Iluminė aplinka
5 (100%) 1 vote

Iluminė aplinka

Darbo aplinka

     Tarp žmogaus darbą lemiančių veiksnių svarbią vietą užima gamybos aplinka. Tai gamtinių, geografinių, klimatinių, socialinių, pedagoginių, psichologinių, kultūrinių ir kt. sąlygų visuma. Palanki darbo aplinka sąlygoja optimalų žmogaus funkcionavimą, gerą darbingumą, minimalius nuovargį bei monotoniją, kokybinius darbo rezultatus, pasitenkinimą darbu ir santykiais jame.

     Prie kenksmingų veiksnių, veikiančių žmogų darbo vietoje , priskiriama:

1.triukšmas;

2.ultragarsas;

3.virpesiai;

4.elektromagnetiniai laukai;

5.jonizuojantis spinduliavimas;

6.blogas apšvietimas;

7.oro užterštumas;

8.kenksmingos ir nuodingos medžiagos;

9.netinkamos meteorologinės sąlygos;

10.infekcijos ir toksinai.

     Blogai organizuotoje darbo vietoje :

1.žmogus greičiau pavargsta, todėl ne taip našiai bei saugiai dirba,

2.ilgai dirbant žmogaus sveikata gali pablogėti,

3.gali atsirasti kai kurių patologinių organizmo pakitimų.

     Kalbant tiek apie fizinį, tiek apie protinį darbą, dažnai yra naudojamos dvi sąvokos:nuovargis ir pervargimas.

     Nuovargis – tai organizmo būsena, kuomet pasireiškia darbingumo sumažėjimas. Nuovargį sukelia netinkamos darbo sąlygos, sunkus darbas, netinkama mikroklimatinė aplinka, poilsio trūkumas, per didelis informacijos kiekis, vienatvė ir t.t. Dėl nuovargio sumažėja darbingumas, jaučiamas bendras silpnumas, sutrinka judesių koordinacija, atbunka dėmesys, sumažėja raumenų jėga ir ištvermė, sutrinka nervų, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemų veikla. Nuovargį dėl ilgalaikės priverstincs kūno padėties patiria dauguma šiuolaikinių biurų darbuotojų, inžinierių konstruktorių, programuotojų ir t.t. Tinkamai pailsėjus ir gerai išsimiegojus, nuovargis dingsta.

     Pervargimas  yra nuolatinio nuovargio sukeltas padarinys, kuris gali sukelti sveikatos sutrikimus, ligas bei būti avarijų ar traumų priežastimi. Pervargįmas pasireiškia pakitusia kraujo sudėtimi, deguonies suvartojimu, raumenų bei smegenų aktyvumu, kūno temperatūra, dėmesio stoka, klaidų skaičiumi, sumažėjusiu organizmo atsparumu žalingiems veiksniams. Siuo atveju jau reikia visiškai keisti darbo ir poilsio režimą, darbo ir buities aplinką, ilgesrų laiką aktyviai pailsėti. Tačiau nuovargio ir pervargimo poveikis bei jų padariniai priklauso ir nuo kiekvieno žmogaus individualių savybių.

     Atliekant paprastus, vienodus, daug kartų pasikartojančius veiksmus, t.y. dirbant monotoniską darbų, o taip pat nuolatos būnant priverstinėje kūno padėtyje, gali atsirasti rankų, riešo, kaklo, pečių, kojų raumenų, sausgyslių ar nervų pažeidimų. Kompiuterių naudojimas darbo procese, sukelia daug tokio tipo susirgimų. Dėl to dirbantysis gali netekti darbo, padidėja gydymo išlaidos bei firmos nuostoliai, o keičiant darbo vietą, atsiranda ir moralinė žala dirbančiajam ir visam kolektyvui.

      Dirbant racionaliai organizuotoje darbo vietoje :

1.darbo laikas ir darbuotojo jėgos naudojamos ekonomiškai,

2.dirbama be nereikalingų judesių, nepatogių, pozų.

