį iš didelio nuotolio (nes gyvena džiunglėse), stebėjosi: “ Kokie ten vabzdžiai?”. Kai jam buvo paaiškinta,
kad tai yra bizonas, pigmėjus paprašė nesityčioti. Važiuojant toliau, Kenge išsigando pamatęs, kad bizonas vis didėja ir didėja.

Suvokiamo dydžio ir suvokiamo nuotolio sąveika padeda paaiškinti “mėnulio iliuziją”. Arti horizonto mėnulis atrodo kartais net 50% didesnis negu tada, kai yra aukštai danguje. Maždaug 22 šimtmečius mokslininkai domėjosi šiuo reiškiniu ir ginčijosi (Hershenson,1989m.). Iš dalies “mėnulio iliuzijos” priežastis yra ta, kad dėl prie horizonto esančių objektų nuotolio signalų už jų esantis mėnulis atrodo esąs gerokai toliau (Kaufman ir Rock, 1962m.). todėl mėnulis atrodo didesnis. Pašalinkite šiuos nuotolio signalus, žiūrėdami į mėnulį virš horizonto per popierinį vamzdelį, ir jie bematant sumažės.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 931 žodžiai iš 1817 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.