3.galima dirbti gerai, saugiai irpasiekti maksimalų darbo našumą.

      Darbo sąlygos gali būti vertinamos keliais aspektais:

1.sanitariniu-higieniniu (gamybinių patalpų temperatūra, oro drėgnumas, triukšmas, vibracija, vėdinimas, apšvietimas ir t.t.);

2.psichologiniu (darbuotojo psichinė įtampa, darbo sudėtingumas, ritmas, tempas, monotoniškumas, darbo ir poilsio režimas);

3.psichologiniu-socialiniu (darbo kolektyvo psichologinis mikroklimatas);

4.darbo priemonių ergonomiškumo (ar technologiniai, transporto įrengimai, darbo įrankiai valdymo priemonės atitinka žmogaus fizines ir psichikos galimybes);

5.estetiniu (patalpų interjeras, drabužiai).

      Nepalankios darbo sąlygos gali sukelti profesines ligas:

1.dėl cheminių medžiagų (įvairūs toksinį, dirginantį, kancerogeninį ar mutageninių poveikį turintys garai, aerozoliai ar dujos);

2.dėl dulkių;

3.dėl fizinių veiksnių (vibracijos, triukšmo, jonizuojančiojo, ultravioletinio, infraraudonojo bei lazerinio spinduliavimo);

4.dėl biologinių veiksnių (infekcinių bei parazitinių ligų).

      Darbo aplinka klasifikuojama taip:

1.optimali darbo aplinka – darbo aplinka, kurioje nėra kenksmingų veiksnių, neigiamai veikiančių darbuotojų savijautą, darbingumą, sveikatą;

2.normali darbo aplinka – kai darbo aplinkoje esantys kenksmingi veiksniai arba veiksnių, turinčių panašų poveikį, suminiai dydžiai neviršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytųleistinų ribinių dydžių;

3.kenksminga darbo aplinka – kai darbo aplinkos vienas ar daugiau kenksmingų veiksnių arba veiksnių, turinčių panašų poveikį, suminiai dydžiai darbo dienos metu atskirais laiko tarpais viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus leistinus ribiniusdydžius. Dirbant tokioje darbo aplinkoje, privalo būti sudaromos sąlygos darbuotojų sveikatai išsaugoti;

4.labai kenksminga darbo aplinka – kai darbo aplinkos vienas ar daugiau kenksmingų veiksnių arba veiksnių, turinčių panašų poveikį, suminiai dydžiai darbo dienos metu nuolat viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus leistinus ribiniusdydžius. Tokioje darbo aplinkoje gali būti dirbama tik
išimtiniais atvejais ir privalo būti sudaromos sąlygos darbuotojų sveikatai išsaugoti;

5.pavojinga darbo aplinka – darbo aplinka, kuri gali susidaryti dėl darbo metu į darbo aplinką išsiskiriančių ypač pavojingų cheminiųmedžiagų ar jų preparatų aerozolių ar dulkių, taip pat naudojant pavojingas sprogias medžiagas.

       Darbo aplinkos veiksnių leistinus ribinius dydžius nustato darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai.

Šiluminė aplinka

         Šilumine aplinka darbo patalpoje vadinamos darbo aplinkos meteorologinės sąlygos, kurias apsprendžia oro temperatūros, drėgnumo ir oro judėjimo greičio parametrų deriniai ir technologinės įrangos, atitvarų paviršių šiluminis spinduliavimas.

     Pakankama šilumine aplinka vadinami šiluminės aplinkos parametrų deriniai, kurie ilgai ir sistemingai veikdami žmogų, gali sukelti savaime praeinančius nemalonius šilumos pojūčius, kai žmogaus kūno šilumą reguliuojančių sistemų įtampa neviršija fiziologinio prisitaikymo galimybių. Ši šiluminė aplinka nesukelia sveikatos pakenkimų ar sutrikimų.

   Šiluminio komforto  aplinka (šiluminis komfortas) vadinami šiluminės aplinkos parametrų deriniai, kurie, ilgai ir sistemingai veikdami žmogų, užtikrina pasitenkinimo šilumine aplinka pojūtį, nesukeldami žmogaus kūno šilumą reguliuojančių sistemų įtampos.

     Darbo zona patalpoje vadinama erdvė, apribota darbo patalpų, atitvarų, turinti 2m aukštį virš grindų arba aikštelės, kuriose įrengtos nuolatinės ar nenuolatinės darbo vietos.

  Žmogaus kūno termoreguliacijos pagrindai

  Žmogaus kūno termoreguliacija vadiname organizmo savybę palaikyti pastovią kūno temperatūrą, kintant šiluminės aplinkos parametrams. Tai sudėtingas žmogaus organizmo fiziologinis procesas, kurio metu siekiama palaikyti šilumos balansą organizme, t.y.,

               Qatid = Qgam ,                   (1.1)

čia Qatid – organizmo atiduodamos šilumos kiekis; Qgam – organizme gaminamos šilumos kiekis.

      Šiluminį balansą užtikrina šilumos mainai tarp žmogaus kūno ir aplinkos. Šiluma tarp žmogaus kūno ir jį supančios aplinkos (S Q ) gali būti perduodama laidumo (Ql ), konvekcijos ( Qk ), spinduliavimo ( Qsp ) ir išgarinimo (Qišg ) būdais (1.2).

     S Q = ± Ql ± Qk  ±  Qsp + Qišg                     (1.2)

    Šilumos laidumas ( Ql ) – tai šilumos perdavimas iš aukštesnę temperatūrą turinčio kūno į žemesnės temperatūros kūną, kai šie kūnai tiesiogiai liečiasi.

     Konvekcijos būdu šilumą ( Qk ) perneša judanti terpė – skystis arba dujos. Konvekcija yra kompleksinis šilumos mainų būdas – prie odos esantis nejudantis oro sluoksnis (4 – 8mm) įšyla dėl šilumos laidumo, o tolimesni oro sluoksniai įšyla, vykstant savaiminei konvekcijai arba dėl oro srautų judėjimo (priverstinė konvekcija). Kai supančios aplinkos temperatūra yra žemesnė negu žmogaus, tada nedidelis konvekcinės šilumos kiekis (~2%) atiduodamas aplinkai su iškvepiamu oru.

   Spinduliavimo būdu šilumą ( Qsp ) perneša elektromagnetinės bangos. Šiluminį pojūtį sukelia 1.6×10-6 – 1×10-4m ilgio infraraudonojo spinduliavimo bangos. Bangų ilgis apsprendžia fiziologinį spinduliavimo poveikį žmogaus organizmui – ilgesnes bangas sugeria viršutinis odos sluoksnis, o trumposios bangos įsiskverbia į audinius keletą centimetrų gilyn. Dėl to pakyla atskirų vidaus organų temperatūra, suaktyvėja medžiagų apykaita. Esant didesniam šiluminio spinduliavimo intensyvumui, atsiranda deginimo, skausmo pojūtis.

    Šilumos atidavimas išgarinimu ( Qišg ) vyksta dėl vandens difuzijos – išgarinant 1g vandens iš organizmo, sunaudojama apie 2.5kJ šilumos. Šiuo būdu šiluma atiduodama dažniausiai tada, kai aplinkos temperatūra viršija kūno temperatūrą ir kūnas negali atiduoti šilumos konvekcija ir spinduliavimu. Esant aukštai temperatūrai ir dirbant fizinį darbą, vyksta aktyvus prakaito išsiskyrimas (žmogaus organizmas per darbo pamainą gali prarasti 10 – 12 litrų skysčių). Šiuo atveju drėgmės sluoksnis, esantis ant odos, sulėtina perteklinės šilumos atidavimą, ir dėl to organizmas perkaista.

  Šiluminės aplinkos poveikis žmogaus organizmui

     Norminius dokumentus neatitinkantys šiluminės aplinkos veiksnių dydžiai gali sukelti žmogaus organizme įvairius fiziologinius pakitimus.

  Karščio poveikis atliekamam darbui priklauso nuo darbo sąlygų, motyvacijos, aklimatizacijos, užduoties prigimties ir kt. Atliekant fizinį darbą, šilumos poveikis dažniausiai pasireiškia raumenims reikalingo deguonies trūkumu. Esant aukštai aplinkos temperatūrai, greičiau nuvargstama, mažėja produktyvumas. Dirbant lengvą protinį-mechaninį darbą (užduotys, kai reikia reaguoti į vaizdinius ir girdimuosius signalus, spręsti aritmetines problemas, koduoti, įsiminti (kai veikia trumpalaikė atmintis)), šiluminės aplinkos poveikis yra nežymus. Dirbant sudėtingą protinį-mechaninį darbą, jo kokybė ima prastėti esant >25aC temperatūrai, o pasiekus 30-33°C, kokybė beveik nekinta. Be to, didesnės įtakos nedaro ir poveikio trukmė.

1.Skersvėjai daugelyje vėdinamų ar turinčių oro kondicionavimo įrangą patalpų paprastai sukelia daug rimtų problemų. Žmonės jautriausi oro
galvos srityje (galva, kaklas, pečiai). Ilgaplaukiai ar žmonės vidutinio ilgumo plaukais yra jautresni tokiems skersvėjams.

2.Žemas drėgnumas dažniausiai būna vasarą lauke ir oro kondicionavimo įranga turinčiose patalpose. Panašios sausos aplinkos sąlygos gali susidaryti ir žiemą šildomose patalpose. Dėl per mažo oro drėgnumo gali džiūti nosies gleivinė, gerklė, supleišėti oda ir lūpos, pradėti dirginti akis. Be to, esant mažam oro drėgnumui, žmogus yra jautresnis kvapams.

    Perkaitimas (hipertermija) – tai per didelis šilumos susikaupimas organizme, kurio pagrindinis požymis – kūno temperatūros pakilimas iki 380C ir daugiau. Šis nukrypimas sukelia gausų prakaitavimą, galvos skausmą, pykinimą, silpnumą, spalvų painiojimą. Padažnėja kvėpavimas, pulsas, arterinis kraujospūdis, pasikeičia kraujo sudėtis.

     Kai kūno temperatūra pakyla iki 400C ir daugiau, hipertermija kartais tampa šiluminiu smūgiu – pastebimas veido blyškumas, pulsas padažnėja ir susilpnėja, sumažėja arterinis spaudimas, netenkama sąmonės. Kvėpavimas tampa negilus, dažnas (50 – 60 kartų / min), kartais atsiranda traukuliai. Pirmoji pagalba šiluminio smūgio atveju – atvėsinti organizmą (šaltas dušas, vonia), grynas oras, ramybė.

   Drebulio liga yra vandens–druskų balanso sutrikimo pasekmė. Ją sukelia pernelyg aukšta aplinkos temperatūra. Pagrindinis simptomas – smarkus drebulys, ypač kūno galūnių. Be to, sutirštėja kraujas (padidėja hemoglobino, eritrocitų, plazmos baltymų kiekis), ženkliai sumažėja chloridų. Pirmoji pagalba – natrio chlorido tirpalo injekcijos (geriausiai su gliukoze), duoti gerti skysčių.

     Ilgalaikis šiluminis poveikis gali tapti profesinės kataraktos priežastimi. Be to, trumpųjų infraraudonųjų bangų spinduliavimas giliai įsiskverbia į akies obuolį ir dėl to padidėja akies kraujagyslių pažeidžiamumas.

     Širdies-kraujagyslių sistema yra labai jautri aukštai temperatūrai – sutrikus organizmo vandens apykaitai, pasikeičia kraujo sudėtis. Padažnėja pulsas, ypač dirbant vidutinio sunkumo ir sunkius darbus, išsiplėtus kraujagyslėms sumažėja arterinis kraujo spaudimas.

     Darbas aukštoje temperatūroje turi įtakos ir kitų organų ir sistemų funkcionavimui. Neigiama įtaka centrinei nervų sistemai pasireiškia dėmesio susilpnėjimu, reakcijos sulėtėjimu, judesių koordinacijos pablogėjimu, o tai gali sumažinti darbingumą ir padidinti nelaimingų atsitikimų skaičių.

   Peršalimas. Kai aplinkos temperatūra yra žemesnė už normatyvinę, organizmas gali atšalti arba peršalti. Žemų temperatūrų poveikis padidėja, kai aplinkoje yra didelis drėgnis ir oro cirkuliacijos greitis.

    Organizmo būklei turi įtakos apranga, darbo sunkumas, kurie įtakoja šiluminį balansą tarp žmogaus ir aplinkos. Organizme gali vykti šie pakitimai:

1.kraujotakos sutrikimai dėl kraujagyslių sienelių susitraukimo;

2.skausmas įvairiose kūno vietose;

3.kvėpavimo takų ligos – angina, plaučių uždegimas, bronchitas;

4.imuninės sistemos sutrikimas.

    Netinkama šiluminė aplinka gali sąlygoti ir kitus susirgimus:

1.išbėrimai (užsikišus prakaito liaukų kanalams, išsivysto uždegimas ir iškyla maži, panašūs į pūsles spuogai);

2.spazmai (dirbant sunkų fizinį darbą ir gausiai prakaituojant, netenkama daug druskų todėl atsiranda skausmingi raumenų, ypatingai rankų, kojų, pilvo, spazmai);

3.išsekimas (organizmo išsekimas dėl karščio pasireiškia raumenų silpnumu, šleikštuliu, vėmimu, svaigimu bei sąmonės netekimu; dažniausiai tai įvyksta dėl dehidratacijos, neaklimatizavusis ir esant prastam fiziniam pasiruošimui);

    Žmogaus atsparumas šiluminiam poveikis priklauso nuo įvairių veiksnių:

1.Fizinio tinkamumo . Kuo fiziškai tinkamesnis žmogus, tuo jis pakantesnis darbo aplinkai.  Jo širdies ritmas atliekant darbą padidėja mažiau ir organizmas gamina mažiau šilu nei netinkamo žmogaus.

2.Amžiaus . Senstant sulėtėja prakaito liaukų reakcija į šilumos poveikį bei sumažėja vandens organizme, todėl sumažėja ir termoreguliacinės sistemos efektyvumas.

3.Lyties . Moterys yra jautresnės šilumos poveikiui. Jų širdies ritmas padažnėja greičiau,  lėčiau suprakaituoja, aukštesnė odos temperatūra, o esant drėgnai, karštai aplinkai didesnė ir organizmo vidaus temperatūra. Jos sunkiau aklimatizuojasi ir yra jautresnės dehidratacijos procesui.

4.Nutukimo . Nutukę žmonės sunkiau pakelia karštas aplinkos sąlygas. Papildomas svoris padidina fizinį krūvį. Be to, riebalai sudaro izoliacinį sluoksnį tarp odos ir kitų audimų, taip trukdydami išsisklaidyti šilumai.

5.Alkoholio . Alkoholio naudojimas ekstremaliomis šiluminėmis sąlygomis dažniausiai sukelia šilumos smūgį. Jis trikdo centrinės ir periferinės nervų sistemos veiklą bei hidratacijos procesą.

    Žmonės palaipsniui gali priprasti ( aklimatizuotis ) prie išskirtinių darbo sąlygų. Aklimatizacijos metu kinta organizmo fiziologinė reakcija i šilumos poveikį, t.y. susilpnėja širdies ritmas, padidėja prakaitavimas, sumažėja odos ir organizmo vidaus temperatūra. Paprastai dauguma šių pokyčių įvyksta per 4-7 dienas, o pilnai aklimatizuojamasi per 12 -14 dienų. Po kelių dienų pertraukos, siūloma vėl palaipsniui priprasti prie darbo
sąlygų.

       Šaltis ir jo poveikis

    Organizmas į šaltį reaguoja dvejopai: susitraukiant paviršinėms kraujagyslėms ir pradedant drebėti, taip stengiantis sumažinti šilumos nuostolius į aplinką ir palaikyti pastovią organizmo vidaus temperatūrą.

      Visų pirma kūnui „ginantis“ nuo šalčio, susitraukia kraujagyslės, esančios odoje ir galūnėse. Kraujotaka šiose dalyse gali faktiškai nutrūkti. Taip šiltas kraujas neatiduoda šilumos atvėsusiai odai, o be to, beveik šešis kartus padidėja odos izoliacinės savybės. Tačiau rankų ir kojų pirštų temperatūra gali greit pasiekti aplinkos temperatūrą, sukeliant vietinius nušalimus. Susitraukus paviršinėms kraujagyslėms, daugiau kraujo tenka vidaus organams, o tai suintensyvina jų veiklą (pvz., suintensyvėjus inkstų veiklai, išsiskiria daugiau šlapimo).

     Jeigu organizmas nepajėgia išlaikyti pastovios temperatūros net ir susitraukus kraujagyslėms, tuomet ima kresti drebulys. Nevalingai susitraukinėjant raumenims, suaktyvinama medžiagų apykaita ir padidėja šilumos gamyba, kuri gali net 2-4 kartus viršyti šilumos kiekį išsiskiriantį šiluminės pusiausvyros būsenoje. Taip galima kompensuoti šilumos nuostolius į aplinką, tačiau drebulys niekuomet nesušildys.

     Dažniausiai žmonės nukenčia dėl nušalimų – organizmo audinių sužalojimo dėl šalčio Dažnai ir nedaug nušąlant atsiranda nuožvarbos – šalčio sukeltas lėtinis odos uždegimas Pažeidžiama nuogų ar menkai pridengtų kūno dalių (rankų, blauzdų, kelių, nosies, ausies) oda. Nužvarbusi oda pabrinksta, niežti, atsiranda melsvai raudonų dėmių, o kartais net pūslių ir opų. Stipresnių nušalimų atvejais, dažniausiai nušąla kojos ar rankos. Gerokai greičiau nušąla žmonės sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, nukraujavę po traumos, ilgai badavę. Dėl šaldo atsiranda periferinių kraujagyslių spazmų. Jei šaltis veikia ilgiau, sulėtėja kraujotaka, pakinta kraujagyslių sieneles, būna trombozė. Sutrinka audinių mityba, jie  apmiršta ir žūva. Kai nušalimas yra pirmojo laipsnio, oda parausta, paskui pabąla ir tampa nejautri. Nušalusiai vietai atšilus, oda pamėlsta, patinsta, ją skauda, niežti. Nušalusi vieta lieka jautri šalčiui. Dėl antrojo laipsnio nušalimo oda smarkiai pabąla ir patinsta. Netrukus ar po kelių dienų iškyla pūsles. Po trečio laipsnio nušalimo iškyla kraujingos pūslės, žūva visi odos sluoksniai, atsiveria žaizdos. Kai nušalimas ketvirtojo laipsnio, žūva visi minkštieji audiniai, kartais ir kaulai. Prasideda gangrena. Ilgai šalčio veikiamas organizmas sušąla. Pirmieji sušalimo požymiai yra drebulys, vangumas silpnumas, haliucinacijos. Jie atsiranda kūno temperatūrai nukritus žemiau 35°C. Vėliai netenkama sąmonės, kvėpavimas suretėja ir tampa paviršinis, nereaguojama į jokius dirgiklius, silpsta širdies veikla, mažėja kūno temperatūra. Mirštama nuo smegenų anemijos, kai kūno temperatūra sumažėja maždaug iki 19°C.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 2872 žodžiai iš 9053 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.